Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
 Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

VERTIMAI

LANGAS

Kjell Westö

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus fotografija

Romano ištrauka, skaityta tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume "Šiaurės vasara. Eurospąstai?" Jurbarke rugpjūčio 22–24 d.

Lango įžvalgos, kaip jis pats vėliau pripažino, staiga bjauriai susipynė su jo prietarais bei tariamu miesto socialinės geografijos išmanymu: kai ir jam, ir moteriai vienu metu atnešė po užsakytą storapadę picą, jis jau buvo nusprendęs, kad moteris – rusų arba estų prostitutė. Tą pačią akimirką, tarsi pagal komandą, už lango ėmė lyti. Langas godžiai griebė picą, padalijo ją į keturias vienodas dalis ir vieną gabalą apsukęs servetėle pradėjo valgyti. Tačiau moteris buvo nepatenkinta. "Kodėl nėra druskos ant stalo?" – paklausė ji nutaisius susiraukusią miną ir pridūrė: – Net ir šlykščiausioj skylėj ant stalo druskinę rasi". Langui pasirodė, kad suomiškai ji kalba lyg ir su akcentu, o tai dar labiau sustiprino jo įtarimą dėl jos kilmės ir profesijos. Moteris dar sykį pareikalavo druskos, tik šį kartą dar vienu tonu aukščiau, šaižiau, dar labiau ausį rėžiančiu balsu. Lango kantrybė išseko. "Po velnių, gal jau baigsi? – tarė jis – tos picos pakankamai sūrios. Ar jūs tam Peterburge šiais laikais tokie išlepę, kad ir elgtis žmoniškai nemokat?" "Kokiam dar Peterburge? – paklausė moteris nustebusi. – O pats iš kur būsi, šikniau? Iš Šiaurės ašigalio?" Dabar Langas aiškiai išgirdo, kad ji kalba visai be akcento – tai jo išankstinis nusistatymas lėmė netikslius virpesius klausos kanaluose. Nusprendė nekreipti į ją dėmesio. Susiraukęs picų kepėjas atnešė jai druskinę. Berdama druską ant savo "Vezuvijaus", ji apžvelgė plikas kambario sienas, keletą sekundžių stabteldama ir kiaurai perverdama žvilgsniu Langą. Paskui abu sėdėjo ir tašė savo picas, žiūrėdami į gatvę, kur lietus vis stiprėjo, ėmė pilte pilti, gatvės grindinys blizgėjo. Langas man sakė, kad tą Helsinkio vasarą buvo vieniša ir šalta, o tie trys žmonės tame mažame bare – Langas, moteriškė ir picų kepėjas – kuo puikiausiai derėjo prie to šalčio, tebesilaikančio dar nuo pavasario. Tačiau staiga kažkas atsitiko. Tarsi kokio kosminio sutapimo dėka, o gal dėl to, kad abiejų kraujyje normalizavosi cukraus kiekis, ir Langas, ir moteriškė atlyžo. Jie pakėlė akis – pasak Lango, pagal komandą – ir pažvelgė vienas į kitą. Langui pasirodė, kad šį kartą moters žvilgsnis buvo daug šiltesnis, ir jis jautė, kad jo paties veidas pasikeitė, jis nusišypsojo nedrąsia šypsena puse lūpų, kilsteldamas vieną lūpų kamputį. Po to abu choru ištarė: "Tu išsitepei burną pomidorų padažu". Nuskambėjęs tuo pačiu metu drovus abiejų juokas, tęsęsis lygiai tiek pat laiko, buvo to paties balso tembro. Kai abu baigė juoktis, moteris atsiprašė: "Nepyk, man šiandien ne kokia diena". Langas atsakė: "Man taip pat". Moteriškė: "Tai tu ne iš Šiaurės ašigalio? "Ne, – atsakė Langas, – o tu, ko gero, ne iš Peterburgo? "Ne, net nesu ten buvusi", – šyptelėjo moteris. "Ir aš ne, – tarė Langas ir kalbėjo toliau, – mano senelis ir mano močiutės abu broliai žuvo kare. Mūsų giminė nekenčia Rusijos. Tiksliau – aš nejaučiu jai neapykantos, tik išlaikau deramą atstumą". Jis ir pats girdėjo, kaip kvailai ir per daug intymiai nuskambėjo ta replika, ir ėmė rausti: juto, kaip kaito skruostai ir ausys. "Tai iš kur tada būsi?" – pasidomėjo, norėdamas nukreipti jos dėmesį. "Iš niekur, – atsakė moteris, – bent jau taip jaučiuosi. O tu?" "Vietinis". Langas mostelėjo ranka, lyg norėdamas aprėpti visą miestą už lango. "Aš žinau, kas tu toks, – tarė moteris. – Tu esi Langas, aš mačiau tave per televizorių". "Jėzau", – atsiduso Langas ir pavargęs pasitrynė akis. "Nesijaudink, – nuramino jį moteris, – aš visai tavim nesižaviu. Man atrodo, kad tu pernelyg dažnai pertrauki savo pašnekovus. Be to, per daug prakaituoji, tavo veidas paskutines penkiolika minučių visada taip bjauriai blizga". "Šit kaip", – sausai tarė Langas ir apatiškai įsispoksojo į paskutinį picos gabalėlį. "Na, pavaišink mane taure vyno, Langai", – staiga tarė moteris padrąsinamu tonu. "O už ką? – paklausė Langas, sarkastiškai pridėdamas: – po trijų ketvirčių valandos mano veidas vis tiek ims bjauriai blizgėti". "Na, nesimaivyk, – tarė ji, – taigi matau, kad esi vienišas. Tik visiškai vieniši žmonės restoranuose kabinėjasi prie nepažįstamų. Ir be to..." "Kas be to?" – paklausė Langas, jai suabejojus. Ji pažvelgė į jį, jos žvilgsnis buvo pašaipus. Tada moteris pasakė: "Norėčiau sužinoti, ar tu gyvenime geriau moki išklausyti nei televizijoj? Kai jie išėjo į gatvę, jau nebelijo, vėjas buvo keliose vietose praplėšęs debesų apklotą, tviskantys keleiviniai lėktuvai skraidė vakarėjančiu miesto dangumi. "Atsimink vieną dalyką, – tarė ji, kai jie ėjo pietvakarių link ieškodami tinkamos užeigos, – aš niekada nemiegu su įžymybėmis, aš tik perguliu su nobodies". "Žodžių žaismas", – pasakė Langas. "Kaip tai?" – paklausė ji. "Tu perguli tik su tais, kurie neturi kūno", – paaiškino Langas. Ji dirstelėjo skvarbiu žvilgsniu ir tarė: "Imu manyti, kad vis dėlto tu labiau man patinki per televizorių". "Vienas nulis tavo naudai", – atsakė Langas.

Iš švedų kalbos vertė RAIMONDA JONKUTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:03 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba