booksfromlithuania.lt (I)

Juk nutinka: kol žmogus buvo šalia, triūsė, vylėsi, liūdėjo ir džiaugėsi – liko nepastebėtas; tik štai išėjo – visi sukruto varpais skalambyti: kokio svarbaus būta, kaip visi pasigesim... Taip gali nutikti ir institucijoms, organizacijoms. Tik, dabar mintiju, gal tai ne pats blogiausias variantas? Gal būna ir blogiau: žmogus (institucija) triūsė, buvo, staiga išnyko ir – nieko; gal kas gūžtelėjo pečiais, gal tarstelėjo žodelį – suraibuliavo akimirksnį, ir tylu.

Regisi, taip tyliai išnyko „Lietuviškos knygos“ (LK). Tiesa, būta „priešmirtinių“ atsidūsėjimų – šiemetinės Vilniaus knygų mugės spaudos konferencijoje girdėjosi apgailestavimų, bet – tilo nutilo, neliko. Kodėl nebūta literatūrinės bendrijos debatų, aštresnių atgarsių? Institucija nebuvo to verta?

Aš nežinau. Klausimą keliu, neturėdama „savo” nuomonės. Su „Lietuviškomis knygomis“ tiesiogiai nesu susidūrusi –­ pasiekdavo tik veiklos atgarsiai. (Tiesa, buvau suabejojusi tuo savo nešališkumu –­ o Frankfurto knygų mugė? Kai ir mano dar mokinys vaikas, sėkmingai brėžtelėjęs keletą sakinių trumpos recenzijos konkursui, su kitais 20 ar 25 laimingųjų buvo į tą mugę pavėžėtas, o pakeliui turėjo progos pasivaikščioti po Prahą, Maincą. Bet pasitikrinau: tąją „avantiūrą“, kuria atsistebėti ir atsižavėti negalėjau, surengė toks Švietimo kaitos fondas...)

Bet ir „Lietuviškų knygų“ veiklos laukas bei vaisiai įspūdingi! 2008-asiais, institucijai pažymint jubiliejų, rezultatai pateikti leidinyje „Lietuviškoms knygoms –­ 10 metų!“ (jį paanalizavau LK svetainėje www.booksfromlithuania.lt). Tiesa, šios pelno nesiekiančios įstaigos radimasis pasirodė gana „romantiškas“ –­ toks netikėtas steigėjų derinys: trys privatūs asmenys (Antanas Gailius, Lolita Varanavičienė, Saulius Žukas) kartu su Kultūros ministerija. Bet abejoti netenka –­ darbuotasi iš peties. Kaip įsiūbuota vertimų programa (duomenys būtent 2008 m.): paremta 115 rašytojų knygų vertimai į 23 kalbas, rengti bandomųjų vertimų seminarai! LK projektuose iš viso dalyvavo 137 rašytojai, gi dar būta rašytojų stažuočių, kūrybos pristatymų užsienyje. O Vilniaus, o tarptautinės – Frankfurto, Geteborgo, Bolonijos, Turino, Varšuvos... – knygų mugės!

Liepos paskutinę dieną interneto svetainėje www.rasytojai.lt, o rugjūčio pradžioje –­ ir pačioje www.booksfromlithuania.lt pasirodė atsisveikinimo laiškas „Lietuviškų knygų“ bičiuliams, pasirašytas direktorės (esančios vaiko priežiūros atostogose) Aušrinės Jonikaitės, programos vadovės Aistės Žukauskaitės ir vyr. buhalterės Onutės Tunkūnienės. Jame pranešta, jog finansų krizės, o gal ir kitų motyvų veikiama, LR kultūros ministerija likviduoja viešąją įstaigą „Lietuviškos knygos“. Tiesa, juridinį terminą „likvidavimas“ prasminiu požiūriu galima lyg ir keisti į „reorganizavimą“ – funkcijos perduotos kitai KM pavaldžiai institucijai –­ Tarptautinių kultūros programos centrui. Bet žurnalistinį smalsumą sužadino hipotetiškai nurodomi motyvai; netgi šis nekaltas – finansų krizė –­ visai neatrodo savaime suprantamas: juk krizės ateina ir praeina, o uždaryta institucija išnyksta... Žinia, dar labiau suintrigavo tie galimi „kiti motyvai“... Tad, kol dar pėdos ne visai ataušusios, nutarėme pašniukštinėti. Pirmiausia parūpo pačių rašytojų reakcija – tųjų, buvusių pačiame LK veiklos sūkuryje ar bent pakraštėlyje. Ne vienam išsiuntėme trijų klausimų anketėlę. Atsišaukta gana noriai ir greitai –­ dalį atsakymų spausdiname, kita dalis įsipins į tolimesnį temos gvildenimą: ketiname pakalbinti ir oficialiuosius asmenis.