Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-08 nr. 3121

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
PAKRANČIŲ RIBOS
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE TĄ RÓŻEWICZIŲ, KURĮ ŠITAIP SUVOKIU
• Eglė Kačkutė.
„ANAPUS POSTMODERNIZMO“ – VISAVERČIO AKADEMINIO GYVENIMO LIETUVOJE LINK

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
PASIILGĘS ŽODŽIŲ, KURIE BUS DIDESNI UŽ JĮ PATĮ

KNYGOS 
• IMPERIJOS MOTERIS2
• KATINAS, KURIS ATĖJO PER KALĖDAS1
• SABALAS IR PANELĖ4
• BRUDENIS3
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Baltos lankos)
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Vaga)
2
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Milda Čiučiulkaitė.
PAKALBĖKIME APIE OPERĄ
17
• DĖMESIO CENTRE – KONTRABOSAS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
PRADŽIOJE BUVO, BUS, TEBŪNA…
1
• PREMJERA LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
AISTRA VS SIUŽETAS
1

FOTOGRAFIJA 
• NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV3

PAVELDAS 
• Napaleonas Kitkauskas.
ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE
32

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS34
• RAIMONDA JURČENKIENĖ2

PROZA 
• Aistė Kisarauskaitė.
MINIATIŪROS
13

VERTIMAI 
• Piotr Cegiełka.
PROZA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• UŽ VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO UŽDANGOS1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA
12

KRONIKA 
• ATSARGIAI – TELEVIZIJA
 HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS
• GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (2)
• MENŲ SPAUSTUVĖJE – NORVEGŲ ŠOKIO SPEKTAKLIS
• CHORŲ ŠVENTĖ ,,ŽIEMOS ŠVIESA“

SKELBIMAI 
• ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KVIEČIA TEIKTI KŪRINIUS VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJAI GAUTI

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis.
AŠ TURIU DVIRATĮ
1

KRONIKA

HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS

[skaityti komentarus]

Įvairiuose Europos kraštuose šiemet minėtos norvegų dramaturgo Henriko Ibseno 100-osios mirties metinės. Osle rugpjūtį įvyko XI tarptautinė Ibseno konferencija, kurioje dalyvavo pranešėjai iš visų žemynų. Nemažai dėmesio šiam jubiliejui parodė latviai. Leidykla „Norden AB“ išleido dramaturgo keturtomį, o Daugpilio universitete gegužę vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos, Skandinavijos šalių ir Rusijos kultūriniams dialogams, vieną dieną kalbėta tik apie Ibseną.

Kovo mėnesį Vilniuje, Kongresų rūmuose, Ibseno dramos ir Griego muzikos kompozicijoje išgirdome retai pas mus skambantį „Pero Giunto“ tekstą. Gėrėdamasis skaitovais ir subtiliu muzikos atlikimu, negalėjai neatkreipti dėmesio į vieną nesusipratimą: projekto programėlėje buvo teigiama, kad „Peras Giuntas“ retai statomas scenoje, o dažniau skaitomas. Šią frazę padiktavo nesusigaudymas pasaulinėje ibsenianoje. „Peras Giuntas“ 2006 m. buvo dažniausiai statomas Ibseno kūrinys, tuo tarpu Lietuvos profesionaliųjų teatrų niekada nestatytas!

Populiarindama šį veikalą, Baltoskandijos akademija 2001 m. organizavo Pero Giunto seminarą, o šių metų lapkritį kartu su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi parengė parodą „Pero Giunto kelias į Lietuvą ir Latviją“, kuri supažindina su Ibseno pjesės „Peras Giuntas“ vertėjais, jos spektakliais įvairiuose Latvijos teatruose, su naujais tekstais apie Perą Giuntą. Ypatingas dėmesys skiriamas E. Smilgio spektakliams ir I. Blumbergo kostiumų eskizams. Atskiruose stenduose išryškintas 1956 m. „Pero Giunto“ spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Parodos atidarymo proga lapkričio 21 d. akademija surengė tarptautinę moks­linę konferenciją „Henrikas Ibsenas amžinųjų vertybių skalėje“, kurioje dalyvavo pranešėjai iš Lietuvos, Latvijos, Norvegijos ir Lenkijos. Konferencijoje analizuoti įvairūs Ibseno kūrybos interpretacijų aspektai. R. Cimdinia aptarė „Brando“ ir „Pero Giunto“ spektaklius latvių teatre („Brandas“ Latvijos teatruose statytas keturis, „Peras Giuntas“ šešis kartus). Jaapas den Hertogas supažindino su „Pero Giunto“ interpretacijomis savo lėlių teatre Trondheime. Jis padovanojo neseniai Norvegijoje išėjusią knygą „Ibsenas lėlių teatre“. Į Ibseno kūrybą pažvelgta latvių neoromantiko K. Skalbės akimis (M. Valterė), stabtelėta prie lenkų filologo T. Zielińskio tyrinėjimų (G. Golik-Szarawarska), nagrinėti vaiko ir vaikystės motyvai rašytojo kūryboje (A. Gustaitienė). Ypatingo dėmesio sulaukė Pero Giunto tema tiek naujojoje literatūroje, tiek teatre. Latvių muziejininkė M. Kalninia papasakojo apie Niujorke neseniai 95-erių sulaukusią latvių poetę E. Kezberę, kuri, ketvirtame dešimtmetyje išgarsėjusi eilėraščių ciklu apie Perą Giuntą, pati tapo XX a. Solveiga, pusę amžiaus laukusia savo Pero Giunto – į Sibirą ištremto vyro, buvusio latvių karininko. Kalbėta apie norvegų klasiko poveikį lietuvių literatūrai (S. Gaižiūnas).

Baltoskandijos akademijos įgyvendintą Ibseno projektą rėmė Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Ibseno metus turėtų vainikuoti metų pabaigoje išeisiantis mokslinių straipsnių rinkinys „Ibsenas Baltijos šalyse ir Lenkijoje“ bei Rytų Europos poetų, rašiusių Ibseno temomis, eilėraščių rinktinė. Rengiant šias knygas aktyviai prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai.

Silvestras Gaižiūnas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:36:25 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba