Nuo tada, kai iš tavęs išsikrausčiau,
šliaužiu lyg sraigė,
prie kurios glitaus kūno vis dar prilipę
aštrūs sulūžusio kiauto likučiai.
Bejausmė šliūžė driekiasi iš paskos.
Milijonai pasaulio viešbučių - iš ledo, dramblio
kaulo, akmens druskos –
skalaujamų nežinomų kalbų, veidų, papročių jūrų
paslėptų mane, atvertų savo duris.
Grįžčiau ten, kur prieš dvidešimt metų maigiau
mirusią medūzą –
vandens spalvos skaidrų debesį.
Paplūdimyje dar nedėvėjau viršutinės
maudymuko dalies.
Mano pirštai smigo į beformį jos kūną.
Plastilinas.
Tai vadintųsi „viską pradėti iš naujo“,
sulipdyti save nuo pirmųjų žodžių,
nuo kojų pirštų nagų.
Ten, kur būta mano širdies – aštri stiklo šukė,
ilgainiui apaugs raumens audinio žiedlapiais:
sulig kiekvienu tvinktelėjimu vis mažiau gels,
vis rečiau primins kaltę, kilmę, gimtąją kalbą.
Mauduolė
Moteris pakilo nuo žalsvo patiesalo
ir įsibrido i jūrą
iki kulkšnių
iki kelių
iki liemens
iki krūtų
iki pečių
iki kaklo
kol smulki figūrėlė ištirpo
po bangų baldakimais su purslų nėriniais.
Iš lėto versdamas lapus
vėjas skaitė jos paliktą knygą.
Sutemus apsitrynusį tomelį atidavė smėlynų bibliotekai,
užpildamas smiltimis veikėjų burnas,
vis dar gyvas ir springstančias
neatpažįstama kalba parašytais sakiniais.
Ji buvo svetimšalė, kokių trisdešimties metų.
Niekas jos nepažinojo.
Atostogavo viena.
Archeologė
Vyrai, laimėję karus,
ir drąsios jų moterys, perbridusios nerimo jūras –
tik kaulų ir medalionų krūvelės ant jos darbo stalo
Prisijaukinus mirtį, išdrįsta dėliot amžinybės mozaiką
ir pina žilstelėjusią istorijos kasą.
Susivėlusi, į prairusio megztuko rankovę
šniurkšteli nosį
ir toliau lygina puošnią nebūties suknią.
Pripažinimo laiptais kopianti praeities kambarinė
VU Istorijos fakultete
Nebejaučia nieko
pakeliui į darbą kasryt praeidama pro „Europos“ viešbutį,
neprisimena tuometinio mylimojo vardo,
kurį kadais šnibždėjo praverdama kojų vartus.
Drabužiai vestuvėms
If that‘s all there is my friends, then let‘s keep dancing
Let‘s break out the booze and have a ball
If that‘s all there is
Peggy Lee
Gėlynų apsupty fotografuojasi
Giminės ir artimieji
Džiazo standartai
Įsuka poras girtu svaiguliu
Tarp saule vilkinčių pamergių
Jaunikis aukoja Dionisui
Krištolo taurė sudūžta
Kaltininkė į saujelę kikena
Vynas per balčiausią staltiesę
Raudonąja jūra patvinsta
Jie galėtų filmuoti
Skalbimo miltelių reklamą
Dabar niekas nebeišdžiausto
Paklodžių
Nuotaka po ampyro suknele
Jau suka gaublį ratu
Nuometas sniegu padengia
Šokėjų nutryptas grindis
– – – – – – – – – – – – – – –
Tomis retomis progomis
Kai susitinkame su tais
Dėl kurių esame –
Fotografuojamės
Valantinaites eilerasti atpazinsi tarp kruvos kitu. Svarbiausia, kad autore turi savo stiliu, o jos pasakojamos istorijos jaudina.
Beje, po eilemis aptarineti rasanciojo isvaizda - isvis nesuvokiamas dalykas.
tada kai išlindau iš tavo kiauto,ėjau nusimaudyt ir viskas ištirpo matyt buvo iš plastilino,gerai kad draugė archeologė viską surado ir viską sudėjo į vestuvinius rūbus ir atidavė tardytojui su visom nuodėmėm,jis mane tardė per dureles šonkaulyje kol paleidau sireną ir dar kai ką,ir jis pabėgo o aš nuėjau į maisto parduotuvę kramtomos gumos nes plastilinas nevalgomas
labai blogai, nėra formos, nėra ritmo, nėra idėjos, kalbėjimas perdėm proziškos, įvaizdžiams trūksta jėgos, tos, kuri slypi paprastume. netikra, rašymas vardan rašymo. gal trūksta gyvenimiškos patirties, gal tiesiog neduota.
skirta piktiesiems "genijams" aka komentatoriams: nepavydekit zmogui grozio ir talento nes pirma laiko susensit ir tapsit rauksletais bambekliais. galu gale padarykit geriau ir atiduokit visu teismui, tai pasilinksmintume! ai, dar foto salia pridekite, nes juk privaloma parasyti ir apie isvaizda.nesikuklinkit, nes iatriu esat grozio idealai:)
O man patiko. Tik va, kartais nesuprantu, kodel kritikai ir komentatoriai liaupsina nevykelius, o kritikuoja talentus... Nenoriu nieko izeist ir mineti pavardziu, bet sita mergaite raso geriau, nei kai kurios poetais (deja) vadinamos personos. Šitose eilutese yra mintis, laikui begant ji igaus tobulesne forma, tai naturalu. Kitu poezijoje nera minties, tik forma, ir ta forma apgailetina.
patys paciausi - Mauduole, Kiautas ir Drabuziai vestuvems. Keista, kad sie grazus eilerasciai ar ju autore kazkam galejo sukelti toki pasipiktinima :)
Suprantu, kad gali nepatikti, skoniai skiriasi, bet situ darbu noredamas blogais nepavadinsi...:D