Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-08 nr. 3121

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
PAKRANČIŲ RIBOS
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE TĄ RÓŻEWICZIŲ, KURĮ ŠITAIP SUVOKIU
• Eglė Kačkutė.
„ANAPUS POSTMODERNIZMO“ – VISAVERČIO AKADEMINIO GYVENIMO LIETUVOJE LINK

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
PASIILGĘS ŽODŽIŲ, KURIE BUS DIDESNI UŽ JĮ PATĮ

KNYGOS 
• IMPERIJOS MOTERIS2
• KATINAS, KURIS ATĖJO PER KALĖDAS1
• SABALAS IR PANELĖ4
• BRUDENIS3
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Baltos lankos)
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Vaga)
2
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Milda Čiučiulkaitė.
PAKALBĖKIME APIE OPERĄ
17
• DĖMESIO CENTRE – KONTRABOSAS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
PRADŽIOJE BUVO, BUS, TEBŪNA…
1
• PREMJERA LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
AISTRA VS SIUŽETAS
1

FOTOGRAFIJA 
• NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV3

PAVELDAS 
• Napaleonas Kitkauskas.
ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE
32

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS34
• RAIMONDA JURČENKIENĖ2

PROZA 
 Aistė Kisarauskaitė.
MINIATIŪROS
13

VERTIMAI 
• Piotr Cegiełka.
PROZA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• UŽ VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO UŽDANGOS1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA
12

KRONIKA 
• ATSARGIAI – TELEVIZIJA
• HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS
• GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (2)
• MENŲ SPAUSTUVĖJE – NORVEGŲ ŠOKIO SPEKTAKLIS
• CHORŲ ŠVENTĖ ,,ŽIEMOS ŠVIESA“

SKELBIMAI 
• ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KVIEČIA TEIKTI KŪRINIUS VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJAI GAUTI

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis.
AŠ TURIU DVIRATĮ
1

PROZA

MINIATIŪROS

Aistė Kisarauskaitė

[skaityti komentarus]

Tuoj prasidės gyvenimas

Tuoj prasidės gyvenimas. Našlės naktimis jau baigia siuvinėti vėliavas. Vyrai juodais drabužiais dar kartais aptaško itin brangius kaklaryšius verslo pietumis, bet vis rečiau. Jie paleidžia vairuotojus, kurie dar šveičia varinius limuzinų klaksonus, nors greitai visa tai mes ir persės ant savo motociklų. Grįžta namo akli piligrimai, purtydami iš kedų tolimų šalių mėlynus prieskonius, Vakarų Vokietijos gal? Virėja išduoda savo vienintelį šaukštą, palikdama jį visuomeniniame transporte, – vis tiek nebespės iškepti vyšnių pyrago. Gyvenimas tuoj ateis. Paskolinkit man pinigų – gal spėsiu bent šilkines kojines nusipirkti.

Svetimų miestų lietus

Svetimų miestų lietus vėl mane pasitinka Hamburge, netikėtai čiumpa už rankos ir nusitempia į netoli stoties esančią turkų kavinę. Prišnerkštos grindys, bet kava puiki, o mes taip seniai nesimatėm. Žiema buvo ilga. Jo akys tokios šviesios, kad gali kiaurai matyti kitus svetimus miestus – Dresdeną, Torūnę, daugybę tų, kurių aš dar nemačiau. Susitikęs jis visada paglosto man plaukus, kaip senas geras meilužis. Ech, tu ištvirkėli, sakau, papasakok man apie kitas moteris, kurias sutikai, ko išmokai, kol čia buvo žiema. Ir jis tyliai šnabžda į ausį ilgus Jesenino ritmus, maišydamas mano kavą. Autobusas tuoj išvažiuos, ir aš jau žinau, kad nespėsiu. Jaukus viešbutėlis miesto centre, kambarys palėpėje, bet su vaizdu į šnapsinę, kas gi belieka, kai pasiilgsti... Vėl mylimės po didele languota skara paryčiais, per pietus ir po jų, o jis vis šnabžda Jesenino eilutes. Na, lietus turi savo įpročius – man gera jo klausytis. Kažkur už Hamburgo siaučia tornadas, tą sužinosiu tik grįžusi, per žinias. Taip norėčiau jam parašyti – mano mielas, nereikia taip baisiai mylėti, man pakanka Jesenino, na, dar keleto gruzinų liaudies dainų. Bet teks laukti kito svetimo miesto. Ir kaip kvaila mylėti kažką, kas neturi el. pašto!

Senis

Man žiauriai skauda tavo širdį, ne mano, tavo. Tikrai ne laiku ir ne vietoj, pats žinai. Dėl to net kartais pabundu anksti, vos švintant. Tokiu metu galiu girdėti, kaip keliasi iš lovos senis. Apsiauna guminius – aš nežinau, kas jam yra, bet kojos šitokios žaizdotos! Įleidžia šunį, užkaičia arbatą. Jau aišku – neužmigsiu, galėčiau jį nors šiandien aplankyti. Kaip tais senais laikais, kai grįždavau namo iš vakarėlio rytą. Kažkur gal net išsaugojau senąsias basutes – dirželis trūkęs, surištas viela. Ir iš tiesų – turiu. Apsimaunu džinsus, tyliai rakinu duris. O miestas paryčiais toks pat, kaip ir tada. Ir eiti netoli. Mes visada gyvenome šalia. Vos spėjau – dar neužrakino vartų. Net kambarėlis vis toks pat – žaliais aliejiniais dažyta spinta, toks storas sluoksnis, net neužsidaro durys. O senis vėl ištraukia butelį degtinės. Taip taip, konservai – „Skumbrė su pomidorų padažu”! Supjausto duoną. Įpila čefyro. Kodėl aš taip ilgai pas jį nesilankiau? Mes išgeriam ir apkalbam tave. Truputį, gal su nerimu šiek tiek. Jis nieko visiškai manęs neklausia. Bet kažkodėl aš viską suprantu. Ir šuo apsnūdęs po kėde man laižo koją.

– Išsikeliu, – man jau išeinant sako senis. Kodėl aš taip gerai ir tai žinau? Ir mums abiem baisu. Taip trūks šlepsėjimo guminių paryčiais. Ir tavo sargo. Aš nežinau, kas tau iš ryto užrakins vartus. O jei neužrakins, kas bus? Man širdį vis dar gelia taip ne vietoj. Gal tik liga? Tavo? Mano?

Sakai

Sakai, turėsiu rašyti laiškus. Tada tegul jie būna kaip nebrangaus gruziniško vyno butelis. Tu jį išgertum, truputį apsvaigęs kalbintum merginas gatvėje ir, naktį prabudęs svetimame bute, netikėtai prisimintum mane. Arba tegul būna panašūs į medinius Vilniaus namus. Nuvytusios paskutinės rudens gėlės, neišgrėbti lapai, uždarytos langinės. Tas gal jau seniai parduotas, o gal vis dar gyvena senutė su savo išprotėjusiu sūnum, artrito susuktais pirštais džiaustanti kas vakarą purvinus skalbinius. Sakai, neprisibeldei? Taip ir maniau, kad neįleis. Tada tu parašytum daug mažų žinučių – sutrūkusių perlų karolių, ir jos kristų barškėdamos kaip ant šokių salės parketo į mano el. pašto dėžutę. O paskui atsiųstum man storą didelį laišką, pilną lietaus. Peršlapę bėgtumėm į artimiausią kavinę, vietų nėra? Ir tada vos radę vienintelį laisvą staliuką galėtumėm susipažinti.

 

Skaitytojų vertinimai


33166. Viktorija :-) 2006-12-11 10:24
Labai gražu. Tai proza, bet man skambėjo kaip eilėraščiai. Labai, labai...

33177. musmire :-( 2006-12-11 21:30
nepykit, bet tikrai moteriskai pigu cia...

33206. Kaimynas2006-12-13 07:37
kazin ar galima sakyti grazu arba negrazu, kai kazkas isreiskia savo mintis jos negali buti grazios arba ne, jos arba tau priimtinos arba ne. Cia tas pats kaip vertinti sutikta zmogu is isvaizdos, mes juos neklasifikuojame i grazius ir negrazius :))

33210. saulėgrąža :-) 2006-12-13 13:08
Dabar suprantu, iš kur atsiranda bobos - iš mergaičių ir merginų, kurios leidžia sau frazeles a la "moteriškai pigu"...

33213. vs2006-12-13 14:59
Jeseninas, skumbrė su pomidorų padažu, čefyras, nebrangus gruziniško vyno butelis... man priminė tarybinę armiją, kitam gal - gėliavaikiškas odisėjas... keistas įspūdis - tarsi iš įvairių po baliaus likusių gėrimų būtų sumaišytas kokteilis pavadinimu "moja liubov ostalas v dvacatom viekie" (Zemfira)

33222. kafka (maza kava)2006-12-13 21:05
Jeigu ta pati, kuri kazkada pelytes pjauste, tai labai susentimentalejo. Bet vis tiek l. grazu:)

33230. rudra > gerb. Aistei2006-12-13 23:00
Labai gerai. Nesakau, kad labai stipru, tačiau - savita. O jei kas ir supeiks - autoriui tai visada į naudą; pernelyg šiltas ryšys su skaitytojais rašytoją silpnina, skatina prisitaikyt. Sėkmės!

33247. kiskis p2006-12-14 14:34
jeigu ta pati kuri kiso chomiaka po saligatvio plytele tai labai pasikeite.

33269. netikro gyvenimo netikri rašinėjimai2006-12-15 12:45
Iš kur kyla poreikis išspausti iš savęs jausmus, kurių realybėje niekad nejutai ir nejausi; iš kur kyla noras perkelti save į nerealias situacijas ir išgyventi nerealias būsenas? Tai yra taip pat gėdinga, kaip viešumoje užsiimti lytiniu aktu. Nes už visų šių "grožybių" ir slypi spaudžiantys, niekaip neiškraunami, todėl desperatiški lytiniai troškimai. Lytinis alkis, virtęs jausminga gražbylyste. O žmonės, kurie turi panašias problemas, sako: tai gražu... nes ir jiems reikia realius išgyvenimus pakeisti netikrais.

33288. rudra2006-12-15 17:30
Laimei, esama dalykų, miela(s) 33269, kurių net nesapnavo Jūsų išmintis... Ar bent suprantate, ką parašėt? Nerealios situacijos, nerealios būsenos? Tai priminsiu jums tokius pasaulinio garso autorius, kaip Fransua Rable, Italo Calvino, Miloradas Pavičius, - pasaulis kažkodėl nemano, kad jų kūriniai gėdingi. Akivaizdu, kad išvardintos problemos kamuoja būtent Jus, 33269.

33296. to rudra2006-12-15 23:11
Ui, mania yrgi:)

33314. Lijanella :-) 2006-12-16 20:25
Savita, muzikinga kūryba,žadinanti vaizduotę.

37682. belgas2007-05-05 23:45
viskas realu, jauciu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:36:22 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba