Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-08 nr. 3121

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
PAKRANČIŲ RIBOS
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE TĄ RÓŻEWICZIŲ, KURĮ ŠITAIP SUVOKIU
• Eglė Kačkutė.
„ANAPUS POSTMODERNIZMO“ – VISAVERČIO AKADEMINIO GYVENIMO LIETUVOJE LINK

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
PASIILGĘS ŽODŽIŲ, KURIE BUS DIDESNI UŽ JĮ PATĮ

KNYGOS 
• IMPERIJOS MOTERIS2
• KATINAS, KURIS ATĖJO PER KALĖDAS1
• SABALAS IR PANELĖ4
• BRUDENIS3
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Baltos lankos)
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Vaga)
2
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Milda Čiučiulkaitė.
PAKALBĖKIME APIE OPERĄ
17
• DĖMESIO CENTRE – KONTRABOSAS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
PRADŽIOJE BUVO, BUS, TEBŪNA…
1
• PREMJERA LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
AISTRA VS SIUŽETAS
1

FOTOGRAFIJA 
• NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV3

PAVELDAS 
• Napaleonas Kitkauskas.
ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE
32

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS34
• RAIMONDA JURČENKIENĖ2

PROZA 
• Aistė Kisarauskaitė.
MINIATIŪROS
13

VERTIMAI 
• Piotr Cegiełka.
PROZA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• UŽ VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO UŽDANGOS1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA
12

KRONIKA 
• ATSARGIAI – TELEVIZIJA
• HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS
• GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (2)
• MENŲ SPAUSTUVĖJE – NORVEGŲ ŠOKIO SPEKTAKLIS
• CHORŲ ŠVENTĖ ,,ŽIEMOS ŠVIESA“

SKELBIMAI 
• ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KVIEČIA TEIKTI KŪRINIUS VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJAI GAUTI

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis.
AŠ TURIU DVIRATĮ
1

MUZIKA

PAKALBĖKIME APIE OPERĄ

Milda Čiučiulkaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žurnalo „Bravissimo“ redaktorė Beata Leščinska ir konferencijos pranešėjas Danielis Cichas

Aptarti vis kintančius operos pavidalus šiuolaikiniame pasaulyje, suaktyvinti operos kritikus, pritraukti daugiau profesionalų, galinčių analizuoti ir rašyti apie šiuo metu vykstančias permainas, naujoves operos žanre – toks poreikis ir tikslas paskatino suorganizuoti pirmą tarptautinį operos kritikų seminarą „Ope­ra naujų medijų amžiuje“. Seminaras, kuris vyko lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, žurnalo „Bravissimo“, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos iniciatyva, pateikė nemažą šūsnį informacijos apie šiuolaikinės operos kūrėjus ir žiūrovus, spektaklius, rinkodarą ir vartojimą, iš tiesų paskatindamas labiau susidomėti šiuo žanru. Siekta pažvelgti į Europos teatrą, jo vertybes, jo siekius, pasvarstyti, kaip operą veikia joje susikertančios aukštosios ir populiariosios kultūros, istorinės tradicijos ir naujų technologijų gausa.

Tačiau tai ne vienintelis seminaro tiks­las. Taip pat norėta užmegzti ryšius su užsienio muzikos kritikų bendruomenėmis bei institucijomis, leidėjais. Tai paskatintų idėjų apykaitą ir kartu padėtų populiarinti nacionalinį meną užsienyje. Todėl buvo pakviesti svečiai, operos tyrinėtojai – Danielis Cichas iš Krokuvos ir Ana Bulyčiova iš Maskvos.

Danielis Cichas – lenkų muzikologas, Krokuvos Jogailos universiteto doktorantas, šio universiteto absolventas, pelnęs apdovanojimą už geriausią magistro darbą. Dėsto Silezijos universitete Ciešine. Taip pat studijavo Heidelbergo universitete Vokietijoje, yra „Deutscher Musikrat“ stipendininkas. Jis yra aktyvus kritikas, besidomintis šiuolaikine muzika ir opera, publikuoja straipsnius savaitraštyje „Tygodnik Powszechny“, žurnaluose „Ruch Muzyczny“ ir menui bei jaunimo kultūrai skirtame „Ha!art“, teatro laikraštyje „Didaskalia“, bendradarbiauja su Lenkijos radijo antrąja programa. Operos kritikų seminare galėjome išgirsti Danielio Cicho parengtą pranešimą „Krzysztofas Warlikowskis – tiesos atradimų ir daugialypių reikšmių režisierius“, kuriuo autorius pristatė vieną įdomiausių šių dienų naujojo lenkų teatro atstovų.

Krzysztofas Warlikowskis – režisierius, statantis tiek dramos veikalus, tiek operas. Dažniausiai renkasi antikinius tekstus, Shakespeare’o dramas arba šiuolaikinių autorių kūrinius. Jo estetinės pozicijos bei kūrybinio metodo susiformavimui įtaką darė mokytojas režisierius Krystianas Lupa, kurio kūrybos viena išskirtinių visoje Europoje pagarsėjusių savybių – gilus psichologizmas, atskleidžiant veikėjų charakterius. Taip pat K. Warlikowskį paveikė Peterio Brooko, Giorgio Strehlerio, Ingmaro Bergmano teatras.

Lenkų scenos tyrinėtojas Grzegorzas Nyziolekas šio režisieriaus teatro viziją apibūdino tokiais žodžiais: „Lupos ir Brooko vardai K. Warlikowskio režisūroje tarsi žymi dvi kryptis: subjektyviąją ir objektyviąją, individualųjį teatrą ir transkultūrinių paieškų teatrą, nekontroliuojamos materijos teatrą ir teatrą, redukuojamą iki pačių paprasčiausių ženklų, didžiojo naratyvo teatrą ir parabolės teatrą.“

Krzysztofas Warlikowskis savo spektakliuose ieško tiesos ir daugialypių reikšmių. Jis kalba apie tai, kas trikdo žiūrovą. Spektakliuose apnuoginami, išryškinami gerai paslėpti troškimai, patirti nusivylimai, metų metus juntamas kaltės jausmas. Režisierius varijuoja psichologinio įspaudo ir traumos tema, jis sukyla prieš stereotipus, veidmainystės paženklintą buržuazinę moralę, išveja demonus iš praeities ir tarsi nuolat mėgina apsivalyti.

Jo teatro kalba artima vokiečių ekspresionizmo estetikai – šiurkščiai išreiškianti emocijas, bekompromisė, prisodrinta froidiškos psichoanalizės. Režisierius formuoja savo veikėjų charakterius pa­versdamas juos šiuolaikiniais veikėjais. Nagrinėja jų (o kartu ir mūsų) problemas naudodamas modernius kodus. Jis tarsi laužo teatrines konvencijas, eksperimentuoja su forma, sutrumpina originalų tekstą arba prirašo pabaigas. Taip pat kartais sujaukia visiškai akivaizdžias herojų charakteristikas, neigdamas jų stereotipinį suvokimą, pavyzdžiui, keičia jų lytį arba komplikuoja jų tarpusavio santykius ir dažnai tiesiog sugriauna tą idilę, kurioje jie gyvena.

K. Warlikowskis spektaklyje siekia atverti tai, kas yra kūniška ir psichologiška. Veikėjų tarpusavio sąveika labai kruopščiai apgalvota, yra pabrėžiamos tam tikros kritinės situacijos. Režisierius naudoja specifinius teatro kodus ir ženklus. Jis nurengia savo veikėjus psichologiškai ir net fiziškai, priskiria jiems tam tikras seksualines obsesijas ir, tai darydamas, mėgina surasti jų prievartos šaknis.

Socialinių problemų analizei talkina scenografija. Čia režisieriui nuo pat pradžių padeda nuolatinė scenografė Małgorzata Szczesniak. Jos spektakliuose demonstruojami teatro „virtuvės griaučiai“ – scenografijos elementais tampa, pavyzdžiui, metalinės struktūros, prožektorių kopetėlės, įvairūs išėjimai, apsilupinėjusios sienos. Dažnai veiksmas vyksta aliumininiuose narvuose, tam tikrose ertmėse, atskirtose plastikinėmis užuolaidomis arba aptrupėjusių plytelių sienomis. Nereti elementai – ir įvairūs vonios kambario atributai, pavyzdžiui, dušai, klozetai ar kriauklės. M. Szczesniak ir K. Warlikowskis tarsi neigia tradicinę grožio sampratą – nepatenkina mūsų poreikio matyti scenoje gražius objektus. Jie diskutuoja su meno tipizavimo funkcija, šios funkcijos tuštumu ir nutolimu nuo tikrovės.

Operos scenoje režisierius K. Warlikowskis debiutavo R. Panufniko kūrinio „Programinė muzika“ pastatymu (2000) Varšuvos didžiajame teatre. Vėliau toje pačioje scenoje jis režisavo ir kitas operas: G. Verdi „Don Karlą“, P. Mykietyno „Nemokšą ir pakvaišėlį“ (2001), M. Paddingo „Tatuiruotus liežuvius“ (2001), K. Pendereckio „Karalių Ūbą“ (2003) ir A. Bergo „Voiceką“ (2006). Pastarasis spektaklis režisieriui atvėrė duris į Europos operos teatrus. Šių metų birželį K. Warlikowskis pirmą kartą pastatė spektaklį – C. W. Glucko operą „Ifigenija Tauridėje“ Paryžiaus „Garnier“ operos teatre. Šiuo metu kuria kitus spektaklius.

Antroji operos kritikų seminaro pranešėja buvo viešnia iš Maskvos Ana Bulyčiova – muzikos, teatro kritikė, Helikono operos meno vadovo padėjėja, Maskvos Čaikovskio konservatorijos dėstytoja. Ji publikuoja straipsnius apie Rusijos bei užsienio teatrų spektaklius žurnale „Muzykalnaja akademija“, savaitraštyje „Kultura“, Sankt Peterburgo Marijos teatro žurnalo priede „Okno v Evropu“, domisi baroko opera, bendradarbiauja su leidiniu „Starinaja muzyka“. 2004 m. išleido knygą „Sady Armidy“ apie prancūzų baroko operą, išvertė Philippe’o Beaussant’o knygą „Liudvikas XIV – karalius menininkas“. Pranešime „Kaip teatrui nepaskęsti global media jūroje?“ Ana Bulyčiova supažindino su pastarųjų sezonų Maskvos teatrų spektakliais.

Muzikos kritikė aptarė keletą įdomesnių įvykių šiuolaikinės operos padangėje, pažymėjo, jog Maskvos teatrai šiuo metu yra labai susirūpinę, kaip pritraukti publiką neįprastais projektais. Geriausia būtų statyti naujus šiuolaikinius kūrinius. Tačiau repertuariniai Maskvos teatrai palyginti retai siūlo šiuolaikinių operų pasaulines premjeras. Jas dažniau rengia antreprizės, bet tai – vienkartiniai projektai. Taip yra dėl kelių priežasčių: Maskvos publika vis dėlto iki šiol yra ištikimesnė tradiciškesniam menui, mieliau lankosi klasikiniuose spektakliuose, be to, Maskvoje galima rasti kone kiekvienos, net rečiausiai statomos operos videoįrašą. Taigi atsiranda konkurencija tarp operos teatrų ir kitų informacijos šaltinių. Transliuojamas „Mezzo“ kanalas, galima naudotis internetu, veikia milžiniška prekyvietė „Gorbuška“, kur parduodami „Mezzo“ kanalo programų piratiniai DVD įrašai ir kita. Todėl teatrai rūpinasi, kaip nepasimesti naujų medijų pasaulyje ir pasiūlyti publikai tai, kas neegzistuoja elektroniniu pavidalu, kas nepakartojama.

Siekdami šio tikslo, Maskvos teatrai šiuo metu naudojasi trimis pagrindinėmis priemonėmis: ieško originalios režisieriaus koncepcijos (pavyzdžiui, Didysis teatras, iš repertuaro išėmęs didžiąją dalį senų spektaklių, siūlo naujas rusų klasikos interpretacijas, pasitelkdamas tokius radikalius režisierius kaip Černiakovas ir Sokurovas), organizuoja pasaulines naujų kūrinių premjeras (dažniausiai jau minėtų antreprizių projektai) arba rengia spektaklius, paremtus maksimaliu „dalyvavimo efektu“ (Helikono „Operos kavinėje“ rodomi kameriniai spektakliai, kur nėra jokios distancijos tarp artistų ir publikos). Dar vienas publikos pritraukimo būdas – klasikinių operų naujų redakcijų pateikimas: „Naujoji opera“, tęsdama savo įkūrėjo Jevgenijaus Kolobovo pradėtą tradiciją, kupiūruodama ir perkomponuodama partitūras, pristato radikalias operų redakcijas. „Helikono opera“ repertuarą pastaraisiais sezonais papildė originalūs operos spektakliai, kurių partitūros sukomponuotos iš įvairių vieno kompozitoriaus kūrinių: „Gershwin-gala“ (2003), „Nukritęs iš dangaus“ (2005) ir „Didysis žaibas“ (2005). Šią priemonę prieš šimtą metų naudojo operečių statytojai. Tuomet operetė buvo populiarus, neelitinis žanras, konkurencija tarp trupių buvo arši, ir reikėjo originalaus, nepakartojamo repertuaro. Šiandien panašūs procesai vyksta ir operoje.

Abiejų svečių – Danielio Cicho ir Anos Bulyčiovos – pranešimai buvo iliustruojami spektaklių videoįrašais. Tai neabejotinai praturtino ir pagyvino jų tekstus (tik kritikė iš Maskvos pernelyg ištęsė šios medžiagos demonstravimą, gerokai prailgindama pranešimui skirtą laiką, todėl sukeldama klausytojų bruzdesį).

Po pranešimų seminaro dalyvių laukė diskusijos prie apskritojo stalo – „Opera naujų medijų pasaulyje. Kaip galėtume vertinti naująjį „Salomėjos“ spektaklį ir „Lokį“?“ Vedėja Beata Baublinskienė kvietė diskutuoti visus į seminarą susirinkusius dalyvius – ir Lietuvos muzikos kritikus, ir į Operos savaitę atvykusius kritikus iš svetur. Nemaža įdomių, diskusijas įžiebusių minčių pateikė svečias iš Didžiosios Britanijos Brendanas G. Carrollis – kritikas, žurnalo „Opera Now“ atstovas. Aptariant Operos savaitėje matytus spektaklius – R. Strausso „Salomėjos“ premjerą (rež. D. Aldenas) ir B. Kutavičiaus „Lokį“, svarstyta, kokia vis dėlto šiuolaikinės operos vieta visuomenėje, kokių esama žanro transformacijos pavidalų, kokį poveikį jie daro publikai, kurie operos elementai ir vertybės įgauna prioritetą, o kurie menksta. Žodžiu, kaip ir tikėtasi, į operą buvo pažvelgta pačiais įvairiausiais aspektais.

Smagu, kad taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai čia galėjo pasireikšti kaip visaverčiai kritikai – jų žodžio buvo klausomasi, diskutuojama. Iš tiesų visiems seminaro dalyviams buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę, ir nors, ko gero, išgirdome daugiau klausimų nei atsakymų, pirmasis žingsnis, siekiant suaktyvinti operos kritikus, fiksuoti, vertinti ir aktualinti tam tikrus muzikos reiškinius, jau žengtas. „Tik kuriančių ir analizuojančių susikalbėjimas gali duoti tą rezultatą, kurio mes norime“, – teigė LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

Baigiant norėtųsi nuoširdžiai pagirti iš tiesų puikią pirmojo tarptautinio operos kritikų seminaro organizaciją. Dalyvių registracija elektroniniu paštu, įgalinusi kiekvienam paruošti segtuvą su seminaro programa bei tezėmis ir netgi kortelę su vardu ir pavarde, kad diskusijų metu visi vieni kitus pažintų, leido pajusti išskirtinę pagarbą. Labai ačiū organizatoriams. Nekantriai lauksime kito operos kritikų seminaro, naujų svečių iš užsienio ir naujų minčių.

 

Skaitytojų vertinimai


33160. PR2006-12-11 00:27
Tai kad cia tik PR...

33200. buvau2006-12-12 18:53
"Smagu, kad taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai čia galėjo pasireikšti kaip visaverčiai kritikai – jų žodžio buvo klausomasi, diskutuojama." Gal autore galetu placiau papasakoti, kokie ten studentai pasireiske? Kiek pamenu, ne viena studente muzikologe ne zodzio per visa diskusija nepratare...:)

33201. ----- ----- ----2006-12-12 19:15
Ne tik muzikologai studijuoja LMTA. Jusu ziniai cia mokosi ir teatrologai, kurie per seminara kaip tik ir pasisake.

33204. taip pat buvau2006-12-12 23:21
Silpna buvo ta konferencija, niekam tike pranesejai, jokio diskusijos vedimo. Prisviles blynas... Gal kita karta bus idomiau?

33232. buvau32006-12-13 23:02
Prisviles blynas... Tik kazkodel visi sedejo iki pabaigos ir dar butu sedeje. Gal nuo svilesiu kvapo apdujo?

33239. -- -- -- --2006-12-14 11:56
Lietuviai kalbejo idomiau uz svecius is uzsienio. O dauguma sedinciu snaude. Kaip koncerte.

33267. x2006-12-15 10:22
Buvo visai įdomu. Tik kodėl pranešimus skaitė tik svečiai? Lietuviai tikrai daug įdomiau diskusijose kalbėjo, tai būtų patrauklūs ir ilgesni jų pasisakymai. Kaip visada, savų nevertinam. Galima buvo viską vesti energingiau, įtraukti daugiau žmonių, ten įdomių asmenybių sėdėjo.

33285. Is tikruju2006-12-15 16:18
Is tikruju dinamika stabde pazodinis vertimas. Konferencijose paprastai kalbama angliskai be jokio vertimo, bet siuo atveju nemaza dalis nelabai ka suprastu. Apie kokias diskusijas tuomet galima butu kalbeti? Lietuvius reiktu itraukti, bet, deja, is patirties zinau, kad paprasciau yra susitarti su uzsienieciais, kuriems idomu atvykti i kita sali, nauja patirtis, nei su lietuviais, kurie paprastai uzsieme kitais svarbiais darbais. Be to, juk seminara is esmes organizavimo vienas zmogus. Kaip pirmas blynas - tai visai vykes.

33286. nu2006-12-15 16:20
pakalbekim apie opera pagaliau

33291. Vis tiek2006-12-15 18:44
si konferencija buvo kur kas idomesne ir aktualesne, nei kitos, kurias, pavyzdziui, surengia Kompozitoriu sajunga ir kuriose dazniausiai kalbama tik apie sausus teorinius dalykus. Va cia tai jau tikrai visi susirinke tik tyli ir snuduriuoja beveik nieko nesuprasdami ir tik laukdami, kada viskas baigsis...

33306. Gal2006-12-16 10:57
Nelyginkime gan skirtingu dalyku - moksliniu muzikologu konferenciju ir sitos kritiku dienos. Kritika toks jau zanras, kiek kitoks, susijes ir su zurnalistika, ne vien su muzikos mokslu. O cia dar ir teatras prisideda. Siaip ar taip man buvo idomu, bent jau isgirsti nuomoniu apie opera, tas dalyvaves anglas aiskiai konservatyviu paziuru, o lenkas linkes zavetis naujovemis, kurios vyresniems kritikams operoje is tiesu yra nepriimtinos.

33308. stai2006-12-16 12:47
Stai todel, kad cia nebuvo moksline teorine konferencija, ir galima kritikuoti rengini, nes jo rezisura buvo, svelniai tariant, labai prasta. Vedejos neturejo jokiu sumanymu ir beveik nieko nenuveike, kad susirinkimas taptu naudingu pokalbiu. Noretusi tiketis, kad bus padarytos isvados ir kita karta bus parodyta zymiai daugiau isradingumo. Kadangi seminaras nera pati patogiausia vieta miegoti.:)))

33318. T.2006-12-17 00:05
Labai įdomu ką bendra R.Goštautienė turi su opera??? Niekada neskaičiau jokios jos recenzijos apie operą juolab netenka matyti ir operos teatre.

33326. kr2006-12-17 12:23
O keliu is ten sedejusiu esate mate recenzijas apie opera?..

33331. T.2006-12-17 16:43
Na, kokias septynias personas galėčiau paminėti (rašančių recenzijas)

33336. to T2006-12-17 18:19
Tai jeigu is tu keliu desimciu buvusiuju tik septynias personas galite pamineti, tai kodel is likusiuju uzkliuvo tik Gostautiene?:) O siaip tai, beveik neabejoju, ir septyniu "operistu" nesurinktumete:)

33377. la major2006-12-18 16:02
Rūtai Goštautienei nebūtina rašyti apie operą. Ji yra geniali moteris, kuri gali diskutuoti apie VISKĄ. Na, beveik apie viską - ir apie operą tai tikrai, net jei pastaruosius mėnesius ji iš tiesų ne itin dažnai pasirodo LNOBT (galiausiai,ko mes ten negirdėjome? ne taip greit viskas keičiasi). Tai ne mano vienos nuomonė ;) Prašom nevaryt ant tikrai gerų muzikologų. Visus galima sukritikuoti, bet R. Goštautienę ir G. Daunoravičienę, prašom, nė piršteliu :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:36:16 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba