Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-15 nr. 3044

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Michas Skobla.
KRIKŠČIONYBĖ
14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
UŽ "LIETUVĄ"! – UŽ LIETUVĄ!
34
• VIII "KNYGŲ PAVASARIS": EGZOTIKA, DISKUSIJOS, TRADICIJOS

ESĖ 
• Renata Šerelytė.
LAIŠKAI KAIMYNUI
5

KNYGOS 
• Neringa Mikalauskienė.
KELIO Į MENO ANAPUSYBĘ ŽENKLAI L.GUTAUSKO EPITAFIJOSE
• Sigita Bartkutė.
LIŪDESINGAS AISTRŲ KOLIAŽAS
1
• JULIUS KAUPAS: GYVENIMAS IR KŪRYBA1
• LOLITA2
• MOTERIS VILNIUJE IR KAUNE XVI AMŽIAUS PIRMOJOJE PUSĖJE
• ORIKSĖ IR GRIEŽLYS
• ŽOLĖS INSTINKTAS
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
REALYBĖ UŽ REALYBĖS
• Jurgita Ludavičienė.
RASTI, ATGAIVINTI, PRIPILDYTI
 Vytenis Rimkus.
TAUTODAILĖ: TRADICIJOS IR NAUJOVĖS
1

FOTOGRAFIJA 
• SIMENAS JOHANAS: STENGIUOSI SUPRANTAMAI PASAKOTI ISTORIJAS

MUZIKA 
• Živilė Ramoškaitė.
NAUJI MŪZOS RUBACKYTĖS SIURPRIZAI
• Indra Karklytė.
CARPE DIEM
3
• KAZYS SKAISGIRYS

TEATRAS 
• "NEBIJOKITE BŪTI NAIVŪS KAIP VAIKAI"
• ARMANAVIČIŲ "NYKŠTUKAS" – MASKVOJE2
• LĖLININKĖ AIRIJOJE3

MENO DIS/KURSE* 
• "VIETOJ DROBĖS MAN REIKIA NAUDOTI ŽMONES"

POEZIJA 
• SONATA PALIULYTĖ18

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
NUSIVYLUSIO VYRO ISTORIJA BE PABAIGOS
6

VERTIMAI 
• ROMUALD MIECZKOWSKI3

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
PARODOJE – ISPANIJOS FOTOGRAFIJOS KLASIKA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VYTAUTO AŽUŠILIO KNYGOS "BUHALTERIS" RECENZIJA1
• NUOLATINIS ILIUZIJOS JUDESYS1

KRONIKA 
• SU KULTŪROS ŽENKLU
• PAŽINTIS SU ŠIUOLAIKINE AMERIKOS DRAMATURGIJA1
• LITERATŪROS ŠVENTĖ "KNYGŲ PAVASARIS"
• JUOZAS BAGDONAS 1911.XII.11–2005.IV.111
• Ridas Viskauskas.
BANDANT KITAIP
• SAVA AR SVETIMA: KULTŪROS REALIJOS GROŽINĖS LITERATŪROS VERTIME

DE PROFUNDIS 
• PASKUI AŠ PRISIDĖSIU18

DAILĖ

TAUTODAILĖ: TRADICIJOS IR NAUJOVĖS

Vytenis Rimkus

[skaityti komentarus]

Kasmetinėje, šiemet 39-oje, Šiaulių apskrities tautodailininkų kūrybos parodoje Dailės galerijoje darbus rodo 348 autoriai ir nemažas moksleivių būrelis. Šalia didžiulių skulptūrų yra daug margučių, keraminių servizų, kitokių mažų kūrinėlių. Statistika įspūdinga – per tūkstantį tris šimtus darbų.

Parodoje pristatomos beveik visos liaudies meno šakos. Jau seniai pastebėjome, kad mažėja audinių. Šį kartą ekspozicijoje nematome austų staltiesių, lovatiesių, kilimų, tėra keletas rankšluosčių. Bendras tautodailininkų, kultūros darbuotojų, gal ir valdžios uždavinys būtų neleisti užgesti šiam tautinės raiškos būdui, atgaivinti buvusią radviliškiečių, kuršėniškių audėjų šlovę. Šia minorine gaidele nebandau menkinti bendro gero turtingos parodos vaizdo. Ir šį kartą yra daug puikių kūrinių. Beje, nemažai esama ir diskutuotinų, ypač tais atvejais, kai susikerta naujovės ir tradicijos.

Medžio drožyba tradiciškai yra viena stipriausių tautodailės šakų šiauliečių parodose. E.Gaubo skulptūrinis pano, skirtas Žalgirio mūšiui, – unikalus kūrinys. Bent dešimties raitelių apvalios skulptūros, kelios dešimtys reljefinių karių, ginkluotė, emblemos – visa tai, sujungta į įspūdingą vaizdą, daro kompoziciją raiškiu parodos akcentu. Gausu siužetinių ir pavienių medžio skulptūrų (J.Bražiūnas, R.Baškys, D.Žymantas), Užgavėnių kaukių (P.Veisas, A.Jakelaitis), dekoratyvinių drožinių (A.Steponavičius, K.Samalionis). Galima rengti net atskirą medžio drožinių parodą – tokia autorių ir kūrinių įvairovė. Gražią kolekciją pateikė kalvystės meistras E.Misevičius, lengvai ir žaismingai priversdamas paklusti metalą savo fantazijai.

Keramikos ekspozicijoje ryškios dvi tendencijos. Lyderiai – R. ir V.Mataičiai, atskleidžiantys naujas juodosios keramikos galimybes. Didelės indų formos ir paviršiaus ornamentikos darna juodą spalvą tartum priverčia šviesti. J.Malinauskienės, J.Čiplytės ir kitų keraminiai indai bei skulptūrėlės su tapybos elementais, nutolę nuo tradicinės puodininkystės, liudija naują etapą, įsiterpiantį į šiuolaikinį liaudies meną.

Gražus medis su megztomis pirštinėmis ir kojinėmis, tapęs tradiciniu eksponavimo būdu šiauliečių parodose. Gausu popieriaus karpinių. Daugelis karpinių nuo ornamentikos eina siužeto link, artėja prie grafikos (G.Stugienė, A.Steponavičienė, R.Jasiulienė). Nemaža austų, pintų, rinktinių juostų – joms tenka tartum kompensuoti audimo žanrą. Naujovė – tapyba ant šilko, ateinanti iš profesionaliosios tekstilės. Iš pirmųjų bandymų sunku spręsti, ar ji įsitvirtins tautodailėje, – tai parodys ateitis. Žiūrovai susidomėję apžiūrinėja gėles iš paukščių plunksnų – probleminis dalykas, nors pasaulyje tokia kūryba žinoma.

Parodos puošmena – nenuilstančios, nuosekliai dirbančios E.Adomaitienės tapyba. Ar tai būtų "Pavasaris", ar "Žąsys", ar net "Samagonščikai" – visur gyvenimas tikras, kupinas kasdieninių darbų, rimtumo ir humoro, ilgesio ir simbolikos. Kiekvienas jos paveikslas – vaizdinis pasakojimas. Kitokio pobūdžio P.Onaitienės gamtovaizdžiai, lakoniški ir jautrūs, juose nėra veiksmo, tik gamtos pajauta. Abiejų tapytojų kūryba įeina į lietuvių liaudies tapybos aukso fondą. Yra ir daugiau įdomių kūrinių: tai J.Oginto istorinės temos paveikslai ("Baltijos kelias"), K.V.Lideikienės simbolių kupini darbai. Prie tapybos skiriami ir margučiai, tapę nuostabiais kūrinėliais (aut. O.Bagdonienė).

Kai kurios tautodailės šakos artėja prie profesionaliosios dailės, net susilieja. Tai pastebima geriausių meistrų tauriojo metalo, gintaro papuošaluose, kalvių darbuose. Kelia abejonių kičo apraiškos šiuolaikiniame liaudies mene. Man regis, tai subjektyvus požiūris: kas vakar vadinta kiču, šiandien neretai – vykusi kūrybos raiška.

Sudėtinė parodos dalis – atskiroje salėje veikianti Sigitos Milvidienės jubiliejinė ekspozicija, kurioje rodomi karpiniai ir rinktinės juostos. Autorė, baigusi aukštuosius dailės mokslus Šiaulių universitete, pasirinko darbą su tautodailininkais, puoselėja etnokultūrą, o ir pati tapo tautodailininke. Menotyrininkė M.Adomavičienė pabrėžia, kad "meistrė ištobulina rinktinių lietuviškų juostų audimo meną, suteikdama joms naują spalvų skambėjimą ir dekoro ritmą", o karpiniuose "nesudėtingi liaudies meno motyvai (...) išsilieja jau naujomis, moderniomis struktūromis ir sukuria nuotaikingą visumos harmoniją". Daug profesionalių dailininkų pasirenka tautodailininkų kelią, ir dažniausiai jie tampa nuoseklūs tradicijų puoselėtojai. S.Milvidienė yra viena iš jų.

Kita sudėtinė parodos dalis – lenkų liaudies menas, jam skirta atskira salė. Tai pirmoji lenkų tautodailės ekspozicija Šiauliuose. Įvairių tautų liaudies kūryba turi daug artimų bruožų, tuo labiau – artimų kaimynių. Tai ypač pastebima religinėje liaudies skulptūroje (eksponuojamas lenkų Rūpintojėlis ir Pieta). O buitinių temų skulptūra skiriasi nuo lietuviškos žaismingumu. Primityvioji tapyba taip pat artima lietuviškajai, panašūs ir margučiai. Eksponuojamos popierinės gėlės (pas mus šis žanras dar nelaikomas liaudies menu). Smulkioji tekstilė, mezginiai identiški lietuviškiesiems, o kilimų ornamentikos motyvai daiktiškesni nei pas mus. Lenkijoje paplitusi tapyba ant stiklo, bet jos nebuvo atvežta. Lenkų ekspozicija praturtino parodą, sukėlė įvairių minčių.

Apžvalginės tautodailės parodos gausiai žiūrovų lankomos. Ir šį kartą salės buvo sausakimšos. Pažymėtinas Šiaulių tautodailininkų vadovės L.Kelmelienės bei jos komandos triūsas ir entuziazmas. Tautodailės gyvybingumą lemia tai, kad ji artima žmonėms, kiekvienas joje randa ką nors artima sau, suprantama, atpažįsta pats save ("Ir aš taip gal galėčiau padaryti..."). Beje, dabartinės didžiausios tautodailės parodos rengiamos už sostinės ribų.

 

Skaitytojų vertinimai


15874. che che2005-04-19 13:13
Apžvalginės tautodailės parodos gausiai žiūrovų lankomos. Ir šį kartą salės buvo sausakimšos. ....zinoma zinoma kai susirenka visi autoriai dar ju seimu nariai lankomos kur gi ne ir dziugu kad tokios parodos rengiamos provincijoje su kuo ir sveikiname senos geros soc tradicijos aukstinkim ir slovinkim tautodaile valio

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 10 
21:33:38 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba