Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-31 nr. 2974

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julian Tuwim.
MIRTIS
16
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Martinkus.
MENININKŲ KONFERENCIJA IR KONGRESAS BUKAREŠTE
11
• Ludwig Laher.
NACIONALINĖS MENININKŲ ORGANIZACIJOS: BENDRADARBIAVIMAS IR NESĖKMĖS
2
• VIEŠAS LAIŠKAS VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI11

POEZIJA 
• Patricija Šmit.
ARCHETIPAS
2

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
ORANŽINIS VAKARAS
17

VERTIMAI 
• Pavao Pavličić.
ŠUNYS
12
• Kjell Westö.
LANGAS

LITERATŪRA 
• Elena Bukelienė.
ISTORIJA AR DABARTIS?
5

KNYGOS 
 Kazys Saja.
AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"
1
• Marius Burokas.
CAPILLATA*
18
• DAILĖ IR VALSTYBĖ3
• LIGI DVYLIKTOS5
• TYLA1
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• MOKYTIS NEREIŠKIA KOPIJUOTI5

POKALBIAI 
• Tėvą STANISLOVĄ kalbina LINAS BUKAUSKAS.
TĖVAS STANISLOVAS: TOKIA BUVO PRADŽIA
29

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• Daiva Šabasevičienė.
LIUČĖ ČIUOŽIA, FELIKSAS VAIDINA
12

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PASAKOTI
• Algis Uždavinys.
POETINĖS RAIGARDO ALEGORIJOS

MUZIKA 
• ŽODŽIAI8

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Liudas Statkevičius.
LITERATūRINĖ P. LEMBERTO KONKURSO POPIETĖ
10
• ALBINA GRINIŪTĖ16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI: AMERIKOS PIONIERIAI
3

KRONIKA 
• Ala Diomidova, Ana Gluchova.
PASKATA VERTĖJAMS Į RUSŲ KALBĄ
• in memoriam.
IŠEINA RAŠYTOJAI ŽEMAIČIAI
8
• GELTONAS VAKARAS SPARNUS NULEIDO…2
• BALĮ SRUOGĄ PRISIMENANT1
• AKTORIAUS REŽISŪRINIS DEBIUTAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• RŪPESTIS DĖL VAIZDO KOKYBĖS2
• Edita Degutienė.
S.EIDRIGEVIČIUS VIS DAŽNIAU PLAGIJUOJAMAS
9

SKELBIMAI 
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• Jurijus Mamlejevas.
PAKARUOKLIS
6
• GERBIAMAS REDAKTORIAU9
• AMŽINAS ŽAIDIMAS5

KNYGOS

AUTOREFERATAS APSAKYMŲ KNYGAI "NEBAIGTAS ŽMOGUS"

Kazys Saja

[skaityti komentarus]

Žmogus – Gamtos arba Dievo pagrandukas, "Gulbės giesmė"… Jis gimsta tarsi neišnešiotas, tačiau yra "užprogramuotas" taip, kad ateity galėtų pats save užbaigti. Tobulėjimui jam duotos didžiulės galimybės. Mokslininkai tvirtina, kad mes kolei kas tesinaudojam dešimtąja dalim savo smegenų. Akmens amžiuje jų tikriausiai neprireikė nė tiek, tačiau žmogaus kaukolės tūris, kaip rodo iškasenos, buvo toks pat.

Daugelis gyvių, pavyzdžiui, vorai išsirita jau "baigę" visus jiems reikalingus fizikos, chemijos ir gudrių intrigų mezgimo mokslus. Medis, kaip kadaise rašė Petras Naraškevičius, alksniu užgimęs, alksniu ir miršta. O žmogus, gimęs "alksniu", gali išaugti ąžuolu. Arba atvirkščiai… Būta atsitikimų, kai kūdikį pasivagia beždžionės, tačiau tarp jų žmogus netrukus nužmogėja, netampa panašus nei į Mauglį, nei į Tarzaną.

Pasaulyje žinomas psichiatras Vikt.Franklis, kartais gretinamas su Froidu, Jungu ir Adleriu, išgarsėjo savo veikalu "Logoterapija". Suvoktas, įprasmintas gyvenimas apsaugo žmogų nuo depresijos, frustracijos, narkotikų, savižudybės. "Kas žino dėl ko, tas gali išgyventi bet ką".

Taigi troškimas tobulėti, uždavinys užbaigti save ir galėtų būti vienas iš galimų atsakymų "dėl ko". Dabarties visuomenė, pasirinkusi šūkį "čia ir dabar", šitos tobulėjimo pareigos ir vertybės nelinkus pripažinti.

Kiti du mokslininkai iš JAV – Džonas Rodžeris ir Piteris Makviljamsas savo knygoje "Gyvenimas (įvertintas) 101" aštriai kritikuoja vyraujančią švietimo sistemą: "Po dešimties ar daugiau metų, praleistų mokykloj, sužinome, kaip ištraukti kvadratinę šaknį (ko visai neprireiks kasdieniame mūsų gyvenime), bet neišmokstame atleisti sau ir kitiems (ir nesuvokiam, kaip tai yra svarbu). Mes išstudijavom paukščių migracijos kelius, bet nesam tikri, ar mūsų pačių pasirinktas kelias yra teisingas. Preperavome varles, tačiau tikriausiai net nemėginom perprasti žmonių tarpusavio bendravimo dinamikos. Žinom, kas parašė "būti ar nebūti", bet nežinom atsakymo. (…) Tai, kad mūsų švietimo sistema nenumato mums atskleisti gyvenimo paslapčių, jokia paslaptis. Mokykloje mus moko visko, tik nemoko, kaip reikia gyventi".

Mano apsakymai neskelbia kokios ypatingos etikos, knygoje nėra ir nuoseklaus čia suminėtų klausimų išdėstymo. Kai kurie personažai išsako autoriaus mintis, abejones, perteikia šiokią tokią gyvenimo patirtį. Ar žmogus išmintingai, ar dorai karaliauja Gamtoje, veikdamas kaip žiaurus ir išpuikęs tironas, pamiršdamas, kad Žemė jau yra atsikračius didžiosios dalies netikusių augalų ir gyvūnų? Gamta netoleruoja išsigimėlių, o žmonių visuomenėj jų katastrofiškai daugėja. Išsigimstantis žmogus, vienintelis tarp gyvių, stengiasi išvengti palikuonių arba gimusiais nebesirūpina. Argi ne keista, argi ne baisu, kai daugeliui didžiausia Gamtos dovana – žmogaus protas tampa kliūtimi ieškant gyvenimo džiaugsmo? Galbūt save reguliuojanti arba Visatos Kūrėjo tvarkoma Gamta surado būdą, surado kvaišalus šitam įžūliam dinozaurui sunaikinti?

O gal aš čia ir knygoj nuogąstauju kaip Bergas (iš apsakymo "Cugcvangas"), norėdamas atspėti gresiančią nelaimę, kad ji kaip vardu pavadintas šuva nuo mūsų atsitolintų.

Žinau, nūnai literatūroj nemadingas toks mano diletantiškas postringavimas, tačiau "išlaisvintas protas" diktuoja man tam tikrą atsakomybę. Amžius, patirtis leidžia suabejoti peršamomis dabarties vertybėmis: daugiau pinigų, daugiau daiktų ir sekso! Būtų labai nyku ir liūdna, jeigu nebūtų kitų kelių, kitokių pasirinkimų gyvenimo pilnatvei pajusti. Mūsų širdis, tariamai talpinanti visus jausmus, visų daugmaž vienoda – nei milijonierius, nei ministras, nei sekso čempionas antžmogiškos laimės joje nesutalpins.

Tai, ką esu išsiaiškinęs pats sau, nenorėčiau primygtinai siūlyti kitiems. Beveik esu tikras, kad ir be manęs vartojimo manijos apsėstas jaunimas anksčiau ar vėliau susimąstys, velniams pavasariais čiulba tie paukščiai ir žydi gėlės, velniams tasai Šekspyras, Petrarka arba mūsų poetai tiek daug prirašė apie meilę? Ar tik todėl, kad anų "tamsių" laikų panos kitaip jiems "nedavė"? O gal jų meilės išgyvenimas buvo kur kas gražesnis, prasmingesnis?..

Nemadinga nūnai kalbėti arba rašyti apie meilę ar pareigą savo Tėvynei, apie tuos, kurie dėl jos aukojosi, žuvo… Lietuva laisva, turim valstybę, ji ir privalo viskuo pasirūpinti… Baigdamas beveik norėčiau grįžti, nuo ko pradėjau. Žmogus ateina į pasaulį nebaigtas. Lepus ir kaprizingas pampersų vartotojas. Tėvynė – tai toji vieta, ta aplinka, kur jis tampa sąmoningu ir savarankišku žmogumi, per savo gimtąją kalbą sugerdamas tautos patirtį, istoriją, papročius. Tėvynė taip pat – toji vieta, kur mes pagaliau išdalijame save. Knygoje, rodos, ne sykį kartojama tiesa, jog žmogus šioj žemėj lieka nemirtingas tiek, kiek čia būdamas išdalija save.

Ačiū tiems, kurie kadaise man ištiesė ranką arba atvėrė širdį duodami, ir tiems, kurie nenusigrįžta, kai mėginu grąžinti skolą.

2003 m. spalio 16 d.

 

Skaitytojų vertinimai


8988. alex2004-06-10 19:09
man patiko...noreciau ir as sau suprasti prasme,sava. Sava , nes kad ir kokias protingas, argumentais grindziamas mintis parasytu zmogus, o dar ypac filosofines, vis tiek zmogus neeissako savo nuomones, tam pritruksta zodziu, labai sunku kartais isreiksti savo samprotavimus,nors pats savo galvoje puikiai supranti juos...stai todel noriu suprasti pati, atrasti prasme...malonu buvo skaityti...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:30:54 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba