Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-09-24 nr. 3299

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BALYS BUKELIS.
M. K. Č.
21
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Tikras autoportretas
2
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
booksfromlithuania.lt (I)
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
Lietuviškos knygos
(1998–2010)
31
• XXI tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2010“

KNYGOS 
• RITA REPŠIENĖ.
Vaduojantis iš praeities, priklausomybės ir kitokių nelaisvių
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POKALBIAI 
• ALFREDĄ GUŠČIŲ kalbina STASYS LIPSKIS.
Remtis praeities gėriu.
Keletas „nepatogių“ klausimų Jubiliatui...
21

TEATRAS 
 Su ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA.
Jauni lėlininkai nebijo „šauti pro šalį“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Penktą sezoną – mylimi ir laukiami

KINAS 
• PIERRE MARCABRU.
Prisiminkime – besityčiojantis Chabrolis visuomet šaltakraujiškai stebi ir rodo įtūžį saviesiems
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Paskutinis Lietuvos partizanas
pagal Algimantą Maceiną

DAILĖ 
• JUOZAS ADOMONIS.
Žiedimas – Vytauto Valiušio aistra
3
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Šildantis ne tik akis
1

MUZIKA 
• GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Rimas Geniušas: „Mąstymas viską lemia“
7

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščiuose – išeivijos dailės paroda
„Dovana Nepriklausomai Lietuvai“
1

POEZIJA 
• INDRĖ VALANTINAITĖ.
15

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Žmogelis,
arba Paskutinė meilė
3

VERTIMAI 
• VÁCLAV PANKOVČÍN.
Gražios bus laidotuvės
9

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Menas
9

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pamario pažintys
1

DE PROFUNDIS
Čia krankliai sukrankė dar garsiau,
ant platformos krašto sustojo – ar man vaidenasi?!
 
• JURIS ZVIRGZDINIS.
Zuikio pasakojimas
1

Šatėnų prieglobstis 
• Dvidešimt šeštoji savaitė46

TEATRAS

Jauni lėlininkai nebijo „šauti pro šalį“

Su ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Asta Stankūnaitė
Nuotrauka iš
asmeninio archyvo

      Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigę aktoriai lėlininkai rado sau namus. Didžiąją kurso dalį auginti prisiėmė Vilniaus teatras „Lėlė“. Jaunųjų aktorių – Karolio Butvido, Šarūno Datenio, Indrės Liutkevičiūtės, Imanto Preco, Astos Stankūnaitės, Jūratės Trimakaitės, Dainiaus Zeinalovo ir Editos Zėčiūtės – įsiliejimas teatrui tapo atgaivos viltimi. Apie „lėliukus“ teatre ir jų planus su aktore ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA. 

Vilniaus teatras „Lėlė“ suteikė Jums puikias sąlygas – atskira erdvė repeticijoms, kūrybos laisvė, kone kas mėnesį pristatoma premjera pagal Jūsų diplominius darbus ir ne tik... Kaip jaučiatės?

Jaučiamės įpareigoti dėmesio ir galimybių. Iš mūsų daug tikimasi ir laukiama. Ir greta sudaromos visos sąlygos mums dirbti – turime kur repetuoti, teatras šiltai priima mus, yra linkęs padėti, kada tik reikės. Dabar nepavyks pasiteisinti tuo, kad nebuvo kur ar kada dirbti. Parama yra svarbi, jaučiamės reikalingi, laukiami, svarbūs, įdomūs. Tai įkvepia. Bet... kai turi geras sąlygas, pavojinga užsnūsti. Juk sakoma, menas kuriamas pustuščiu skrandžiu. Ir nors mūsų skrandžiai dar ne sočiai užpildyti, tačiau sudarytos geros sąlygos kūrybai. Pradedame dirbti gerai nusiteikę ir, tikėkimės, tai duos įdomių kūrybinių rezultatų.

Jau šį mėnesį pristatysite premjerinį spektaklį „Šeksrysap, t. y. Šekspyras“, kurio režisierė – Joana Čižauskaitė.

Mane šis spektaklis žavi tuo, kad yra kurtas spektaklio-žaidimo principu. Iš pirmo žvilgsnio gal atrodo lengvas, pakilios nuotaikos. Tačiau šis lengvumas –­ apgaulingas. Jis kaip nėrinys susideda iš smulkių dalelių, reikalaujančių tikslumo ir sinchroniškumo. Jį reikia vis atšviežinti, kad vėl naujai ir linksmai nuskambėtų lengvosios vietos. Tai jautrus darbas, remiasi sonetais, į kuriuos sudėta visa žmogaus jausmų puokštė (meilė, neapykanta, pavydas, ilgesys, aistra, išdavystė...). Kiekvienas turime vietą ir laiką išsisakyti nesenstančiais Šekspyro žodžiais, kas mums rūpi, kas skauda.

Klausimo, ar „perkąsim“ tekstus, sau nekėlėm. Jaunatviškas maksimalizmas –­ tada atrodė mums įveikiami visi tekstai. Gal tai ir davė tą autentišką sonetų skambėjimą, kurį po pirmo pasirodymo scenos kalbos egzamine įvertino kurso vadovai. Jiems patiko, kad mes skaitome sonetus paprastai, nuoširdžiai, kaip suprantame ir jaučiame. Dalijamės savo patirtimis su jaunu žiūrovu nesislėpdami už skaitoviškų intonacijų, bet ieškom savo kelio į tekstus, nebijom „šauti pro šalį“.

Daugeliui Jūsų kolegų aktorių nepasitaiko tokių puikių galimybių kurti – dažnai visas kursas lieka be stogo, kartais ir be režisieriaus. Pastebima tendencija burtis į trupes dar nebaigus akademijos. Kaip vertinate kolegų iniciatyvas?

Bene visas mūsų kursas gavo „stogą“. Bet tvyrojo nežinia, kas ir kiek priims, ką pakvies. Todėl buvo neramu. Ruošiantis diplominiams spektakliams jautėsi įtampa, galvojom, kaip būti pastebėtiems. Aš vis prisimindavau paskutinio profesorės Algės Savickaitės rengto kurso „pabaigą“ – beveik visi buvo pakviesti į „varniukams“ (Gintaro Varno kursas) ruoštas vietas Kaune. Juk jiems tai buvo netikėtas „bilietas iš dangaus“. Tikėjau, kad ir mums turi viskas sektis.

O kalbant apie tendencijas burtis, kiek pavyko suprasti iš pavasarį vykusio studentų susitikimo su akademijos vadovybės atstovais, mokslo įstaiga sau ir kelia tokius tikslus – trauktis nuo tikslinių kursų rengimo ir orientuotis į trupių kūrimąsi. Tik sistema kol kas egzistuoja daugiau mintyse, nei realybėje. Studijų programos kinta inertiškai. Kursai, kurie nėra ruošiami konkrečiam teatrui, turi burtis į trupes, kad neišsibarstytų, jei nori ir moka kurti kartu. Kitos išeities nėra. Vos pabaigus studijas nelengva įsitvirtinti kaip pavieniam kūrėjui. Akademijos rėmuose nieko nedaroma, kad užsimegztų kontaktas su vadybininkais, režisieriais, scenografais. Nors visi mokosi ten pat, tačiau dirba kas sau, uždarai, nebandomi jungti bendriems darbams. O programa intensyvi, tad vargiai spėji pamatyti, ką daro kiti. Studijuodama patyriau, kad kontaktas užmezgamas gana paprastomis, papildomų lėšų nereikalaujančiomis priemonėmis. Tai daugiau planavimo ir studijų programų formavimo klausimas. Užtenka duoti bendras užduotis, sujungiančias skirtingų disciplinų studentus, ir šie ne tik užmezga naudingas pažintis, bet kartu pasitikrina praktikoje ir mato, su kuo gali toliau bendradarbiauti, realizuodami idėjas. Tačiau tai reikalauja naujo požiūrio į specialistų rengimo sistemą. Yra pokyčių į gerąją pusę, bet reikia drąsesnių žingsnių.

Žaviuosi ir džiaugiuosi tais kursais, kurie buriasi į trupes, kuria toliau kartu ir neišsibarsto, užuodę skanesnį kąsnelį. Puiku, jei tokiems nepriklausomiems kolektyvams atsiranda ir pastogė. Manau, tai gera pradžia, kuri padės išjudinti teatrą Lietuvoje, sustiprins augančią konkurenciją valstybiniams teatrams, atves prie novatoriškumo.

Kokių naujų idėjų, iniciatyvų ėmėtės, patekę į „Lėlės“ teatrą?

Kol kas neversime teatro aukštyn kojomis. Pirmiausia norime priminti žiūrovams, kad lėlių spektakliai įdomūs ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Tai buvo gana vieningas mūsų kurso noras, o pradėję repetuoti teatre suvokėme, kad jis sutampa ir su „Lėlės“ teatro lūkesčiais. Gal todėl tarp aštuonių diplominių spektaklių buvo tik vienas, kurtas mažiesiems žiūrovams.

Iki vasaros vidurio buvome apkrauti diplominių darbų repeticijomis, bet dabar, pailsėję, aplankę kelis lėlininkų festivalius, atsinešėme naujų idėjų individualiems ir bendriems darbams.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:25:54 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba