Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
 Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

KRONIKA

LIETUVIAI SVETUR

Antanas Naujokaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija

VIOLETA URMANAVIČIŪTĖ-URMANA APIE SAVE

JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos kvietimu Čikagos priemiestyje Bervine išeivijos publikai koncertavo solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana; pritarė čikagiečio muziko A.Vasaičio diriguojamas simfoninis orkestras. Solistė atliko arijas iš B.Dvariono, U.Giordano, A.Ponchielli’o, G.Verdi, kitų kompozitorių operų. Lietuvių liaudies dainą "Ulijona" V.Urmana pasirinko antrajam "bisui". Vėliau solistė prisipažino "Draugo" žurnalistei: "Pradėjusi "Ulijoną" taip susigraudinau, kad vos galėjau padainuoti. Pirmą posmelį pradėjau ir maniau, kad reikės nutraukti. Vėliau susivaldžiau. Čikaga yra ypatinga vieta lietuvybei. Čia negalioja tie rėmai, kaip dainuojant "La Scaloje". Čia tas pat, kas Lietuvoje, kai žinai, jog tavęs laukia, jog tave myli..."

Užklausta, ar sudarydama programą atsižvelgė į lietuvišką bendruomenę, V.Urmana atsakė:

– Atsižvelgiau. Galėjau ir labiau atsižvelgti, bet nėra kada mokytis naujo repertuaro. Labai norėčiau kur nors kada nors padainuoti visą A.Ponchielli’o operą "Lietuviai!". Tai mano toks specialus sumanymas. Jeigu manęs klaustumėte, kokiose operose norėčiau dainuoti, atsakyčiau: "Lietuviai!" Nelengvas tai veikalas, ir turbūt dar reikės palaukti, kol šį norą įgyvendinsiu, bet tai mano, kaip lietuvaitės, garbės reikalas.

V.Urmaną kelionėje į Ameriką lydėjo jos sužadėtinis, italų tenoras Alfredo Nigro. Pats geras solistas, dainuojantis "La Scaloje", iš salės emocingai ją palaikė "bravo" šūksniais.

Į "Draugo" žurnalistės A.V.Škiudaitės klausimą, kaip tapo dainininke, V.Urmana atsakė:

– Pati save atradau: kai atradau Mariją Kalas, pati pajutau norą dainuoti. Tai buvo seniai, prieš 17 metų. Aš tada studijavau konservatorijoje, fortepijono klasėje. Buvo toks profesorius Paulauskas, kuris, išgirdęs mane dainuojant savo draugėms, pasakė: "Jai reikėtų studijuoti dainavimą". Taigi aš Vilniaus konservatorijoj baigiau fortepijoną ir dainavimą.

– Ar Jūsų dainavimas – Dievo dovana, ar labiau darbo rezultatas?

– Tai, kas Dievo duota, tau niekas neatims – tai balso spalva, tam tikri muzikiniai talentai. Polinkis į muziką, matyt, yra įgimtas. Po to – muzikinis išsilavinimas. Galiu pasakyti, kad mano balsas yra mano darbo ir vokalinės technikos rezultatas. Aš įdėjau daug pastangų, kad paskui be pastangų dainuočiau.

Po koncerto pasakodama apie ateities planus, V.Urmana sakė:

– Pereinu į sunkesnį – dramatinio soprano – repertuarą ir esu iš principo nusprendusi sumažinti spektaklių skaičių. Reikia pailsėti. Ateityje jau galvosiu, ką kur dainuoti.

ALFONSO TYRUOLIO POEZIJOS KNYGA

Išleista poeto Alfonso Šešplaukio-Tyruolio poezijos knyga "Rudenio saulėj". Ji skirta šio rinkinio pavadinimą pasiūliusio Bernardo Brazdžionio atminimui.

"Rudens saulėj" – aštuntasis A.Tyruolio poezijos rinkinys. Knyga sudaryta iš kiek anksčiau ir pastaruoju metu parašytų eilėraščių, kurių dalis buvo išspausdinta periodikoje.

Filosofinis žvilgsnis į gyvenimo reiškinius šiame rinkinyje bene labiau pabrėžiamas, negu ankstesniuose, kurie buvo sudėti į rinktinę "Metų vingiai".

Kaip ir toje rinktinėje, taip ir šioje knygoje yra pluoštas pasaulinės poezijos vertimų.

LIETUVIŠKUMO ŽENKLŲ BEIEŠKANT

Kasdieninėse beletristikos atkarpose "Draugas" spausdino Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos abiturienčių Ritos Kucharčikaitės ir Dovilės Petkūnaitės publicistinį rašinį "Lietuviškumo ženklų beieškant", pažymėtą Švietimo ir mokslo ministerijos surengtame šiemetiniame filologinių rašinių konkurse, kurį rėmė ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

– Mūsų kelionės į Karaliaučiaus kraštą tikslas – pavaikščioti Kristijono Donelaičio pėdomis Tolminkiemyje, surasti tuos vietinius gyventojus, kurie dabar Rusijai priklausančiame krašte dar drįsta save laikyti lietuviais, – rašo autorės.

Be kita ko, jos perpasakoja rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio sūnėno Algimanto Savickio, čia gyvenančio nuo 1962 m., žodžius: "Neseniai mes būrėm vaikus į lietuviškas mokyklas. Užėję į kiemą, rasdavom tėvą lietuvį, gražią moterį rusę ir vaikus, nemokančius lietuviškai šnekėti... Aplankėm šeimas, kuriose padėtis panaši: arba vaikai siauromis akimis, arba visai nekalba lietuviškai, o baisiausia – nenori ta kalba kalbėti. Taigi tėvai pametė savo patriotiškumą. Atsitiko pats baisiausias dalykas..."

Vilniaus "Alkos" klubo nariai, kasmet važinėjantys tvarkyti Tolminkiemio ir Lazdynėlių aplinkos, jau niekuo nesistebi, nes suvokia, kad dabartiniai Mažosios Lietuvos, ypač Tolminkiemio, lietuviai tapo susidariusių istorinių aplinkybių aukomis. Čia nėra nė vieno K.Donelaičio laikų palikuonio, o persikėlėliai, pabėgėliai iš Lietuvos, tikėjęsi apsigyventi laikinai, apsiprato ir pasiliko. Iš pradžių jie buvo nepatiklūs, apimti baimės, vėliau aprimo, tačiau liko šiam kraštui svetimi, abejingi beveik viskam, o baisiausia – istoriniam paveldui. Taip palengva mirė lietuviškos tradicijos, gimtasis žodis ir netvirtai išmokti poteriai. O aplinkui – nė vienos lietuviškos mokyklos, nė mažiausios bažnytėlės, – rašo straipsnio autorės, klausdamos:

– Tai kas jie, tos lietuviškos kilmės lietuviai? Daugelis jų nežino, mes taip pat. Nesuranda tinkamo žodžio ir čia lankęsis literatūros istorikas prof. J.Girdzijauskas, ir K.Donelaičio rankraščius tyrinėjusi ekspertė O.Dambrauskaitė, ir daug metų Karaliaučiaus krašte gyvenantis A.Savickis, pagaliau N.Kitkauskas, K.Donelaičio bažnyčios atstatymo autorius, mus lydėjęs kelionėje.

Iš tikrųjų kaip juos pavadinti? Ar galima aikčioti, stebėtis ar net piktintis? Lengviausia – pasmerkti, bet ar turime teisę?

Parengta pagal užsienio lietuvių dienraščio "Draugas" pranešimus

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:12 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba