Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-09-24 nr. 3299

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BALYS BUKELIS.
M. K. Č.
21
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Tikras autoportretas
2
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
booksfromlithuania.lt (I)
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
Lietuviškos knygos
(1998–2010)
31
• XXI tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2010“

KNYGOS 
• RITA REPŠIENĖ.
Vaduojantis iš praeities, priklausomybės ir kitokių nelaisvių
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POKALBIAI 
• ALFREDĄ GUŠČIŲ kalbina STASYS LIPSKIS.
Remtis praeities gėriu.
Keletas „nepatogių“ klausimų Jubiliatui...
21

TEATRAS 
• Su ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA.
Jauni lėlininkai nebijo „šauti pro šalį“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Penktą sezoną – mylimi ir laukiami

KINAS 
• PIERRE MARCABRU.
Prisiminkime – besityčiojantis Chabrolis visuomet šaltakraujiškai stebi ir rodo įtūžį saviesiems
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Paskutinis Lietuvos partizanas
pagal Algimantą Maceiną

DAILĖ 
• JUOZAS ADOMONIS.
Žiedimas – Vytauto Valiušio aistra
3
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Šildantis ne tik akis
1

MUZIKA 
• GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Rimas Geniušas: „Mąstymas viską lemia“
7

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščiuose – išeivijos dailės paroda
„Dovana Nepriklausomai Lietuvai“
1

POEZIJA 
• INDRĖ VALANTINAITĖ.
15

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Žmogelis,
arba Paskutinė meilė
3

VERTIMAI 
• VÁCLAV PANKOVČÍN.
Gražios bus laidotuvės
9

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Menas
9

FOTOGRAFIJA 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Pamario pažintys
1

DE PROFUNDIS
Čia krankliai sukrankė dar garsiau,
ant platformos krašto sustojo – ar man vaidenasi?!
 
• JURIS ZVIRGZDINIS.
Zuikio pasakojimas
1

Šatėnų prieglobstis 
• Dvidešimt šeštoji savaitė46

FOTOGRAFIJA

Pamario pažintys

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

Nauja LTV laida „Gamtos kodas“ pakvietė pasidairyti po Neringą. Klausimai buvo nesunkūs, nes ką tik grįžau iš Nidos, iš tradicinio 33-iojo foptografų seminaro. Rašau „foptografų“, nes taip prisipažino save vadinąs ir svečias iš Londono, fotografas Martinas Parras. Kai kurie fotomenininkų sąjungos nariai įsižeidžia, jei jų nelaikai menininkais, tačiau seminare tenka kalbėti apie visos fotografijos kūrybiškumą ir platų sklaidos lauką. Fotografai moka ir filmuoti su videokamera, ką seminare pirmą kartą ir parodė. Prizą laimėjo šiaulietis Aleksandras Ostašenkovas, kuris prisipažino, kad malonu buvo sugrįžti į jaunystės metus. Rimaldas Vikšraitis filmavo Kiniją. Nežinau, kada ir spėjo, bet atsivežė pluoštą fotografijų iš Pekino. Išlaikę stilių – žmonės gatvėse. Girtų nematė, bet kvapelis, sako, buvęs įspūdingas. Kuo kvepia jo lietuviška fotografija, žinome. M. Parras paviešėjo kelias valandas pas Rimaldo herojus, o Kaune kartu surengė didelę parodą ir išleido puikų dvigubą katalogą. Tokios geros spaudos mūsų naujasis klasikas dar nėra turėjęs. Aleksandras Macijauskas gyrėsi, kad po savo pernykštės parodos Maskvoje gavo storą paketą atsiliepimų iš solidžių leidinių. Pavyko ir šiemet, nes Maskvoje atidarytos trys didelės autorinės parodos – A. Macijausko, A. Sutkaus ir V. Butyrino. Ką rodė Nidos seminaras? Viską, kas geriausia ar aktualiausia Vakaruose ir Rytuose. Pasak sąjungos pirmininko Jono Staselio, įplaukėme į tarptautinius fotografijos vandenis, nors vakarais jaunimas daugiausia diskutavo dėl savų darbų.

Klausėme M. Parro, kuris parodė 15 savo išleistų knygų, ko reikia, kad ir lietuviai galėtų sėkmingai plaukioti kaip didieji pasaulio fotobanginiai? Atsakė: mokytis kalbų ir turėti savo kūrybos fotoalbumą, aktyviai dalyvauti užsienio fotoparodose ir konkursuose. Maskviškis universiteto dėstytojas ir fotoreporteris Vadimas Viatkinas ne visai sutiko. Jo nuomone, reikia užsidirbti daug pinigų, kad galėtum sėkmingai prisistatyti pasauliui. Jis neturįs nei vieno albumo, bet yra gavęs apie porą šimtų tarptautinių apdovanojimų, dėstęs fotografiją Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV. Minėjo tūkstančius savo studentų, bet įspėjo jaunas paneles, kad fotografija nukonkuruoja šeimą. Neslėpė ir savo žmonų, poros infarktų ir to, kad per paskaitą makteli ne mineralinio. Paskui šį Maskvos auksaburnį tuntais sekiojo jaunimas, nors profesorius Vladimiras Nikitinas iš Sankt Peterburgo taip pat sulaukė plojimų už jautrų pasakojimą apie blokados laikų fotografiją. Kiti lektoriai – iš Škotijos, Austrijos, Islandijos, Italijos, Ispanijos – parodė įdomias kolekcijas ir papasakojo apie savo šalių fotografijos pasiekimus. Buvo ką palyginti mintyse su tuo, ką turime mes ir ką galime prarasti, jei išguisime istorinę atmintį. Filosofiškai apie atminties problemą fotografijoje kalbėjo Agnė Narušytė. Praktinę tos atminties dalį parodė Juozo Kazlausko knyga „Fotografijos“. Čia daugiausia nusipelnė fotografo žmona Dalia Kazlauskienė, atkakliai ieškojusi lėšų, kaip išleisti vyro palikimą, kurį sudaro pluoštai fotografijų iš Šiaurės, Čečėnijos, Černobylio zonos, mūsų tremtinių kapviečių Sibire. Daug padirbėta ir Atgimimo laikais, nors autorius sirgo sunkia Parkinsono liga. Fotografai laikosi, kol paeina. V. Butyrinui padaryta šešiolikta sunkios ligos operacija. Susibūrę į klaną Nidoje veteranai vis dažniau prabyla apie ligas ir ištikimiausias slauges – žmonas.

Romualdas Augūnas ruošia spaudai naują fotoknygą. Povilas Sigitas Krivickas seminare intriguojamai pristatė esė knygą „Šviesoraščio takais“, kurioje vis grįžtama prie fotografijos. Kadaise autorius buvo išleidęs kuklią knygutę „Trys rakursai“, naujoji solidesnė, aprėpia fotografijos istoriją, jos teorines problemas, pateikia fotografų portretų. Parašyta gyvai, skaitoma vienu ypu. Seminaro dienomis Vilniaus universitete daktaro disertaciją apsigynė Vytautas Michelkevičius. Dabar juokaujame, kad greit fotografijos daktarų turėsime daugiausia Europoje pagal gyventojų skaičių. Ar proporcingai pagausės jaunų fotografų? Sprendžiant iš seminaro populiarumo – taip, tačiau parodytų darbų meninė kokybė verčia sunerimti: nedaug tokių, kuriuos įsidėmėtum iš pirmo žvilgsnio, kaip Vilmos Samulionytės arabiškus motyvus ar Mindaugo Ažušilio humorą.

LTV parodė dokumentinį filmą „Nuskendęs pasaulis“ – apie nuskendusių laivų paiešką Baltijos pakrantėse. Įdomiausia, kad tyrimą reikia pradėti nuo laivo statybos. Mat laivas irsta ta pačia tvarka, kaip ir gimsta. Lieka tik griaučiai. Ar nepanašu į fotografiją? Per trisdešimt trejus metus Nidoje turėjome progą stebėti, kaip gimsta ir sensta nauji jos fenomenai. Dabar ir į valdžią, ir į kūrybą atėjo karta, kuriai daugiau kaip trisdešimt. Ir fotografijos laivas tebeplaukia, nors jame matome ir kapitonus, ir šiaip mėgėjus pamosuoti vėliavėlėmis.

 

Skaitytojų vertinimai


63368. 222 :-) 2010-09-28 17:03
Įdomus straipsnis ne ką prastesnis ir seminaras

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:25:35 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba