Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

AKTYVIOS JUNGTYS

PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI

Lukas Devita

[skaityti komentarus]

iliustracija
Wesas Wilsonas. "Otis Rush - The Mothers - The Morning Glory"

1966 metais, atvertę gan neįprastą, bent jau Teksaso valstijoje, jaunų vietinių muzikantų plokštelės viršelį su mistiška akimi virš piramidės, rastumėte tokį kreipimąsi: "Nuo Aristotelio laikų žmogus sugrupavo, tiksliau išskaidė savo žinojimą vertikaliai į tarpusavyje nesusietas sritis – Mokslą, Religiją, Seksą, Bendravimą, Darbą etc. Svarbiausias akcentas žmogaus kalboje bei jo žinių kaupimo sistemoje buvo objekto identifikavimas, bet ne ryšiai tarp objektų. Ir jis pats save privertė naudoti protavimo įgūdžius atskiriems atvejams, vienu metu vienai problemai ar situacijai. Ar žmogus galėjo prasiveržti iš už tokio užhipnotizuoto mąstymo būdo, pagaliau suabejoti juo (kaip kad padarė Einšteinas) ir perorganizuoti savo žinias taip, kad jos būtų susietos tarpusavyje, horizontaliai. Tuomet jis įgautų naują sveiką protą, atsivėrusį dėl sugebėjimo suvokti ir pripažinti savo gyvenimą, kaip ištisinį ir vientisą". "The Psychedelic Sounds" ("Psichodeliniai garsai") – šitokio mąstymo paieškos ir sudaro debiutinio "13th Floor Elevators" albumo pagrindą. Kreipimosi autoriai išreiškia viltį, kad papildomos cheminės priemonės gali padėti praplėsti sąmonę, pakeisti požiūrio kampą, pagal kurį atbukęs žmogus teberūšiuoja žinias. Tačiau netrukus cheminių preparatų vartojimas privertė talentingą "13 aukšto liftų" lyderį Rocky Ericsoną, visų apgailestavimui, atsigulti į psichiatrinę ligoninę. Iki šiol įtakinga grupė bene pirmoji susiejo su muzika terminą, greitu laiku kabinamą prie visko, kas egzotiška, neįprasta ir įmanoma parduoti. Kalbant apie psichodelinį roką, galima būtų jį apibrėžti ir kaip to meto pažangų ketinimą populiarios muzikos forma išreikšti gilesnę dvasinę patirtį. Garsų, žodžių bei spalvų pagalba atkurti bei padėti žmonėms atsiminti aukštesnę sąmonės būseną, kurios apibūdinime lyg ir nėra nieko antgamtiško – meilė, harmonija bei savimonė. Muzika turėjo tapti labiau ritualinė nei pramoginė, skirta dvasią pakylėti, o ne vien tik liūliuoti buitine užmarštimi. Lyg šamanų ar senųjų išminčių pasaulyje, giesmės galėjo įvesti į transą, skleisti idėjas, keisti tautų papročius. Tokie aukšti siekiai, žinoma, atrodė pretenzingi miesčioniškiems Amerikos piliečiams, kaip ir griežtai "klasinei" Anglijos ar snobiškai Europos visuomenei. Tačiau drąsius permainų užmojus galėjo įkvėpti vien to meto Amerikos "free" džiazo novatoriai. Saksofonistų Johno Coltrane’o ar Pharoah’o Sanderso laisvų garsų tirados gali pasirodyti pagrįstos pašėlusio vėjo ar jūros "kūrybiniais principais" ir, be abejo, laužančios bet kokias įprastines kompozicijos sampratas. Pianisto ir orkestro, tiksliau, "arkestro" (pagal biblijinio laivo pavadinimą) vadovo Sun Ra muzika priminė, kokia atvira skambesiui yra kosminė erdvė ir kiek daug slypi Afrikos ritmuose. Šių džiazo gigantų muzika iš dalies gali būti pavadinta psichodeline, bent jau jie tapo "savi" margaspalvių menininkų tarpe ir vėliau atsidurdavo progresyvių roko muzikos žurnalų viršeliuose.

Viena tokių neprisitaikiusių menininkų poetų grupuotė apsigyveno San Francisko Haight-Ashbury kvartale. Ten susibūrę muzikantai grojo valandomis: dieną nemokamam koncerte parke, o vakarais, – naujai įsikūrusiose "švenčių salėse" – "Fillmore Auditorium" bei "Avalon", tapdami "Grateful Dead" grupe, be kurios Amerikos roko istorija neįsivaizduojama. Su ispanų kilmės gitaristu Jerry`u Garcia jie išvystė meditatyvines instrumentines improvizacijas, paversdami dainas savotiškomis "ragomis", vadovaudamiesi džiazine intuicija bei spontanišku muzikiniu mąstymu. Tai atsiskleidė plokštelėje "Anthem of the Sun" ( "Himnas saulei"), o dar įtikinamiau – "gyvuose" koncertiniuose įrašuose.

Laisvo muzikinio "tęstinumo" roko muzikantai galėjo pasimokyti iš nepamainomo amerikiečių novatoriaus Johno Cage’o, nemažai dėmesio skyrusio "plūduriuojantiems" garsams bei pauzėms. Kita įtakinga roko muzikai asmenybė – avangardistas Terry’s Riley’us, "mantrinio" grojimo sintezatoriumi bei vargonėliais pradininkas, lyg Rytų muzikos meistras, galintis nenuilstamai groti savo meditatyvines kompozicijas kiaurą naktį.

Elektrinių vargonų variacijos tapo svarbia Los Andželo grupės "The Doors" dalimi, kuri išvien su "The Byrds" tapo sėkmingiausiomis iš iškilusių psichodelinėje eroje. Taip pat ir Jefferson Airplane, išgarsėjusi haliucinacine vaikiškos fantazijos daina "White Rabbit" ("Baltas triušis"), neatsiejama nuo jos autorės, pagrindinės grupės dainininkės Grace Slick. Amerikos psichodelinė muzika savo skambesiu buvo labiau minimalistiška, aštresnė ir agresyvesnė nei Britanijos. Nors yra išimčių, kaip kad "paplūdimio berniukų" šedevras, daugiaprasmiškai pavadintas "Pet Sounds" – švelnus, ypač vientisas bei melodingas 1966 metų albumas, kurio visas dainas vienu įkvėpimu parašė grupės "Beach Boys" "brolis-atsiskyrėlis" Brianas Wilsonas, atspindėdamas brandą ir bandymą studijos prieblandoje nušlifuoti popdaineles iki deimantinio blizgesio.

Psichodelinės eros perversmai iškėlė originalias, savitą filosofiją turinčias asmenybes, greitu laiku tapusias savo kartos legendomis, kaip Jimį Hendrixą ar Jimą Morrissoną. Pakankamai skirtingi artistai, abu žavėjosi Amerikos indėnų mitologija – savo poezija bei dainomis padėjo iškelti ją iš užmaršties, lyg iš nuotrupų bandydami atkurti sudaužytą savo šalies sielovaizdį.

"The Doors" atvėrė duris į šamanistinį–dionistinį pasaulį, nors pradžioje Jimas Morissonas tik svajojo tapti tokia įžymybe, kaip dabar jau primiršta grupė "Love". Neatsitiktinai, nes tuomet jau populiarios Kalifornijoje "Love" lyderis Arthuras Lee rekomendavo Jimo grupę plokštelių firmos "Elektra" įkūrėjui, prodiuseriui Jacui Holzmanui. Meksikiečių kilmės gitaristas ir dainų autorius Lee drastiškai augino grupės skambesį nuo tradicinio folko link triukšmingesnio ankstyvojo "garažo" stiliaus tol, kol kūrybine "Love" kulminacija tapo 1967 metų albumas "Forever Changes" ("Amžinos permainos"), puikiai atspindintis bendrą jaunųjų neprisitaikiusiųjų nuotaiką, ieškojimus, pasimetimą ir nervinę įtampą. Skambesiu suvienijęs akustines gitaras, styginių orkestruotes, švelnią bei dinamišką ritmiką, poetišku A.Lee balsu albumas pateikia vieną ryškiausių savo laikmečio reziume.

Dar niūresnį tikrovės atspindį perteikė Niujorko grupė "Velvet Underground", savitai išnaudodama psichodelinę techniką repetatyvinėms, aštraus skambesio kompozicijoms. Popmenininko Andy Warholo "Fabrike" repetavusi ir koncertavusi (pradžioje sąmoningai tarp šių veiksmų ribos nebrėžianti) grupė, turbūt sulaukė tiek pasekėjų, kiek buvo klausytojų. "Velvet Underground" buvo lyg savotiška atsvara tuometiniam "vaivorykštės spalvų muzikavimui" – juodai apsirėdę, juodais akiniais prisidengę "psichodeliniam" apšvietime, jie grojo ilgiausias šaižaus garso pjeses, pastiprintus Johno Cale’o elektriniu altu (su bosinės gitaros stygomis), kas tapo rupios muzikos "ties triukšmo riba" pradžia, visų niūrių temų roko istorijoje paskelbimu ir įsimintinomis dainomis, kartais be galo lyriškomis, kaip kad "Sunday Morning". "Velvet Underground" vieni pirmųjų pademonstravo, kaip gabūs muzikantai sugeba meniškai suderinti ekstremaliausius skambesio kraštutinumus. Net vizualiai tai buvo paliudyta – juodos grupės fone stovėdavo baltai apsirėdžiusi dainininkė Nico ir, kol nedainuodavo, tiesiog reikšdavo priešybių vienovę. Debiutinis 1967 metų albumas "Velvet Underground And Nico" laikomas vienu geriausiu roko istorijoje ir, pasak grupės lyderio Lou Reedo, buvo įrašytas per keletą valandų. Andy Warholas čia ne tik debiutavo kaip prodiuseris, bet pateikė ir įmantrų viršelio apipavidalinimą, – legendinį bananą baltame fone.

Vaizduojamasis menas vis glaudžiau siejosi su muzika, koncertų organizatoriai siekė pabrėžti naujos kultūros išskirtinumą spalvingais bei šokiruojančiais plakatais. Salės apšvietimas tapo savarankiška koncerto dalimi, ne mažiau svarbia už atlikėjus, "psichodelinės šviesos" buvo išgaunamos diaprojektoriais su spalvota, nuo karščio mirguliuojančia žele, spaudos dažais ar aliejumi. Tai nebuvo sumanyta kaip pramoginė linksmybė, bet kaip meninio poveikio dalis, deranti su garsu, atlikėjų scenine apranga, choreografija, plokštelių viršelio dizainu. Taip pat išdilo riba tarp klausomos ir šokamos muzikos, nes ji buvo priimama įvairiais lygmenimis, ir judesys, vaizdas galėjo pratęsti muzikos suvokimą bei išgyvenimą. Toje pat terpėje pirmąkart plačiau pasireiškė ir Amerikos kino avangardistai. Visa tai tapo pagrindu vėliau vadinamai "multimedijai".

Dažniausiai liudijama, kad pirmuosius "psichodelinius" plakatus nupiešė muzikantai George’as Hunteris ir Mike’as Fergusonas iš grupės "The Charlatans" savo koncertams "The Red Dog" salūne 1965 vasarą. Dailininkai spontaniškai kurdavo "banguojančius" šriftus, piešdami visą afišą ranka, skubotai organizuojamiems koncertams Haight-Ashbury salėse. Dažnai paskutiniu momentu ar "pakylėtoj" atmosferoj, kas galbūt tik padėjo jų darbams tuometiniam plakato mene tapti sprogimu, nuaidėjusiu per visą Ameriką, ir vėliau įkvėpusiu kontinentus iki pat Azijos. Iškiliausiomis Vakarų pakrantės dizainerių dirbtuvėlėmis tapo "Family Dog" ir Billo Grahamo prezentacinė kompanija.

Tačiau vaivorykštinės vizijos buvo tik savotiški drabužiai pakitusiam mąstymui ir atvirai sąmonei, – pagrindinėms Kalifornijos permainų varomosioms jėgoms.

Įvairiausius jaunimo judėjimus sutraukė pirmasis stambesnis renginys San Francisko "Aukso vartų" parke 1967 metų sausį. Jo organizatorius, vienas iš "pogrindinio" leidinio "San Francisco Oracle" redaktorių, Allenas Cohenas įvardino jį "Genčių susirinkimu" siekiant "suvienyti visuomeninį aktyvumą ir meilę", o plačiau įvykis tapo žinomas daugiaprasmiu "Human Be-In" vardu, ką galima būtų interpretuoti ir kaip "Žmogau, būk atbudęs". Kalifornijos bruzdėjimo kulminacija tapo 1967 "Meilės vasara", kai šimtas tūkstančių suplaukė į Haight-Ashbury rajoną, o paskui juos – dar tiek pat turistų, FTB agentų, narkomanų, prekeivių, mafijozų ir provokatorių, kaip prisimena Allenas Cohenas, kol policijos reidai galiausiai privertė daugelį rimtų aktyvistų, tame tarpe rašytoją Keną Kesey, iškeliauti, po pasaulį skleidžiant permainų sėklas. Žinoma, Haight-Ashbury traukė visus, kaip laisvos meilės, sąmonės praskaidrėjimo ar euforijos rojus, bet ši vieta įkūnijo ir kitą svarbų "sixties", naujos asmenybės, aspektą, – pacifizmą bei toleranciją, kartais susiliejusią išvien su vidine ar išorine psichodeline patirtimi. Pasak Alleno, "mes laukėme vasaros, kaip vaikų kryžiaus žygio per Ameriką, gelbėjančio šalį ir visą pasaulį nuo militaristų diktato, ir pagrindinės karų priežasties – vidinio pykčio, gobšumo bei materializmo. Mes tapatinome save su pasauliu, kaip vientisą, nedalomą socialinę esybę, suvokėme planetą, kaip vieningą aplinką, ir laikėme Žemę rūpestingais namais. Mes tikėjome, kad meilė įveikia baimę ir mažos komunos galėtų pakeisti "klases", patriarchalinę šeimą ar visuotinį susvetimėjimą. Nuo pat 1965 metų hipiai puoselėjo jausmą, kad karinga dvasia, skatinanti žmogų dominuoti ir naikinti kūriniją bus transformuota visų šventųjų įkvėpimu. Mūsų didvyriai buvo Mahatma Ghandis bei Martinas Lutheris Kingas. O taip pat jėgų mes sėmėmės iš Rytų išminties lobyno, persikeldami per laiko ir erdvės vandenynus studijavome Upanišadas, Dao de dzing, budistinius šventraščius, dzen meditacijos nuorodas savo praktikai. Hermanno Hesse’s "Sidharta" ėjo iš rankų į rankas, kreipėmės į Europos šamanistinę praeitį, ankstyvąją Krikščionybę, Egipto magiją ir, kaip žinia, atsigręžėme į Amerikos indėnų mitologiją".

Drąsūs polėkiai, kultūrų sintezė, pažinimo siekis kaip tik ir atsispindi psichodelinės eros muzikoje, kuri pajėgi atgaivinti idealus ir jau vien todėl nustoja būti tik "senienų mėgėjų" objektu. Pagaliau psichodelika, "sielos matymas", tai ir pats muzikos komponavimo būdas, kūrybinis nusiteikimas, vidinės ramybės ir skaidraus mąstymo ilgesys, įtakingas šių dienų jaunoms grupėms, ypač Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, geriausia 2003 metų nauja grupe ten visuotinai pripažinta airių "The Thrills", kuri skamba (ir atrodo) lyg iš "Beach Boys" užsilikusių archyvinių įrašų.

__________________

Puslapius rengia Agnė Žagrakalytė

 

Skaitytojų vertinimai


4673. varna2003-11-04 13:12
Puikus straipsnis.

4675. Gryn :-) 2003-11-04 14:52
būtent. rašyk dar, Lukai. lauksim.

4692. dream2003-11-05 09:11
ehe, o tai Wudstokas buvo tik po to...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:07 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba