Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
 Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

VERTIMAI

ŠUNYS

Pavao Pavličić

[skaityti komentarus]

Pavao Pavličićius gimė 1946 m. Vukovare, kur baigė gimnaziją. Vėliau Zagrebo universiteto Filosofijos fakultete studijavo komparatyvinę literatūrą ir italų kalbą. 1974-aisiais apgynė disertaciją.Gyvena Zagrebe, dėsto literatūrą Filosofijos fakultete. Literatūrinę karjerą pradėjo kaip novelistas. Vėliau išleido dešimtis romanų. Produktyviausias savo kartos rašytojas.

___________________

Jeigu kada nors Kroatijoje kiltų pilietinis karas, kariaujančios pusės būtų šunų augintojai ir tie, kurie šunų nemėgsta. Nieko neperdedu: pakanka per televiziją pasiklausyti kokio nors pokalbio apie šunis mūsų gatvėse (o tokių pokalbių pastaruoju metu padaugėjo), ir matyti, kokios tai nesutaikomos priešingybės ir kaip toli jos siekia. Dabar negaliu čia perpasakoti visų argumentų, užteks to, jog pasakysiu, kad visa tai pasibaigia tuo pačiu. Šunų mylėtojai pradeda įrodinėti, kad tie, kurie nemyli gyvūnų, nemyli ir žmonių, todėl jie pavojingi visuomenei. Šunų priešininkai, atvirkščiai, tvirtina, jog šunų augintojai laiko šiuos gyvūnus būtent todėl, kad nekenčia žmonių, kad yra nedraugiški. Visa tai baigiasi pačiu paprasčiausiu abipusiu įžeidinėjimu. Čia aš nenorėčiau gilintis.

Iš tiesų liūdna, bet jei truputį atidžiau pažvelgtume, kitaip nė negali būti. Nes vidinis žmonių ir šunų gyvenimas iš tikrųjų yra vienas didžiausių paradoksų po dangaus skliautu. Žmonės ir šunys sukaupia savyje ir išlieja tiek daug meilės ir tiek daug neapykantos, kad nė kiek nenuostabu, jog kiekvienas šunėko priminimas sukelia ginčą.

Pirmiausia patyrinėkime, kas sukelia neapykantą. Žmonės, be abejo, nekenčia šunų arba turi kokį rimtą argumentą prieš juos. Tai liudija pati kalba: mūsų (kroatų - Vert.) kasdieninėje šnekoje šuo – viso to, kas negera, simbolis, negatyvių sąvokų ir supratimo skleidėjas. Sakoma: būti nuvargusiam kaip šuniui, piktam kaip šuniui; dirbti kaip šuniui; būti alkanam kaip šuniui, būti pavydžiam kaip šuo, sakoma netgi meluoti kaip šuniui. Niekas niekada nėra pasakęs, kad kas nors yra gudrus kaip šuo, kad kas nors yra gražus, meilus arba greitas kaip šuo; tokiuose palyginimuose verčiamės kitais gyvūnais, tik ne šunimi. Netgi nėra gerai pasakyti, kad kas nors yra ištikimas kaip šuo, nes tuo žmogų įžeistume. Apie tą, kuris bjauriai šneka, sakoma: loja kaip šuo, pats veiksmažodis loti (psovati) turi kažkokią painią sąsają su žodžiu šuo (pas). Trumpiau šnekant, žmonės paprasčiausiai nekenčia šunų, ir šios neapykantos niekaip negali atsikratyti.

Tai akivaizdu, nes frazes, kurias išvardijau, vartoja ir patys šunų mylėtojai, vadinasi, net ir juose glūdi kažkoks užslėptas pyktis šiems keturkojams.

Bet jie be šuns negali – taigi atverčiame kitą medalio pusę. Mažai kam iš gyvūnų skirta tiek meilės, kiek šuniui, retas gyvas padaras yra pagrindinis tokios gausybės herojiškų sakmių veikėjas. Šuo yra naudingas, nes saugo namus, be jo negalima ir galvoti apie medžioklę ar gyvulių varymą, būtent jis yra pasiruošęs pačioms didžiausioms aukoms, kai reikia gelbėti vaiką iš vandens, kai reikia šokti į ugnį, kad ištrauktų nepajėgiantį senuką. Kai reikia rausti sniegą, kad iš ten iškapstytum slidinėtoją. Šunims ir paminklų pastatyta, parašyta romanų, kuriuose šuo - ir svarbiausias herojus, ir pasakotojas, sukurtos ištisos sakmės apie šuns protą ir meilę, yra keletas šventų pasakojimų, kuriuose šuo vaidina itin svarbų vaidmenį: jis esą laižęs žaizdas šventajam Rokui, kai šis buvo susirgęs maru. Tokius pasakojimus mėgsta, skleidžia, o galbūt netgi išgalvoja ir tie, kurie diskutuodami padarytų viską, kad šunims mieste būtų apribotas judėjimas, jeigu jau jų nebegalima išvaryti iš parkų ir gatvių.

Ką tai liudija? O liudija, atleiskite, tai, apie ką buvom užsiminę pradžioje: kad žmogaus ir šuns santykis iš tikrųjų prieštaringas. Kiekvienas iš mūsų yra ir itin prieraišus šunų atžvilgiu, ir kartu labai nekenčia šių gyvūnų. Iš esmės vieni žmonės pabrėžia prieraišumą, o kiti – tiktai neapykantą, vieni išsako viena, kiti – kita.

Bet kodėl taip yra? Priežastis paprasta ir įžvelgiama kiekvienoje iš tų viešų ir negailestingų diskusijų dėl šunėkų, kurios vieną gražią dieną galėtų sukelti pilietinį kroatų (žinomų ir kaip ypač sudėtingų žmonių) karą. Pažvelkime, pavyzdžiui, kokiais argumentais vadovaujasi dvi priešingai įsitikinusios žmonių grupės?

Kuo šunų mėgėjai pateisina tai, kad jų numylėtiniai kaukia naktimis, teršia asfaltą ir gatvėse gąsdina mažus vaikus? Visada tuo pačiu: meile. Savo meile šunims arba šuns meile žmonėms, netgi ir tiems, kurie šunų negali pakęsti. O kaip šunų priešininkai bando įrodyti, kad su šunimis reikia kovoti? Ir šie visuomet tą patį – pateikia racionalius argumentus: poreikį palaikyti tvarką ir švarą, užkrečiamųjų ligų pavojų, kurį kelia šie gyviai; poreikį, kad niekas niekam netrukdytų.

Ir štai mes pagaliau artėjame prie priežasties, kodėl konfliktai, kylantys dėl šunų, visad yra tokie stiprūs ir žiaurūs. Iš esmės tai – dviejų žmogaus būties pusių konfliktas: vienos, kuri myli šunis, ir kitos, kuri jų nemyli. Jausmų ir proto konfliktas, arba, jei norime, meilės ir išminties konfliktas. O tokia sankirta yra daug senesnė – ir daug svarbesnė – negu šunys mieste ir komunalinės problemos.

Nes meilė – baisus sukrėtimas tiek vienam žmogui, tiek visai visuomenei; ji yra laukinė ir nekontroliuojama, ji griauna susitarimus, nepaiso dėsnių, daro netvarką ir dažnai yra neteisinga. Protas tuo tarpu padeda aiškinti dalykus, duoda vertinimo pagrindus; jis sąlygoja pažangą, tačiau jis – sausas ir nuobodus, problemiškas ir liūdnas bendrakeleivis. Kai susiduria šios dvi jėgos, – o jų sankirta yra amžina, – atsiranda baisi energija, varanti visuomenę pirmyn.

Taigi ar reikia stebėtis, kad staigiai prasiveržia energija, kai tik šunų augintojai ir jų priešininkai leidžiasi į viešas diskusijas? Nes jie ir tuomet ginčijasi ne dėl šunaujos, jos gyvenimo mieste teisėtumo ar neteisėtumo, o dėl meilės ir pareigos konflikto. Bet juk meilės ir pareigos konfliktas – tam tikros tragedijos pagrindas, tad nebūtų nieko keista, jeigu iš viso to kiltų pilietinis karas – tragedija.

Iš kroatų kalbos vertė JOLANTA VIBURYTĖ

 

Skaitytojų vertinimai


4550. Silpna2003-11-02 09:46
L.Jonusio "S.Atenuose" apie sunis kokius 100 kartu idomiau ir ismoningiau bei filosofiskiau buvo parasyta. Sitas-silpnas

4552. Realistas2003-11-02 10:14
Tai čia gi ne Jonušio. Ar neperskaitai, kad autorius kitas?

4591. Ūkininkas2003-11-02 17:48
Realistui: Silpna ir sako, kad čia ne L.Jonušio :) Skaityk atidžiau.

4597. Realistas2003-11-02 19:49
Kodėl turi būti stipru, jeigu čia ne Jonušio? Skaityk atidžiau, Ūkininke.

4606. Ūkininkas2003-11-02 22:21
Čia silpna, nes ne Jonušio, kuris rašė Š.Atėnuose. Skaityk atidžiau Realiste.

4617. Realistas2003-11-02 22:32
Tu tūpas, Ūkininke, ir neturi humoro jausmo.

4626. Ūkininkas2003-11-03 07:58
O tu realistas, tai dar blogiau negu tūpas.

4639. visiems nuo varnos2003-11-03 12:16
Vaikai, taigi straipsnis ne apie šunis. Nustokite loti vienas ant kito, verčiau dar kartą perskaitykite. :)

4642. šuva2003-11-03 15:38
au au

4668. Brisius2003-11-04 12:25
Chi chi chi, pilva nuo juoko skauda. Kolegos, aciu!

4724. šiandien pasišiaušus :-) 2003-11-07 15:13
kuo matuojamas stiprumas?? manometru???

8092. iewka :-( 2004-05-03 14:02
eik jau kap ten raso labai jau ilgas užmigau ......visi apie tuos šunis žino

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:14 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba