Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
 MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

PAVELDAS

MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Egenbergo rezidencijos Grace (Austrija) XVII a. kiemo arkados

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų tyrinėtojų, atkūrimo projekto rengėjų ir muziejininkų pirmąją tiriamąją ekspediciją į Vidurio Europą Lietuvos dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį kalbina Sigitas Krivickas

Iki Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio lieka vos daugiau negu penketas metų. Iki tol Valdovų rūmai turi ne tik atgimti, bet ir tapti gyvybingu polifunkciniu kultūros židiniu. Tuo tikslu ir rengiamos tiriamosios ekspedicijos. Kas yra jų vykdytojai ir dalyviai?

Tai tyrinėjantys, fiksuojantys LDK Valdovų rūmų autentiškas liekanas bei darantys retrospektyvinį rūmų atkūrimo projektą VĮ "Vilniaus pilių direkcija" architektūrinių tyrinėjimų skyriaus darbuotojai (arba tiesiog – tyrinėtojai). Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų techninį atkūrimo projektą rengia AB "Paminklų restauravimo institutas" architektų grupė (arba trumpai – projektuotojai). Pagaliau Valdovų rūmų interjerų bei ekspozicijų programą sudaryti pavesta Lietuvos dailės muziejaus darbuotojams (arba glaustai – muziejininkams).

Kokie tiriamųjų ekspedicijų tikslai?

Stengiamės kuo detaliau susipažinti su tipologiškai tapačių bei chronologiškai artimų LDK Valdovų rūmams Vidurio Europos rezidencinių ansamblių architektūrine ir istorine raida. Svarbu sukaupti išsamios medžiagos apie analogiškus erdvės sprendimus, interjerų įrengimą bei dekorą, istorinę bei šiandieninę patalpų paskirtį, jų pritaikymą modernioms kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos ir šviečiamosioms funkcijoms. Siekiame, kad Valdovų rūmai nebūtų šaltos salės, pridėtos senų daiktų. Tai turėtų būti išradingai organizuotos, istorinių vertybių pripildytos erdvės, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, jeigu reikia ar ten, kur būtina, – su jaunimo mėgstamomis virtualiomis programomis.

Tikime, kad tiriamosios ekspedicijos suteiks daugiau žinių apie LDK Valdovų rūmų architektūrinę ir istorinę raidą.

Kiek tiriamųjų ekspedicijų esate numatę, ir kokiais maršrutais jos vyks?

Šiais ir ateinančiais metais jos bus rengiamos penkiais maršrutais. Pirmasis jų skiriamas geriau susipažinti su Vidurio Europos rezidencijomis, dažnai susijusiomis su Jogailaičių dinastija. Vykdami antruoju maršrutu, susipažinsime su kai kuriomis Šiaurės ir Vidurio Italijos kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kurtomis tų pačių meistrų ar jų mokyklų, kaip ir Valdovų rūmai Vilniuje (vėlyvoji gotika, renesansas, manierizmas, ankstyvasis barokas). Trečiasis maršrutas turėtų pratęsti ir papildyti pirmąjį, kad galėtume palyginti gerai išlikusių, išsamiai dokumentuotų Vokietijos rezidencijų pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms. Keliaudami ketvirtuoju maršrutu, gilinsimės į raidą Didžiosios Lenkijos rezidencijų (buvusių Kryžiuočių ordino, Varmijos, Mazovijos ir Pamario), kurios turėjo reikšmingos įtakos LDK Valdovų rūmų gotikos raidai. Patraukę penktuoju maršrutu, aplankysime Mažosios Lenkijos ir Vakarų Ukrainos kultūros bei meno centrus su išlikusiais architektūros objektais, kurie yra svarbūs pažinti LDK Valdovų rūmų gotikos, Renesanso ir ankstyvojo baroko epochoms. Šiame maršrute išskirtinę vietą užima Krokuvos Vavelio rezidencija, kuriai dėl suprantamų priežasčių skirsime ypatingą dėmesį.

iliustracija
Budos (Vengrija) pilies XV a. pab. rezidencijos rekonstrukcijos projektas

Tai kokie atrodė ir ateityje turėtų atrodyti mūsų Valdovų rūmai lyginant su analogiškais Vidurio Europos statiniais?

Valdovų rūmai nebuvo koks nors vienintelis Babilonas, kokio kitur nematyta. Juos per kelis šimtmečius kūrė įvairių šalių architektai. Rūmai nebuvo nei vienu metu pastatyti, nei vienu užsimojimu sugriauti. Remiantis Vlado Drėmos tyrinėjimais, rūmų kompleksas buvo pergyvenęs net vienuolika gaisrų, po kurių atstatant vis būta kokių nors pakeitimų bei papildymų. Pagaliau XVII a. viduryje rūmai buvo rusų armijos susprogdinti. Susmuko skliautai, kurių dalį su sukritusiomis krosnimis ir kitomis detalėmis atkasė mūsų archeologai. Štai iš kur tokia koklių ir jų fragmentų gausa, nes jų didelė dalis tiesiog liko gulėti rūmuose ar aplink juos.

Sluoksnis po sluoksnio, pradedant tryliktuoju ir baigiant septynioliktuoju šimtmečiu, liudija turtingą ir sudėtingą rūmų istoriją. Todėl kyla principinis klausimas, kokius Valdovų rūmus reikėtų atstatyti. Faktiškai yra atstatomi paskutinieji rūmai, kurie tiksliai užfiksuoti Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse, kitų autorių darbuose. Ką daryti su rūmų vidumi, kur būta ir gotikos, ir renesanso, ir manierizmo, ir ankstyvojo baroko fragmentų? Rūmai buvo puošnūs, ypač valdant Vazų dinastijai. Svarbu parodyti ne kokį nors vieną laikotarpį, bet atskleisti visą rūmų istorinę raidą. Šiuo tikslu ir rengiamos tiriamosios ekspedicijos, į kurias vyksta tyrinėtojai, projektuotojai ir muziejininkai. Mūsų kuklios galimybės, tad stengiamės sutilpti į vieną mikroautobusą ir kuo daugiau pamatyti.

iliustracija
Istorinių XVI a. interjerų ekspozicija Velke Losinų (Čekija) rūmuose

Kadangi neseniai įveikėte pirmąjį maršrutą, norėtųsi išgirsti, kaip jis pavyko.

Per dešimt dienų rugsėjo ir spalio sandūroje apsukome ratą Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Austrijos, Čekijos keliais. Budos pilies rūmai Budapešte – tai ne tik imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio, kuris buvo pas Vytautą į Lucką atkeliavęs, bet ir karalių Motiejaus Korvino bei Vladislovo ir Liudviko Jogailaičių valdymo epochos (1387–1526) palikimas. Čia atspindima brandžiosios ir vėlyvosios gotikos bei renesanso architektūros ir dailės raida, kurią įprasmino Budoje, Prahoje, Krokuvoje ir Vilniuje kūrusių menininkų darbai. Įdomi ankstesnių epochų stilistinių architektūros elementų (angokraščių, portalų, židinių ir krosnių detalių, karnizų, frizų, kapitelių, baliustrų) ekspozicija tų rūmų požemiuose. Buvo įdomu pamatyti, kaip vengrai konservuoja, restauruoja senuosius architektūros fragmentus ir juos įtraukia į šiandieninę kultūros apyvartą. Ne mažiau reikšminga buvo susipažinti su vengrų restauravimo darbais Višegrade. Jų metodinė patirtis svarbi atkuriant mūsų rūmus.

Piotrkovo Trybunalskio karališkuose rūmuose Lenkijoje matėme gražiai restauruotą vėlyvosios gotikos rezidenciją su bokštu, koks buvo ir Valdovų rūmuose Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos laikais, XVI a. viduryje. Įdomu buvo pasižiūrėti, kaip toks objektas restauruotas ir pritaikytas dabarties reikmėms. Svarbu pamatyti, kaip dirba kaimynai, iš jų pasimokyti, bet ne aklai kopijuoti ir nedaryti klaidų, kokias yra tekę jiems padaryti ir taisyti.

iliustracija
Šarvų ir ginklų ekspozicija Graco XVII a. arsenale

Įdomi Bratislavos rezidencinė pilis, pastatyta vienuoliktame amžiuje ir rekonstruota gotikos bei Renesanso laikais. Kaip išradingai italų renesanso architektūra pritaikyta Vidurio Europos klimato sąlygoms, matėme Egenbergo pilyje Graco mieste, Austrijoje.

Ar tai priminė Vilniaus universiteto Skargos kiemo ir Alumnato arkadas?

Bendrų bruožų visos arkados turi. Be to, Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu ir Valdovų rūmuose Vilniuje būta arkadų. Mums svarbu buvo pamatyti ne vien arkadas, ne mažiau svarbu buvo patirti, kaip rezidenciniai rūmai Austrijoje naudojami šiuolaikiškam turizmui, valstybės reprezentaciniams poreikiams, visuomenės švietimui, nes Austrijoje ypač išvystyta turizmo industrija, o istoriniai kultūros paminklai itin gausiai lankomi tiek vietinių gyventojų, tiek užsienio turistų. Tame pačiame Grace pamatėme unikalų dalyką – turbūt vienintelį Europoje išlikusį viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų autentišką arsenalą su modernia ekspozicija. Viskas čia išlikę autentiška – tūkstančiai šarvų, skydų, kardų, iečių ir kitų ginklų, žirgų ekipuotės reikmenų. Turbūt nesunkiai būtų galima apginkluoti Graco gyventojus viduramžiškam mūšiui.

Zalcburge šiuo metu rekonstruojami Naujosios rezidencijos rūmai. Jų vidaus kiemas ir dalis patalpų virto archeologinių tyrinėjimų aikštele. Surastos ir senovės Romos laikų architektūros liekanos. Vidaus kiemą numatoma perdengti stiklo perdanga, o po kiemo grindiniu įrengtoje patalpoje bus priimami lankytojai, kurie kartu galės susipažinti su ankstyviausios čia rastos architektūros liekanomis. Panašiai planuojamas lankytojų aptarnavimo terminalas ir Valdovų rūmuose Vilniuje, tik stiklo perdangos virš kiemo vilniečiams, matyt, teks ilgokai palaukti. Supratome, kaip austrams nelengva senuose objektuose spręsti kai kuriuos technologinius klausimus, pavyzdžiui, siauri istoriniai laiptai neatitinka priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes pavojaus atveju negalima evakuoti daug žmonių. Visa tai turi numatyti ir mūsų projektuotojai.

iliustracija
XV a. pabaigos karališkoji ložė Prahos šv. Vito katedroje

Didelį įspūdį paliko baroko laikų teatras Rozenbergų giminės rezidencijoje Česki Krumlove su išlikusiais senaisiais sudėtingais mechanizmais. Juk LDK valdovai taip pat mėgo teatrą ir jį turėjo rūmuose, todėl buvo svarbu susipažinti su šiuo istoriniu objektu.

Čekijoje daug išlikusių pilių, rezidencijų, bet visgi centrų centras yra jos sostinė, o labiausiai senamiestis – Prahos Hradas. Apie jo didžiuosius architektūros paminklus, jų restauravimo ir išsaugojimo istorijas būtų galima kalbėti daug. Malonu buvo aplankyti kad ir Prahos pilies senuosius karalių rūmus su XV a. pabaigos Vladislovo Jogailaičio apartamentais, Čekijos valstybės tarybos sale, XVI–XVII a. baldų ir taikomosios dailės kūrinių ekspozicijomis. Mus domino to paties laikotarpio, kaip ir Vilniaus valdovų rūmai, patalpų stilistika, funkcinė schema, architektūrinės interjero ir eksterjero detalės.

Visuose maršruto objektuose mus punktualiai pasitikdavo jų administracijų vadovai, aukščiausios kvalifikacijos specialistai – tyrinėtojai ir restauratoriai. Jie supažindino su rezidencijomis bei jose laikomomis vertybėmis.

Taigi tokios kelionės nauda – didžiulė.

Be abejonės! Pamatai, kaip galima išmintingai istorines patalpas pritaikyti turizmui, reprezentacijai, šviečiamajam darbui, žodžiu, naudoti polifunkciškai. Įdomių projektų esama Zalcburgo rezidencijos galerijoje, kurioje stiklu dengtas kiemas taps didžiąja auditorija. Mes apie tai tik svajojam, o jie jau daro. Be to, aplankėme XVI a. pabaigos renesansinės rezidencijos rūmus Velke Losinuose (Čekija), kur susipažinome su autentiškais Renesanso epochos interjerais, išlikusiais nuo XVI a. pabaigos. Matėme to laikotarpio Vidurio Europai būdingus parketus, baldus, krosnis, sienų ir lubų puošybą. Visa tai paliko neišdildomą įspūdį, sukaupėme kalnus rašytinės ir vaizdo medžiagos, kuri padės intensyviau ir tiksliau dirbti, atkuriant mūsų Valdovų rūmus.

 

Skaitytojų vertinimai


4616. Ūkininkas2003-11-02 22:31
"Kol vyresnioji karta patiria orgazmą matydama kilančias Valdovų rūmų sienas, tuo metu mūsų karta patiria orgazmą mylėdamasi" (c) S.Parulskis

4623. varna2003-11-03 01:06
Straipsnis geras. O Budriui ir jo kolegoms derėtų ieškoti finanasavimo šaltinių, kad ir pas Amerikos lietuvius. Ne tik "senus", bet ir dabartinius. Paverkšlenti gali bet kas, o štai "stiklinė kiemo perdanga" šimtų milijonų nekainuotų. Tereikia išmokti įdėjas pardavinėti. Ir visai nebūtina tam "virtualiniam" tūkstantmečiui viską pabaigti. Rūmus irgi ne per "penkmetį" pastatė. Be to, šį kartą pastačius - tai bus paskutinis kartas. Tiesa, esu "atkurimo" priešininkas, labiau sutinku su terminu "pastatymas", bet vistiek šaunuoliai.

4624. Ūkininkui nuo varnos2003-11-03 01:09
Parulskio "orgazmai" ir jo "mintelės" labiau primena bezdalus. "Mūsų karta"! Kiekvienas šiknius tegu atsako už save.

4628. Ūkininkas2003-11-03 08:01
Vistiek nespės atstatyti Valdovų rūmų iki 2009 metų. Sėdi ant pinigų maišų užspaudę subines ir tyli. O iki tol galima ir pasimylėt.

13016. nuomone :-) 2005-01-15 13:33
lietuvoje yra nemazai kuriniu kuriuos reiktu saugoti, bet niekas ju nesaugoja, neskiria pinigu ju tvarkymui. mes turim daug vertybiu kuriu dar nereikia atkurt tai gal padarykim kazka del ju, kad paskui nereiktu ziuret kaip baltom varnom i griuvesius ir lankyt kitu istoriniu europos vietu kad suprast kaip jie atrode ir atstatinet.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:03 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba