Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
• Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
 Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

TEATRAS

LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA

Daiva Šabasevičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vidas Petkevičius ir Sergejus Ivanovas spektaklyje "Liučė čiuožia"

Jauna dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė viską supainiojo: pjesę pavadino gana romantiškai – "Liučė čiuožia", o nusprendė rašyti apie Feliksą, vartodama gana kasdienišką kalbą. Jaunimo teatrui pasisekė, nes turi puikų Feliksą – Sergejų Ivanovą, o ir visa trupė gera. Režisierius Algirdas Latėnas į Liučės "čiuožyklą" pakvietė puikius aktorius: be minėto Sergejaus Ivanovo, spektaklyje vaidina Aldona Bendoriūtė, Rasa Marazaitė, Dalia Morozovaitė, Neringa Varnelytė, Vidas Petkevičius, Nerijus Gadliauskas (tikiu, kad puikios ir Edita Užaitė bei Aušra Pukelytė, nors su jomis spektaklio neteko matyti). Todėl pirmoji šios dramaturgės premjera tampa dar ryškesnė, nes profesionalai akyse augina tekstą, o kai jie atsipalaiduoja, žiūrėk, pats dramaturgės tekstas užlygina spektaklio duobes.

Spektaklis netolygus – ypač jei lyginsime pirmą veiksmą su antru. Pirmasis buvo pasiekęs netgi kliedesių formą, atrodė, kad jaunimiečiai perkėlė į sceną tas pačias kokčias televizines realistines laidas, tik visa tai pasakoja diplomuoti aktoriai gana "pakeltais" balsais. Pirmas veiksmas beveik balansavo ant saviveiklos ribos. Gerbiant viščiukų auginimo procesą (dramaturgės teatrinį debiutą), teko laukti antrojo veiksmo, kuris gal ir nebuvo daug geresnis, bet palankesnis pirmiausia L.S.Černiauskaitės kūriniui.

"Naujoji", "jaunoji" ar "šiuolaikinė" dramaturgija buvo visais laikais. Ji turi laužyti ne vien problemų, bet pirmiausia dramaturgijos rėmus. Todėl tik tuomet, kai autorė nusiramina, arba atvirkščiai – daugiau skiria laiko teksto puoselėjimui, visi "marazmai" po truputį baigiasi. Taigi, tik pasižiūrėjęs antrą veiksmą, gali pasveikinti L.S.Černiauskaitę su teatriniu debiutu. Nes tik antrame veiksme susilygina režisieriaus ir autorės ritmika, tik tuomet jie prabyla ta pačia kalba, pamažu dingsta visokie "neskanumai", ir A. Latėnas, padedamas scenografo Gintaro Makarevičiaus, personažus, kalbančius apie meilę, kilsteli vis aukščiau ir aukščiau.

A. Latėno teatras visada siekė svarbias tiesas sakyti pakylėtai, o čia autorė tokių gabaliukų paruošusi ne vieną. Finale aktoriai tampa tikrais akrobatais: pasitikėdami dailininko techniniais scenovaizdžio apskaičiavimais, jie baltomis "čiuožyklomis" – išdidintomis brūkšninio kodo linijomis – užsiropščia į pačias scenos aukštumas. O sėdint arčiau dangaus galima ne tik apie meilę pakalbėti, bet ir apie senatvę. Va taip keliuose erdvės lygiuose ir susitinka keli problemų sluoksniai, taip vėl susieina likimo išskirtos sielos. Žodžiu, – laiminga pabaiga.

Šiuo atžvilgiu režisierius ir autorė panašūs: jie tiki gyvenimu ir propaguoja sveiką jo prigimtį. Todėl kuo mažiau košės, tuo gražiau spektaklis atrodo. O visos socialinės ir realistinės destrukcijos – narkotikai, "myliu – nemyliu" ir kita – kuo greičiau "perbėgamos", tarytum su pultu žiūrint filmą, tuo greičiau pasiekiamas tikslas, į kurį eita nuo pradžių, dėl ko ryžtasi apskritai tokiai rizikai.

Teatre be rizikos netoli nukeliausi. Gal rizika buvo vienas pagrindinių režisieriaus akstinų statyti šią pjesę? A. Latėnas kontakto su žiūrovais kiekvieną kartą ieško lyg iš naujo. Ir tai priklauso ne vien nuo jo statomų skirtingų kūrinių, bet ir nuo kintančios jo paties asmenybės, nuo kintančio jo santykio su aktoriais. Todėl čia vaidina tiek daug A. Latėno buvusių mokinių. Rizikuoti visada lengviau su rizikos nekeliančiais aktoriais.

A. Latėnui nelengva. Būdamas dar ir geras aktorius, jis turi ir kolegas priversti būti gerus. Taip ir matyti spektaklyje, kas ir kada prasiskleidžia. Aldona Bendoriūtė – kada prabyla apie gyvenimą vos ne eilėmis, gali ir ašarą išspausti; Vidas Petkevičius, sušokęs Tėvo mirties šokį, nukelia į praeitį, kada šioje pačioje salėje galėjai gėrėtis A. Latėno poetine vaidyba. "Liučė čiuožia" režisierius nesiekia identiškų vaidybos pakartojimų, bet jo dvasinė priesaika pakylėtai scenos kalbai, žodžiui, plastikai išlieka.

iliustracija
Sergejus Ivanovas ir Neringa Varnelytė
Mariaus Abramavičiaus nuotraukos

Aktoriai nuoširdžiai tiki A. Latėno režisūra. Kadangi jie kuria šiuolaikinius žmones, kartais net sunku atskirti, ką vaidmuo gauna iš žmogaus (gyvenimiško aktoriaus tipažo), ką – iš profesinio talento. Tą ypač sunku atskirti, vaidinant pavyzdžiui, Sergejui Ivanovui. Šio aktoriaus kūrybinėje biografijoje kol kas dominuoja "šiuolaikiniai" vaidmenys, todėl ir šį kartą tokiu vaidmeniu gėrėjomės. Dailininkas jį vėl apvilko pilku megztiniu, rodos, šio aktoriaus dėvimu jau kelintame spektaklyje. Tik prakaitas ant aktoriaus veido išduoda, kad ne viskas taip paprasta. Šiuolaikiniam žmogui tarti šiuolaikinį tekstą sunkiau nei klasiką. Režisierius, permatęs S. Ivanovo sugebėjimus ir jo įgimtus romantinius veido bruožus, į jį sukondensavo savo gyvenimo patirtį. Gal dėl to Liučė čiuožia, o Feliksas vaidina?

Rasa Marazaitė (Liučė), pernai šokusi į teatrines aukštybes, keliaudama iš spektaklio į spektaklį, ir šį kartą pademonstravo savo stiprybę. Tik pats vaidmuo pasirodė ne iki galo parašytas. O gal nebūtina buvo jį ir parašyti? Viską reikėjo tik numanyti, nes išoriškai čia daug schematiškų dalykų. Ji čiuožia sau, ir tiek, be pradžios ir pabaigos. Tokių vienadienių drugelių pilnos "Maximos", bet ar tik tai siekta parodyti?

Grįžtant prie dramaturginių blogybių (gal jos kada nors virs tobulybėmis?), norisi kai ką pasakyti konkrečiau. Kad neskandintum teatro, o padėtum jam būti matomam, geram, būtina atsargiau naudoti visokius štampus, kaip, pavyzdžiui, neskanūs (nors, suprantu, tipiški) kitataučių apibūdinimai. "Taniušų" Vilniuje yra nemažai, ir jos panašios į spektaklinę, tačiau scenoje tai atrodo gana vulgariai. Arba kalbos apie žydų santykiavimą tamsoj – iš vėžių išmuša. Autorė galėtų vartoti skolinius, pavyzdžiui, iš anekdotų apie naujuosius rusus arba apie tuos pačius žydus. Galima pririnkti tikrų perliukų, jeigu norisi vienoje pjesėje "pakalbėti" apie viską, nesismulkinant dėl paties teksto ir minties tobulumo.

Autorė dar jauna (g. 1976), tačiau rašo apie begalę pasikartojančių dalykų, kurie priklauso lyg ir ne jos kartai. Gal to buvo sąmoningai siekta, medžiagą pritaikant įvairaus amžiaus žiūrovui? Šiandien šį spektaklį turėtų pamilti jauni arba seni. Vidurinioji karta vaizduojamo gyvenimo turėjo per akis, todėl nemanau, kad toks teatras itin įdomus. Tie, kurie vaikšto į teatrą, moralės pamokėles seniai yra išmokę. Režisierius supranta, kad žiūrovą gali maitinti tik tikru menu. Todėl jis žengė pramintu keliu: tobulindamas dramaturgės poetinį pradą, jį įvilkdamas į teatrinį rūbą, "Liučę..." pakylėjo iki meno. Visa kita, tai, kas nebuvo pastatyta, liko kaip "Maximoje", kurios trafaretus drąsiai naudojo spektaklio kūrėjai. O mums buvo suteikta galimybė dar kartą įeiti ir išeiti pro "Maximos" duris, išgirsti tą patį jautieną reklamuojantį moterišką balsą. Pasiėmus į rankas tokio "banginio" kaip "Maxima" celofaninius maišelius, reikia padėti daug pastangų, kad eiliniam žiūrovui būtų įdomiau ir prasmingiau eiti į teatrą, o ne ganytis parduotuvėje. Į "Akropolį" dar ir šiandien rengiamos vaikų ekskursijos. Žmonės nekalti – ką duoda, tą kramto. Tačiau teatre norisi tvirtesnio skiriamojo ženklo.

Misionierius A. Latėnas skelbia, jog teatrui galbūt pavyks užsiauginti dramaturgę. Būtų įdomu matyti ir atvirkštinį procesą – kaip dramaturgė augina teatrą.

 

Skaitytojų vertinimai


4661. Realistas2003-11-03 23:05
Bredova recenzija. Latėnas mokp vaidinti Petkevičių? Bet jie lyg ir kursiokai? Pjesė, beje, daug geresnė nei spektaklis. Recenzentei gal prieš einant į spektaklį reikėjo persiskaityti Sintijos knygą, kuri neseniai pasirodė, kurioje, beje, ir pjesė "Liučė čiuožia" taip pat yra. Autorė kalba gyvai, paprastai ir žmogiškai, o Latėnas "daro teatrą", romantizmo ieško ir t.t. - kartų nesusikalbėjimas gal...

4682. teatrine :-( 2003-11-04 21:59
Hm... kas as kad kritikuociau, bet straipsnis ne tik kad sunkiai skaitomas, bet ir nieko aiskaus nepasako. Pjese geresne uz spektakli ir tai faktas, o panegiriku aktoriams nesuprantu- perspausti, rekiantys ju personazai. gal cia tik pradzia, gal reikia laiko spektakliui susilti...

4694. to a.s.2003-11-05 09:51
gal susigulet?

4703. Realistas2003-11-06 07:38
Kas tas a.s. ?

4709. teatrine2003-11-06 20:32
galima ir gulet, bet ar butina (ant ledo..)? geriau susilt;p

5398. toto2003-12-08 02:12
manau,kad dramaturgė per dag sau leidžia, o straipsnis geras.Tačiau, kas tokia dramaturgė visiems aišku.

6673. doriana :-( 2004-03-03 12:07
matosi, kad guleta ilgai ir nuobodziai...

7033. Rich_m2004-03-23 15:26
pirmiausiai tai kiek zhinau tai teatre niekas nieko nemoko... tam akademija yra... visu antra tikrai sutikchiau, kad latenuigardus kasnelis nukrito del pjeses tik manau kad jis jo nelabai prarijo... aktoriai nelabai zhino ka daro, viskas tarsi tarp kitko... nemanau kad reikshme yra kokia pjese... viska gi galima daryti taip kaip nori, bet po galais tai reikia gi kazhkaip viska pateisinti... pagrindiniai herojai tampa tokie nereikshmingi ir infantilus, kad juos nubloshkia visi kiti... petkevicius, kaip ir turejo buti, laikosi savo, kaip ir dera patyrusiam aktoriui, o jauonimas blashkosi ir bando verstis per galva... o jei dar neturi istorijos pats sau, tai kitam jos niekaip neparodysi...

16478. net nežinau :-( 2005-05-15 22:26
genialus brudas. Kritike, daugiau rašyti nebereikia niekada. Pamatyti spektaklį dar ne viskas, svarbu skaityti knygeles. Viskas iš karto aiškiau pasidaro.

37538. mizantrope2007-04-30 15:16
siaubas, kas per varnalesa ta sabaseviciene, tfu, negi ji tik "maxima" spektaklyje mato?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:30:56 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba