Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-09-24 nr. 3299

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BALYS BUKELIS.
M. K. Č.
21
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Tikras autoportretas
2
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
booksfromlithuania.lt (I)
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
Lietuviškos knygos
(1998–2010)
31
• XXI tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2010“

KNYGOS 
• RITA REPŠIENĖ.
Vaduojantis iš praeities, priklausomybės ir kitokių nelaisvių
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POKALBIAI 
• ALFREDĄ GUŠČIŲ kalbina STASYS LIPSKIS.
Remtis praeities gėriu.
Keletas „nepatogių“ klausimų Jubiliatui...
21

TEATRAS 
• Su ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA.
Jauni lėlininkai nebijo „šauti pro šalį“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Penktą sezoną – mylimi ir laukiami

KINAS 
 PIERRE MARCABRU.
Prisiminkime – besityčiojantis Chabrolis visuomet šaltakraujiškai stebi ir rodo įtūžį saviesiems
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Paskutinis Lietuvos partizanas
pagal Algimantą Maceiną

DAILĖ 
• JUOZAS ADOMONIS.
Žiedimas – Vytauto Valiušio aistra
3
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Šildantis ne tik akis
1

MUZIKA 
• GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Rimas Geniušas: „Mąstymas viską lemia“
7

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščiuose – išeivijos dailės paroda
„Dovana Nepriklausomai Lietuvai“
1

POEZIJA 
• INDRĖ VALANTINAITĖ.
15

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Žmogelis,
arba Paskutinė meilė
3

VERTIMAI 
• VÁCLAV PANKOVČÍN.
Gražios bus laidotuvės
9

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Menas
9

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pamario pažintys
1

DE PROFUNDIS
Čia krankliai sukrankė dar garsiau,
ant platformos krašto sustojo – ar man vaidenasi?!
 
• JURIS ZVIRGZDINIS.
Zuikio pasakojimas
1

Šatėnų prieglobstis 
• Dvidešimt šeštoji savaitė46

KINAS

Prisiminkime – besityčiojantis Chabrolis visuomet šaltakraujiškai stebi ir rodo įtūžį saviesiems

PIERRE MARCABRU

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Kruvinos vestuvės“

Ekranas – tai veidrodis. Jame visuomet atsispindi pasaulis. Gali matyti peizažuose žmones. Išryškėjančią visuomenę, atsiskleidžiantį klimatą. Kas nori susidaryti vaizdą apie Pompidou Prancūziją, gali tik susipažinti su Claude’u Chabroliu. Čia jis – kaip žuvis vandenyje. Tai pasiturintysis, žvelgiantis į pasiturinčiuosius, provincialas, matantis provincialus. Geriausieji filmai: „Neištikima žmona“, „Budelis“, „Išsiskyrimas“, „Kruvinos vestuvės“; paminėkime bent keturis, nors sukarikatūrinti, šie vis viena yra dokumentai. Norėdamas pasityčioti, Chabrolis stebi ir rodo. Jo akis pastabi kaip Flaubert’o. Jis įsitikinęs ir kerštingas. Jis jaučiasi kaip namuose. Visuomet aiškaus proto, tulžingas su savaisiais.

Temperuoto humoro anarchistas, sutinkantis žmones tokius, kokie jie ateina (kitaip tariant, blogai), Claude’as Chabrolis neduoda pamokų. Humoristas ir gražus moralistas, pokštaudamas jis pirmiausia pastebi patį absurdą. Imbecilai jį žavi ir nuginkluoja. Jei jo meno paskirtis pranešti, tai pasitelkiant juostą. Atlaidumas jam – smerktinas, niekintinas. Jei jis parduoda suokalbio dagties paslaptį, tai visiškai nepykdamas. Jis linksminasi, linksmina ir mus. Rimtai mūsų netraktuoja. Kitiems, tokiems kaip Godard’as, jis leidžia kurti filmą su diegliu. Jis niekad nepasistato apykaklės.

Toks kuklumas, pagardintas įtariamu tingumu, jam leido pastatyti gana blogų filmų. Reikia gyventi. Pamirštama tai, kas sykį pabandyta. Bet pamėginęs, jis skverbiasi į jausmus toliau nei Truffaut, į polemiką it Bossuet. Jis pasitenkina katę pavadinęs kate. Jis dygliais smaigsto veikėjus ekrane, bet iš to nedaro dramos. Vis dėlto jis rizikuoja. „Violeta Nozjer“, „Moterų reikalas“ nėra lengvi filmai. Chabrolis glamonėja šnipinėjančią morką, bet šalia nepasideda universalios sąmonės.

Provincialiu būdu jis drovus. Pasikviečia liudininkų, bet mūsų jam nereikia. Nei jis triukšmingas, nei jis maištininkas. Net nėra svarbus. Po gerų pietų švelniai pasakoja šeimos istorijas. Tokios būna tik Prancūzijoje. Su realizmu smelkiasi ir tam tikras švelnumas. Retai Chabrolis nekenčia aukų, net kai jos odiozinės. Kartais draugiškas, dažnai supratingas. Jis ieško priežasčių, bet, jų nerasdamas, jis stengiasi nieko neteisti.

iliustracija
„Neištikima žmona“

Suprantama, turtingųjų jis nemėgsta, jei tokiais kartu su Flaubert’u laikysime tuos, kurie mąsto niekingai, žemai, bet labiausiai jis nekenčia kvailybės. Kartais jis net teatrališkai žiaurus. Negina socialinės klasės. Veltui Chabrolį laikysime revoliucionieriumi. Jis niekuo ne kvailesnis, stengiasi išvengti angažuotumo spąstų ir visko, kas iš to išplaukia. Jis gėrisi visomis gyvenimo spalvomis. Iš čia kinas, vengiantis rankovės, ir keliauja savo geraširdišku keliu. Klasikiniais fasonais, romanistiniu judrumu.

Kad ir kaip ten būtų, jis autorius. Režisierius, dialogų kūrėjas, jis tampo už raištelių ir turi asmeninį teatrą. Vaidina savo dramas ir savo komedijas. Jis akylas ir subtilus. Jo stilius, vengiantis aksesuarų, pasitarnauja pasakojimui. Gali atrasti išraiškos ir formos grožybių. Aktoriai –­ Michelis Bouquet ir Jeanas Yanne’as, Stephane Audran ir Isabelle Huppert – visuomet su juo jaučiasi laisvi. Jis vadovauja neforsuodamas. Natūralu, jie žino, kur jiems eiti.

To pakanka vakarėlio laimei, per daug neieškant vidudienio antrą valandą dienos. Būtent čia Chabrolio savitumas. Tuo metu, kai kūrėjai siekia malonumo, jis laikosi užsispyręs, įdeda daug užaštrintos klausos ir talento ir bando mus įtikinti, kad kino reikia ir mums, o ne jam vienam. Populiarus kinematografininkas kaip Simenonas. Kamera –­ jo rašiklis. Kartais jis stabteli ir parodo mums ką nors gražaus. Ko gi daugiau norėti?


Iš prancūzų kalbos vertė ELINA NAUJOKAITIENĖ
Versta iš „Le Figaro“, 2010 09 13


 

Skaitytojų vertinimai


63306. Dede :-( 2010-09-26 17:08
Klodo Šabrolio garbei galima buvo surasti ir išversti įdomesnį bei informatyvesnį straipsnį,o ne šitą kvailą rašliavą.Kažkodėl tai visai nepaminėti jo TIKRAI geriausi filmai - "Ceremonija","Mėsininkas","Prieš nusileidžiant tamsai",Nekaltieji suteptom rankom","Rakto posūkis".

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:25:41 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba