Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
 VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

AKTUALIJOS

VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI

DĖL KITŲ KALBŲ ASMENVARDŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ VARTOJIMO LIETUVIŲ KALBOJE PRINCIPŲ

[skaityti komentarus]

Susipažinę su Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo 5 punkto naujos redakcijos projektu "Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai", paskelbtu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje 2003 m. liepos 23 d. (www.vlkk.lt/lt/news.dnews/117), apgailestaudami pažymime, kad jame, išskyrus vieną kitą patikslinimą ir papildymą, iš esmės nėra nieko nauja: paliekama ta pati nelietuviškų tikrinių vardų rašymo įvairovė, kuri yra ne kas kita kaip netvarka. Lietuvių kalbai pavojinga netvarka.

Pavojinga todėl, kad vadinamoji originali (autentiška), o iš tikrųjų, kalbininko prof. Antano Klimo (JAV) žodžiais, hibridinė nelietuviškų tikrinių vardų rašyba ardo lietuvių kalbos sistemą. Beprasmiškai apsunkinamas taip parašytų tekstų skaitymas, laužomi lietuvių kalbos apsaugos įstatymai.

Jau 2000 m. pradžioje pusantro šimto kultūros ir mokslo žmonių viešu laišku atkreipė į tai Kalbos komisijos dėmesį, prašė taisyti ydingą 1997 m. 60-ojo nutarimo 5 punktą, siūlė protingą kompromisą, kuris leistų išsaugoti mūsų rašto sistemos vientisumą ir svetimvardžių autentiką. Siūlymas sulaukė plataus pritarimo. Jį parėmė 12 visuomeninių organizacijų, iš jų Lietuvos teisininkų draugijos vadovai, daug įvairių mokslo ir kultūros sričių darbuotojų.

Metus vilkinusi klausimo svarstymą, tuometinė Kalbos komisija prašymą nepagrįstai atmetė. Tik Lietuvos Respublikos Seimui atnaujinus Kalbos komisijos sudėtį ir 2002 m. rugsėjo 17 d. protokoliniu nutarimu įpareigojus dar kartą svarstyti svetimvardžių rašymo klausimą, Kalbos komisijos Vardyno pakomisė pagaliau pateikė 1997 m. 60-ojo nutarimo 5 punkto naujos redakcijos, deja, seno turinio projektą.

Nemaloniai stebina naujos redakcijos projekto rengėjų tendencingumas, teisinis abejingumas, primenantis senosios Kalbos komisijos darbo braižą.

Projekto autoriai visiškai nepaiso per pastaruosius trejus metus neginčijamai įrodytos išvados, kad lietuvių kalbos sistemos vientisumą ir svetimvardžių autentiką galime išsaugoti tik tuo atveju, jeigu visuose be išimties lietuviškuose tekstuose pirmenybę teiksime lietuviškai parašytiems kitų kalbų tikriniams vardams, o jų originalias grafines formas atitinkamos kalbos rašmenimis prireikus pateiksime čia pat skliausteliuose arba rodyklėse. Štai pagrindinis kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principas. Projekto autoriai jį nutyli, nors jo vieno pakanka, kad būtų protingai sutvarkytas nelietuviškų tikrinių vardų rašymas, pašalinta esama maišalynė, labai ryškiai matoma iš "Lietuvių kalbos enciklopedijos", "Lietuvių literatūros enciklopedijos", "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" ir kitų leidinių, kuriuose pirmenybė teikiama nelietuviškai parašytiems svetimvardžiams.

Šią išvadą kalbos mokslo duomenimis tvirtai pagrindė prof. Arnoldas Piročkinas, o informatikos mokslo požiūriu – akademikas Laimutis Telksnys, Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus bei UNESCO Informatikos humanitarams katedros vadovas. Ją patvirtina ir visuomenės apklausų duomenys. Ji atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo, Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo, kitų lietuvių kalbos apsaugos teisės aktų raidę ir dvasią.

Socialinių tyrimų instituto 2002 m. gruodyje atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl svetimvardžių rašymo parodė, kad daugiau kaip 53 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia lietuviškai rašybai ir tik 16 proc. – svetimvardžių originaliai grafinei formai.

Svetimvardžio originalą, bet ne hibridą su lietuviška galūne, mokslinėje literatūroje nori matyti 53 proc., o informaciniuose leidiniuose – 41 proc. apklaustųjų. Šis noras teisėtas, tačiau jį galima patenkinti tik visus svetimvardžius rašant lietuviškais rašmenimis, o jų originalią formą (ne vien lotyniško raidyno) pateikiant skliausteliuose kaip papildomą ir visiškai tikslią informaciją. Kito lietuvių kalbai tinkamo būdo išsaugoti svetimvardžio grafinę autentiką nėra.

Hibridinė rašyba, kuriai vartus plačiai atkėlė Kalbos komisijos 60-ojo nutarimo 5 punktas ir kuri paliekama šio punkto naujosios redakcijos projekte, problemos neišsprendžia. Ji ne tik neišlaiko svetimvardžio autentikos, bet ir suardo lietuvių kalbai būdingą sakytinės ir rašto kalbos vienovę, t.y. griauna per šimtmečius susiklosčiusią mūsų kalbos sistemą.

Kaip tokio akivaizdaus dalyko galima nematyti ir nesuprasti? Ar esama padėtis neprimena Jums Hanso Kristiano Anderseno pasakos apie naujuosius karaliaus drabužius?

Nesunku pastebėti, kad dalis kalbininkų, ne vienas Kalbos komisijos ar pakomisės narys, komisijos vadovybė elgiasi nenuosekliai. Supranta didžiųjų kalbų, dabartiniu metu anglų kalbos, skverbimosi pavojų lietuvių kalbai, pagirtinai priešinasi mėginimams apriboti lietuvių kalbos vartojimą mokslo srityje, netgi bendrojo lavinimo mokyklose (kai kur atskiri dalykai pradėti dėstyti anglų kalba). Tačiau į mokslo ir informacinę literatūrą, net periodinę spaudą patys bruka vadinamąją originalią (hibridinę) svetimvardžių rašybą ir prisideda prie lietuvių kalbos sistemos ardymo, kalbos kultūros smukdymo (svetimvardžių rašymas – svarbi kalbos kultūros dalis).

Didžiausias argumentas minėtai rašybai pateisinti – esą taip rašoma beveik visoje Europoje, beveik visų lotyniško pagrindo alfabetą vartojančių tautų. Tai esąs svarbus europietiškumo bruožas. Kaip mes galime vieni išsiskirti?!

Gimtosios kalbos savitumo baimė, tegul, atrodytų, ir nedidelis gimtosios kalbos dėsnių pažeidinėjimas vien dėl tariamo "europietiškumo" įvaizdžio yra labai pavojingas reiškinys, ypač jeigu jis paliečia tautos elitą, valdžios ir verslo sluoksnius, taip pat žmones, kuriems Lietuvos valstybė patikėjo savo oficialiosios kalbos, o kartu ir savo piliečių daugumos gimtosios kalbos norminimo darbą.

Nutarę būti Europos Sąjungos nariais, juk nesiruošiame nutautėti. Iš mūsų nereikalaujama dėl narystės Europos Sąjungoje išsižadėti lietuviškumo. Europos Sąjunga patraukli savo pagarba kalbų ir kultūrų įvairovei. Lietuvių kalba be jokių išankstinių sąlygų bus pripažinta viena oficialių ES kalbų. Taigi ne tautinio orumo praradimas, ne lietuvių kalbos tempimas ant svetimų kurpalių, aklas sekimas kitais, bet gimtosios kalbos puoselėjimas, jos savitumo saugojimas, nuoseklus lietuvių kalbos apsaugos įstatymų vykdymas, o ne jų laužymas yra tikrasis europietiškumas.

Trumpai pasakysime, kad nė vienas hibridinės (vadinamosios autentiškos) svetimvardžių rašybos šalininkų argumentas neišlaiko kritikos (žr. antrąjį viešą laišką Kalbos komisijai ir jo priedą // "Atgimimas", 2000.XII.22; plg., pvz., kalbininkų profesorių Arnoldo Piročkino ir Vytauto Ambrazo straipsnius tuo klausimu). Hibridinės rašybos šalininkai stiprūs tik savo politine demagogija (žr. grupės inteligentų viešą pareiškimą dėl svetimvardžių rašybos // "7 meno dienos", 2001.I.19, "Šiaurės Atėnai", 2001.I.20, "Knygų aidai", 2000, Nr.3; plg. didžiausio šalies dienraščio oficialią nuomonę reiškiančius "Laiko ženklus"// "Lietuvos rytas", 2002.I.30 ir t.t.).

Trečią kartą kreipiamės į Jus, gerbiamieji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai. Prašome pamiršti asmenines ambicijas ir pasistengti šį kartą objektyviai įvertinti daugiau kaip per trejus metus spaudoje išsakytus argumentus. Vis dar tikimės, kad garbingai atliksite savo pareigą: nuosekliai vadovausitės lietuvių kalbos apsaugos įstatymais ir 60-ąjį nutarimą pataisysite taip, kad nebeliktų ligšiolinės nelietuviškų tikrinių vardų rašymo sumaišties, kad visuose lietuviškuose tekstuose pirmenybė būtų teikiama lietuviškai rašybai, o svetimkalbės grafinės formos būtų įrašomos skliausteliuose.

P.S. Jūsų dėmesiui teikiame savąjį 60-ojo nutarimo 5 punkto naujos redakcijos projektą (pridedamas). Mums nesuprantama, kodėl į išplėstinius Vardyno pakomisės posėdžius nebuvo kviečiamas prof. A.Piročkinas. Tikimės, kad į Kalbos komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas projektas, mūsų atstovus pakviesite.

Pagarbiai

Pirmąjį viešą laišką (2000 m. vasaris) pasirašiusiųjų ir jam pritarusiųjų vardu

Viktoras Alekna, Algimantas Baltakis, Gvidonas Bartkus, adv. Audronė Bugelevičienė, Birutė Butkevičienė, adv. Algimantas Dziegoraitis, Vytautas Girdzijauskas, Kęstutis Grybauskas, Gintautas Iešmantas, adv. Jonas Ivoška, Algis Kasperavičius, Edvardas Kriščiūnas, Antanas Kudzys, Jūratė Laučiūtė, Jonas Liniauskas, adv. Kęstutis Lipeika, Pranciška Regina Liubertaitė, Kęstutis Makariūnas, Justinas Marcinkevičius, Juozas Marcinkevičius, Irena Regina Merkienė, Vacys Milius, Juozas Misevičius, adv. Ingrida Montvydienė, adv. Kazimieras Motieka, Romualdas Ozolas, Dainius Radzevičius, Ona Rojutė, Jonas Rubikas, Vytautas Sirvydis, Marytė Slušinskaitė, Krescencijus Stoškus, Jonas Strielkūnas, Valentinas Sventickas, Antanas Tyla, Mindaugas Tamošiūnas, Jonas Varnauskas

Vilnius, 2003 m. rugpjūtis–rugsėjis

______________________

Redakcijos prierašas. Kalbos komisijai laiškas pasiųstas faksu 2003 m. rugsėjo 25 dieną. Kartu su alternatyviniu projektu paskelbtas Lietuvos mokslininkų sąjungos interneto svetainės diskusijų skyriuje (www.lms.lt). Alternatyvinis projektas parengtas konsultuojantis su kalbininkais profesoriais Vitu Labučiu, Arnoldu Piročkinu ir Vincu Urbučiu.

Kalbos komisija yra gavusi taip pat prof. A.Piročkino ir Klaipėdos universiteto humanitarų (prof. Audronės Kaukienės ir kt.) bendrą laišką (žr. ten pat), kuriame irgi kritiškai vertinamas Vardyno pakomisės projektas, primenama, kad alternatyva galėtų būti "Dienovidyje" (2000.II.25) kultūros ir mokslo žmonių siūlytos 60-ojo nutarimo 5 punkto pataisos.

Išaiškinęs, kad tikrinių svetimybių "originalios formos" prieštarauja lietuvių kalbos fonetikai ir morfologijai, nutarimo projektą "Dėl tikrinių svetimybių formos ir rašybos" pateikė ir prof. V.Urbutis. Jam jau pritarė 54 profesoriai ir docentai kalbininkai (žr. "Lietuvos aidas", 2003.X.18). Taigi Kalbos komisija turės iš ko rinktis.

 

Skaitytojų vertinimai


4706. Nesutinku2003-11-06 11:36
Gerai, o ką daryti, kai tarimas visai neaiškus, pvz., Ondaatje? Kai kam atrodo, kad pasaulis vis dar "grynas", ir susiduriame tik su "teisingų" (anglų, vokiečių etc) tautų vardais. Kaip tarsite, pvz., Ondaatje - gal kas žino, kaip tai tariama Šri Lankoje, iš kur jis kilęs? Globaliame pasaulyje tokių pavardžiū, kurių išvis nežinome, kaip tarti, vis daugės, ir rašyti originaliai yra vienintelis išsigelbėjimas.

4712. Taukas :-) 2003-11-07 00:46
Lietuvių kalbai pavojinga netvarka. :))) Juokingi jūs, pasaulio tvarkytojai ir svieto lygintojai. Numirsit, o lietuvių kalba gyvuos per amžius, ir lietuviai taip kalbės, kad jūs karstuose vartysitės. Tai gal net ir nepradėkit su vėjo malūnais kautis, nes yra rimtesnių darbų posovietinės tėvynės atstatymo darbuose. O kad nebūtumėte juokingi, nerašykite čia straipsnių naudodamiesi netinkamomis kabutėmis ir netinkamais brūkšniais, nevartokite tokių nenorminių žodžių kaip alternatyvinis,ir nesislėpsite už garsių pavardžių su savo riboto akiračio pasiūlymais.

O dar aš pasiūlyčiau passitengti, kad literatūros ir meno savaitraštis nebūtų anglakalbiame puslapyje culture.lt, o kalbos komisijos naujienos nebūtų skelbiamos kataloge news.... Gėda prieš tautą, garbūs ponai.


4718. Mykolas OK2003-11-07 10:26
Vienintelė pastaba: jei rašome originalo kalba, tai neturėtume pridėti lietuviškų galūnių, kurios yra lietuvių kalbos, o ne originalo kalbos elementas. Kurį iš rašybos variantų pasirinkti: originalų ar lietuvišką pagal tarimą turėtų spręsti autorius. Tik būkime nuoseklūs - nenaudokime hibridų.

4719. KEdas :-) 2003-11-07 10:43
Tam kur nesutinka: o kaip skaitytojas turėtų perskaityti "Ondaatje"? Kam jį varginti? Mano nuomone – teisingą lietuvišką transkribciją turėtų parašyti vertėjas.

4723. šiandien pasišiaušus :-) 2003-11-07 15:09
taip, palikite ir vertėjams darbo. atsibodo varginti akis su visais tais apostrofais. moksliniose straipsniuose gi pateikiamas literatūros sąrašas, nejaugi skaitytojas toks bukas, kad neatseks originalios rašybos? logiška būtų pirmą kartą minint pavardę rašyti sulietuvintą, skliausteliuose - originalą, o toliau tik lietuvišką. o su ta savo Europa, tiesą pasakius, jau atsibodot....

4785. Saulius :-) 2003-11-10 09:56
Na pagaliau kažkas ėmėsi ginti skaitytojus, kurie nemoka Šri Lankos ar Zulusų kalbų. Na ir iš tiesų, jei aš skaitau paskaitą ir cituoju straipsnį, kaip man klausytojams ištarti "Ondaatje"?

4886. Netvarka2003-11-12 17:57
Netvarka pavojinga ne tik lietuvių kalbai, o bet kam, kas turi struktūrą. Juokinga to nesuprasti. Tada, kai lietuvių kalbai netvarka nebus pavojinga, tos kalbos tiesiog nebus.

11035. Montvydas2004-10-25 11:15
Meslas,o ne straipsnis

27522. gedy2006-05-31 01:22
Pasigedau staripsnio įvertinimo-kvailas... Kiekvienam,sveikai mąstančiam žmogui bet kokia inspekcija asocijuojasi su represyviaja valstybės sukurta struktūra...Taip Lietuvoje esti su ta kalba,beje ,neinformatyvia kalba .Visas pasaulis su savo kalbom pažengė tobulumo link,atsikratydami archaikos tuo tarpu Lietuva įsiteisino inspwekcija ,nors visiškai aišku,jog kalba,sutinkant su marsksu-evoliucijos produktas tad lietuva,ši kvailių šalis sumojo net kalbą inspektuoti,-kokie jūs dvasnos euro[piečiai Kita vertus ,prisiminus M Heidegerį-kalba-būties namai o jūs šlykštynės net savo būvį inspektuojate ir visi nesusimąstę ploja debilams,jokios logikos neturintiems Žinau jog šios mintys balsas tyruose,bet žinokite jog esu toks ,sutinkantis su greimu ,kurį lietuviškas mėšlas-toji kultūra išvijo iš šalies jog lietuviu kalba kalbantis esti menko protelio žmogėnas-nešs ši kalbaneaudžia minties ir koncepcijos Negi neakivaizdu ,kai aplink tik debilizmas Lietuviškasis status Quo

37037. Vėjas2007-04-15 00:05
Pagirtinas kreipimosi autorių noras rūpintis kalbos dalykais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso pasaulio vardyno tikrai nesulietuvinsime. Todėl ir priimtas toks kompromisas, gal ir ne visai geras. Kalbininkai (Piročkinas, Labutis, Urbutis), kurie iniciavo šį kreipimąsi, turėtų pakankamai suvokti Komisijos pastangas tvarkyti vardyną. Kreipimesi per mažai argumentų ir per daug retorikos, todėl jis neįtikina. Aišku, ne kalbininkai, kurie pasirašė kreipimąsi, negalėjo suvokti problemos sudėtingumo. Dėl komentarų, tokių kaip piliečio, pasirašiusio "gedy", galima pasakyti, kad jie išvis nereikalingi, nes parašyti kompleksuoto žmogaus, nesuvokiančio savo vietos pasaulyje ir negebančio apibrėžti savo santykio su gimtąja kalba ir lietuvių kultūra.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:08 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba