Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-04 nr. 3171

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS28
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

SIC! 
• LAIMINGŲ 2008-ŲJŲ!3

AKTUALIJOS 
 METŲ SANKIRTA: VERTINIMAI, PALINKĖJIMAI IR...32
• ĮTEIKTOS KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS

KNYGOS 
• „PORTOBELO RAGANA“4
• „MOTERIS KATEDRŲ LAIKAIS“
• „MUSĖS. PALĖPĖ.“
• „ŽVAIGŽDĖS BLĖSTA AUŠTANT“
• Neringa Mikalauskienė.
„ŠITAS BUS ELIS“
• Valentinas Sventickas.
RECENZIJA BE PINCETO
2
• (PA)SKAITINIAI
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI
• VAGOS KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Ineza Juzefa Janonė.
JAU TAS ROBERTAS ANTINIS...
5
• Armina Jonušaitė.
FLUXUS NEMIRĖ – FLUXUS TAPO MENU
10
• Jurga Sprindžiūnienė.
ŠEIMOS GYVENIMO RITMAS SPALVINGOSE AKVARELĖSE

KINAS 
• ŽIEMOS PARALELĖS

PUBLICISTIKA 
• Wojciech Jagielski.
VELNIO RATAS OČAMČIROJE

TEATRAS 
• VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRO FESTIVALIS BERGENE

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS12

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
VISAGALIS LAIKAS
24

VERTIMAI 
• Octavio Paz.
NUTRŪKUSI ELEGIJA
4
• Paul Celan.
POEZIJA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Kristina Savickienė.
LIETUVA – MENININKŲ ELDORADAS
1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Nikola Madzirovas.
POEZIJOS IŠNARPLIOJIMAS
• Mindaugas Peleckis.
NAUJIEJI RELIGINIAI JUDĖJIMAI KATALIKŲ BAŽNYČIOJE (1)
42

KRONIKA 
• VISADA SVAJOK
• „POLIKLINIKA“

DE PROFUNDIS 
• REGINA-VĖLYVOJI SVAJA
• MINDAUGAS BRIEDIS4
• PALMIROS DZVONKAS FON FARŠAS SAPNININKAS (3)4

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
PASIKARTOJIMAI ŽUDO
• Vigmantas Butkus.
NETIKRAS ZUIKIS ŠIAULIETIŠKAI FENOMENOLOGIJOS PADAŽE
1
• Gintautas Mažeikis.
A. ŠLIOGERIS, J. BAUDRILLARDAS IR SITUACIONISTAI
1
• Arūnas Uogintas.
DAR KARTĄ APIE BIX
10
• DIALOGAI1

AKTUALIJOS

METŲ SANKIRTA: VERTINIMAI, PALINKĖJIMAI IR...

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eugenijus Ališanka
Nuotrauka iš asmeninio E. Ališankos archyvo

Baigiantis 2007-iesiems ANTANAS ŠIMKUS ir BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS paprašė kelių rašytojų atsakyti į vieną kitą klausimą, ko nors palinkėti. Atsakymų bei palinkėjimų išklotinę ir pateikiame skaitytojams.

Eugenijus Ališanka

Kokie paukščiai labiausiai įsiminė Lietuvos kultūrinėje padangėje praėjusiais metais? Tęsdamas ornitologinę temą, norėčiau paklausti – ko palinkėtum plunksnos broliams ir seserims ateinančiais 2008-aisiais?

Liko toks įspūdis, kad visus metus dangus buvo dažniau apniukęs nei giedras, tad ir paukščius įžiūrėti galėjai tik su profesionalia įranga. Ties Kaunu pavasarį buvo pastebėtas keistas būrys objektų – eilėraščių, sukėlusių sumaištį tarp reguliariųjų skrydžių keleivių. Vieni juose įžiūrėjo poezijos benediktą, kitaip sakant, palaimintąjį, kitiems gi pakvipo siera. Besiginčijant ir viena kita plunksnelė nukrito, dar labiau apnuogindama silpniausią, t. y. minkščiausią, poetų vietą. Negrėsmingai atrodė tie padangių piruetai ir minuetai, juolab kai visus metus pažeme skraidė branduoliniai bombonešiai, braškėjo politikos ir ekonomikos siūlės. Pagaliau sėkmingai kirtęs Atlantą Lietuvoje nusileido ir dar vienas, jau kito kalibro paukštis – pterodaktilis Fluxus, sukėlęs kur kas didesnę sumaištį mūsų kultūrinėje padangėje. Kadaise meno mirties sėklas sėjęs pabaisa švelniai nutūpė ant dosniai ištiesto zuokos delno ir lesioja aukso dulkes. Šis fenikso virsmas sukėlė graudžių minčių apie kitų mitologinių paukščių Castoro ir Polluxo likimą –­ ir jų laukia Nacionalinės premijos, Prezidento ordinai, deimantais puošti narveliai. Demokratija ryja savo vaikus, atsiprašau, paukščius.

O plunksnos broliams norėčiau palinkėti pagaliau parašyti „Paukščių karą“. Gal turėtume pagaliau ir išsvajotąjį paukš­čių tautos epą.

Andrius Jakučiūnas

Dar vieneriais metais pasenai, o Tavo bibliografiją papildė dar viena knyga. Kas dar nutiko praėjusiais metais?

Na, metai ramiai eina į pabaigą. Reikia tikėtis, ramiai ir pasibaigs. Žinoma, neturiu galvoje, kad jie buvo ramūs. Anaiptol. Visų pirma, jie nusinešė nemažai artimų žmonių ir kolegų gyvybių. Tarp jų ir dviejų gerų mano draugų –­ Remigijaus Audiejaičio ir Manto Gimžausko. Tai bene slogiausias šių metų įvykis. Kūrybos požiūriu, metai taip pat niekuo neišsiskyrė – neseniai pasirodęs mano romanas „Tėvynė“ buvo parašytas 2006-aisiais, todėl man pačiam yra labiau praeities, o ne dabarties faktas. Žinoma, smagu išvysti savo kūrinį knygos pavidalu; tačiau knyga tarsi priekaištauja, kad per 2007-uosius nieko doro nenuveikiau, tik generavau keletą potencialiai vertingų, bet dar laiko nepatikrintų idėjų.

Vis dėlto praėjusius metus, matyt, visą gyvenimą būsiu priverstas laikyti ribiniais, nes vos jiems prasidėjus ėmė aiškėti, kad norėdamas išlikti turėsiu šį tą keisti. Šiuo požiūriu tai – savivokos metai. Kolegoms (ir skaitytojams) norėčiau palinkėti gerų idėjų ir, žinoma, viso to, kas banalu.

iliustracija
Andrius Jakučiūnas
Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Aušra Kaziliūnaitė

Kaip manai, kas nutiks lietuvių literatūrai, kai pagaliau pasirodė „Pirmoji lietuviška knyga“? Palinkėk ko nors.

Ir staiga iš dangaus nukris didelis ženklas. Į nukritusį DIDELĮ ŽENKLĄ pasižiūrėti atropos visi pasaulio krabai bei krabienės. Visi nekrabai, nekrabienės ir neDIDELI ženklai (ženkleliai) pasinaudos šia didingai urzgiančia akimirka ir atėjus metui iš jos virs sriubą. VISA suvalgę užvalkalai miegos. Sapnas bus bendras. O bendruose sapnuose nutinka keisčiausių dalykų. Vienas toks nutiks ir šį sykį.

Visur augs čiobreliai ir kitos Viduržemio jūros regione aptinkamos žolės. KAIP KVEPIAAAA. Violetinės samanos ir balti dekoratyviniai triušiai. Triušiai, žinoma, augs ant medžių. Vienas triušių medis bus pavadintas Pažinimo medžiu. Kažkas nuskins ir prakąs vieną pūkuotį. STRYKT STRYKT. Ir daugiau nieko. Visiškai nieko aplinkui, netgi aplinkos.

To ir linkiu.

Dalia Jazukevičiūtė

2007-aisiais Tavo gyvenimas pasikeitė iš esmės: tapai laisva rašytoja, išleidai net du romanus, rašai (o gal jau baigei?) trečią... Atrodytų, viskas taip paprasta ir gražu. O kaip yra iš tikrųjų? Ar saldus laisvo kūrėjo gyvenimas? Ko Naujųjų metų proga palinkėtum kolegoms, bičiuliams ir ypač tiems, kurie svajoja gyventi iš kūrybos?

Saldaus aš nieko nemėgstu, net likerio. Bet nusimetusi žurnalistikos grandines, tapau daug pavojingesnė. Bijau, kad, parašius dar porą romanų, ateis toks milicininkas ir pasakys: „Baigei? Tada einam su manimi...“ Ir turėsiu aš su juo išeiti. Nežinoma kryptimi... Bet kol kas man dar leidžiama rašyti. Pirmą ir antrą romaną parašiau viršijusi šviesos greitį, apie 600 puslapių per du mėnesius... Tada gydytojas, išklausęs euforiškus mano rašymo pagirių krykštavimus, paklausė net trijų baisių dalykų: „Pasakykite man, Dalia, kur dabar yra Ričardas Gavelis, Gintaras Beresnevičius ir Jurga Ivanauskaitė?“ Aš, žinoma, šito nežinojau. Ir dabar nežinau... Išties, kur jie dabar? Todėl tik niūriai tylėjau ir spoksojau sau po kojomis. Atseit apžiūrinėjau savo naujus batus. Juodus, lakuotus, na, tokius įdomius batus... Su metalinėmis kniedėmis ir aukštais kulnais. Patylėjau. Lioviausi pamišėliškai šūkčioti apie įkvėpimą, rašymo demonus, leidyklų terminus, pinigus, paimtus, žinoma, avansu už dar neparašytą knygą ir visokią kitokią velnieną, dieną naktį man neduodančią ramybės. „Betgi aš nerimtai, – vis tik aiškinaus įsiutusiam gydytojui. – Jie juk buvo tikri rašytojai, o aš kas? Kokia aš rašytoja? Aš tik šiaip sau... Aš tik dar šiek tiek parašysiu apie tuos du dalykus – meilę ir mirtį – ir tučtuojau baigsiu. Na, dar apie revoliuciją kokį vieną šmotelį...“ „Nėra jokių revoliucijų, Dalia, – dar labiau šėlo gydytojas. –­ Jums išsimiegoti reikia ir skrandžio žaizdeles apsilopyti, o ne apie kažkokias revoliucijas sapalioti. Jūs greitai važinėsitės invalidų vežimėlyje Vasaros gatvės ligoninės alėja. Jūs šito siekiate?..“ „Jums gal ir nėra revoliucijų, – įskaudinta jo grubumo, išdidžiai atšoviau, – o aš, kai man jų prireikia, tučtuojau ir pasidarau. Kiek noriu, tiek ir pasidarau. Revoliucijų... Tiesa, paskui truputį gailiuosi, bet vis geriau negu nieko.“

iliustracija
Aušra Kaziliūnaitė
Astos Plechavičiūtės nuotrauka

O dėl to „saldumo“, Benai, aš niekada savo gyvenimo neplanavau daugiau kaip dviems mėnesiams. Niekada. Ir šiandien aš turiu lygiai tiek pinigų, kiek jų man turėtų užtekti dviems mėnesiams. Kad išsilaikyčiau paviršiuje... Trečią romaną baigiu. Bet šį kartą jį leidyklai įteiksiu laiku, pagal sutartį, o ne penkis kartus anksčiau. Alėjos Vasaros gatvėje man nepatinka... Medžiai seni ir žolė nušiurusi. Tačiau kokio nors Mieželaičio likimas man negresia, tu nenuogąstauk. Nei aš tiek ilgai gyvensiu, nei aš tiek ilgai rašysiu. Gal tau įdomu, ką veikiu, kai nerašau? Niekam to nesakyčiau, bet tau galiu pasakyti, nes žinau, kad suprasi. Aš tada galvoju. Tampu tokia, žinote, paskališka mąstanti nendrė. O visiems kitiems klausėjams iš bobų žurnalų į klausimą, ką veikiu, nerašau, visada atsakau trumpai: „Nieko.“ Nes juk jie vis vien nesupras, kad žmogus, kuris rašo, dar ir mąsto. Nors ir laiko tam neturi. Juk jam reikia rašyti, būtina rašyti. Sustojęs jis kaipmat užges. Nes rašymas jam jau seniai daug svarbesnis už patį gyvenimą. O jį, varguolį, dar leidyklos terminai ir šiaip visokių rūšių demonai smaugia. O kas bus, jeigu atsibusi vieną rytą, ir... Ir nieko. Nei vienos eilutės. Ir suprasi, kad jau viskas, kad jau niekados ir nieko... Kas tada, Benai? Štai, kur didžioji rašto brolio ir sesės problemėlė... Kilpa tada. Štai kas. Tačiau tikra ar tik pasivaidenusi nerašymo krizė yra pats didžiausias baubas žmogui, kuris gyvena rašymu ir iš rašymo. O visa kita... Visa kita yra tik pats paprasčiausias šūdas. Ir pinigai, ir terminai...

Ko Naujųjų metų proga palinkėtum kolegoms, bičiuliams ir ypač tiems, kurie svajoja gyventi iš kūrybos?

Atsakymą, kaip gyvenama „iš kūrybos“ Lietuvoje, žino visi, kurie bandė ir bando tai daryti. O tie, kurie dar tik bandys, puikiausiai nujaučia, kas jų laukia. Visi. Išskyrus Edmundą Malūką. Gruodžio mėnesio LATGA-A žurnaliuke skelbiasi jau pardavęs visų devynių savo romanų bendro tiražo per 400 000 tūkstančių egzempliorių. Ir gailiai aprauda, kiek daug jo fotografuotų knygų, jam, vargšui, net neįtariant, šlykštūs vagišiai įvairiose spaustuvėse štampuoja ant prasto popieriaus, o paskui turguose bei visokiausiose „lavočkose“ pardavinėja be jokių ten PVM, juolab honorarų autoriui... Įsivaizduokite, kas savaitgalį po 3–4 tūkst. Malūko nemirtingų kūrinių egzempliorių eina „na lievo“, o mes... O dauguma mūsų tik ir tesvajojame, kaip čia padarius, kad savo knygą bent jau per porą metų parduotume. Malūkas pabrėžia, kad visai nesigiriąs, tik norįs paskelbti tiesą... Suprask, tai jis, jis, ne kas kitas, yra labiausiai skaitomas rašytojas Lietuvoje, o mes galime sau sprogti iš piktumo. Ir kartu su visa Rašytojų sąjunga į orą išlėkti... Ir Malūkas, sprendžiant iš to rašinėlio, turi galvoje ne tik mus, niekdarius, lietuvių autorius, jis ir su vertimais kuo puikiausiai konkuruoja. Antroje vietoje, remiantis kažkokia apklausa, po Malūko Lietuvoje išsyk „eina“ Ericho Marijos Remarko kūriniai... Vis dėlto Malūką geriau perka negu Remarką... Tai reiškia, kad lietuviai nori skaityti lietuvius. Tad kodėl mes jiems, tiems vis dar norintiems skaityti, nieko neparašom? Nieko įpiršti negalim? Kas mums atsitiko? Ar jiems atsitiko, skaitytojams? Kokį velnią mes kuriame, galite man kas nors paaiškinti? Ir kodėl mūsų neperka?

iliustracija
Dalia Jazukevičiūtė
Nuotrauka iš asmeninio D. Jazukevičiūtės archyvo

Taigi tas, kuris svajoja iš rašymo pralobti, tegul slapčia nudobia gerbiamą Malūką, pagrobia jo galvą, o miklūs ir aukštąsias technologijas įvaldę mūsų mikrochirurgai kaip mat ims ir prisiūs jam ant pečių Malūko galvą su visu jos turiniu. Kito kelio pralobti iš rašymo nematau. Ko gi man linkėti tiems vargšams rašytojams? Žinoma, turėti talentą. Ir dar – kišenėje pinigų duonai ir komunaliniams mokesčiams. Tik sirgti griežtai draudžiama. Neturi autorinės sutarties? Jau pasibaigė? Lauk iš poliklinikos... Dvėsk, kur nori. Tik nuo ligoninės kuo toliau.

Et, daug gero, žinoma, norėtųsi palinkėti tam tikram ar tik mano įsivaizduojamam jaunam kūrėjui... Iš visos širdies. Tik nepadės linkėjimai. Mano patirtis byloja visai priešingai. Pažinojau ne vieną puikų lietuvių rašytoją ir poetą, ir visi jie, kaip susitarę, buvo tikrų tikriausi neturtėliai. Vieni apskritai vis įkyriai alui prašinėdavo, o aš niekaip nesuprasdavau, kuriems velniams jiems tas prakeiktas alus? Vodką reikia gerti. Efektas garantuotas. Kitas tykiai, banko skolos prismaugtas, sėdėjo ir net tam suknistam alui centų nebedrįso prašyti. Trečia, išties puiki ir gerbiama vyresnės kartos poetė, nė vieno „pradažno“ eilėraščio per gyvenimą neparašiusi, kartą man nedrąsiai ėmė ir pasiskundė, kad bijanti net į gatvę išeiti, pažįstamą žmogų susitikti, nes nėra už ką dantis įsitaisyti... Jai buvo gėda. Poetei iš didžiosios raidės buvo gėda... Arba štai kita poetė, kuri apskritai nieko nebenorėjo, juolab jokių naujų dantų, o ėmė ir kažkokiam užkampyje tyliai iš bado numirė... Pavardžių neminėsiu. Tebūnie jiems ir joms lengva...

Na, vis vien teks man ko nors palinkėti tam įsivaizduojamam jaunam genijui. Rašyk, vaikeli. Rašyk ir rašyk. Dėl jokių honorarų, procentų nuo tiražo, dėl jokių tokių nesąmonių iš viso galvos nesuk. Kam veltui kankintis? Parašyk genialų kūrinį... O paskui... O paskui, ką panorėsi, tą su juo ir darysi. Galėsi į leidyklą nutempti, išmes – į subinę susikiši. Su Naujaisiais.

 

Skaitytojų vertinimai


43917. Gintaras2008-01-07 03:07
Kaip ten bebūtų- su 2008!!!

43924. terra2008-01-07 07:52
kokia geltona ta mergaitė - lyg gelta

43932. tytok2008-01-07 09:39
jei poete butu is bado numirus tai cia jau butu skambeje :)

43936. N.2008-01-07 11:44
Cia,matyt, poete Danute Paulauskaite turima omenyje, ji isvyko slaugyti savo motinos kazkur Skuodo rajone,kiek zinau, tikrai neturejo jokiu lesu pragyvenimui, taip ir nebegrizo is ten, mire, o is bado ar nuo depresijos ir ligu, nezinau. Na, gal ne taip pazodziui "is bado", bet, kad Rasytoju sajunga jai labai jau skystu socialiniu pasalpeliu siunte, tas tiesa. Tikriausiai ji vaistu neipirko... Gal kas zino daugiau, bet jos istorija is tiesu tragiska. O rase ji labai geras eiles..

43943. Stogas2008-01-07 14:13
Labiausiai nusišnekėjo Kaziliūnaitė. Jau tokia rašytoja, kad nors pasikark, kad ji nepasikartų, kai per dieną nieko neparašo. Rašymo sureikšminimas ir noras būti rašytoja yra kvailystė ir tuštybė. Tiesiog ima norėtis, kad geriau imtų ir neberašytų, bet nemoka kitaip motyvuoti savo gyvenimo.

43947. na na2008-01-07 17:29
tai kad ponia Jazukevičiūtė darbo "bobų žurnale" nė nepavežtų. Tem irgi reikia profesionalumo, o ne chaltūros bet kokios

43948. jo...2008-01-07 17:51
Kas dėl Jazukevičiūtės, tai jos knygos tipiškos bobų žurnalo istorijos. Ką ji sau mano ta mergina?

43949. žirafa2008-01-07 17:52
geriausios knygos parašytos siekiant ne šlovės, o išgyvenimo.žiauru, deja, yra taip

43954. ...2008-01-07 19:41
nu kaip tie rašytojai moka padaryti kad jų gailėtų... O ar jums rūpi kiti, ne jūs?

43955. Stogas2008-01-07 20:10
O man atrodo, kad jūs visi, varantys ant rašytojų, esate paprasčiausi šūdžiai. Pamėginkit patys parašyti bent kiek rišlų tekstą, o ne du sakinius komentare. Tada su jumis ir bus galima kalbėtis.

43956. D.K.2008-01-07 20:17
Klaiku skaityti tokį susireikšminimą, "sustojęs jis kaipmat užges". Tegul gęsta, mažiau gers, labiau gal vaikus žiūrės, senais tėvais pasirūpins.Arba, kad už eilėraščius dantis galima būtų susidėti. JAV susidėti dantis galima už tiek, kiek kainuoja Volvo. Visai neįdomu skaityti apie asmenines rašytojų ligas bei bėdas. Ypač romanuose.

43957. ...2008-01-07 20:30
Nu tai kad jie (tikrai, žinoma, ne visi)paverčia tuos romanus savo asmeninių problemų kloaka. Aprašinėt savo varganą gyvenimėlį užuot surentus tikrą kūrinį jiems nelabai įkandama užduotis. Gerbiu tuos, kurie išties kuria, o ne audžia savo praeities nuoseklaus appasakojimo giją.Anokia čia kūryba. Kiekvienas raštingas apie savo gyvenimą romaną gali parašyt.Aktoriai irgi mažai gauna, tai sukasi kaip išmano, o ne vaidina kažin ką. Gerbiu tuos, kur ne verkia, o veikia. Mažiau susireikšminimo.

43958. tytok2008-01-07 20:34
joks cia nesusireiksminimas.tik jeigu poetai lauks kol jiems ka nors pavalgyt atsius Rasytoju sajunga tai visi ismirs . paprastesnis budas butu isvaziuoti kur i pakrasti lietuvos dirbti ir bandyt gyvent .ir rasyt, be abejo

43959. tytok2008-01-07 20:41
istriges yra tokio rufus ( lyg ir ) meksikos ar kieno ten rasytojas kur kai nobeli ( lyg ir ) gavo . paklause kodel per visa gyvenima parase tik dvi knygas atsake sunku rasyt kai 12 val per diena dirbti tenka . bet dirbo ir rase

43972. anas2008-01-07 22:38
tikriausiai jazukeviciute is leidyklos daugiau pinigu tikejosi... apstate nabage... o gal jau beveik viska pralake ir susivoke, kad daugiau nebegali sau leisti?

43974. !!!2008-01-07 23:41
nu mat misionieriai atsirado. nepatinka rašyti eikit gatvių šluoti, kiemsargių Vilniuj trūksta. Turėsite dar kelias valandas ir rašyt, ir grynam ore galvas pravėdinsit. pirmyn, tėvynė jūsų laukia. kažkada rašytojai gyvenimo universitetus ėjo katilinėse, tai tik į ger visiems, ir jiems, ir katilinėms buvo. aišku, jei sveikata prasta, ne kas, bet tokiu atveju visiems ne kas. o čia - kodėl mūsų neperka? kas nutiko skaitytojams?Tfu.

43980. Suaras Nedujas2008-01-08 00:42
Linkiu jums visiškai nugaišti, o vargetų krūva.

43982. buridano asilė2008-01-08 01:16
o tu eik toliau rašyti pats sau.Ir įsivaizduok, kad esi genialus. beje, rašyk būtinai apie šnapsą. kaip gėrei, geri ir dar gersi. blogiausiu atveju - gertum, aha

43989. kas yra malukas2008-01-08 10:53
neskaiciau dar maluko, kas is toks, idekit ji i Lm ar metus, ar tekstus.lt

43990. kur interviu su maluku2008-01-08 10:54
idekit interviu su maluku, nors ir de profundis.

43999. Suaras Nedujas to tytok2008-01-08 15:56
Geriau važiuokite valyti išviečių į ūkanotąjį Albioną. Rašyti pakylėtų eilių apie demokratinio kakučio gardų kvapą.

44003. Nustebes2008-01-08 18:20
Rasytoju nekentejai, kodel jus skaitote Litmena ir rasote cia komentarus?... Ko jus cia ieskote? Tiems,kurie geidzia, kad visi rasytojai krautu anglis ir sluotu gatves, linkiu to paties. Girdejo, kad skamba, bet nezino, kurioje baznycioje.Kokia slyksti neapykanta slypi situ mulu galvose.

44033. 3102008-01-09 20:59
prajuokino jazukeviciute. Tiek azarto buvo, kai leido pirma romana, visur net komentarus apie save inete rasinejo, psuedodiskusijas atseit iziebinedavo apie save, o dabar garas nusileido. Atrodo, kad tikejosi is tyto albos daugiau pinigeliu. Vienam interviu ji gyresi, kad tyto albos kazkokia redaktore jai sriuba verda, kad tik a la genijus jazukeviciute galetu kurti... Is jazukeviciuters zodziu atrodo, kad jau nebeverda.

44034. tamošius2008-01-09 21:21
Kodėl Jazukevičiūtė taip nirštauja ant Malūko??? Pavydi pinigų??? Baisu, kiek neapykantos. Jeigu jau jos manymu jis toks menkas, kodėl jai taip trukdo?

44042. 2008-01-10 00:04
marmaliodijana

44044. kitas to tamošius2008-01-10 04:37
Nemanau, kad nirštauja. Greičiau tai nevilties stūgsmas. Leidėja Varanavičienė pribūrė jai pasakų, pasidarė sau literatūrinį negrą. Toji undinėlės ragana yra kytra, atkreipkite dėmesį - moka procentą nuo knygų. O kainą tokia didelę užkelia, kad knyga silpnai juda. Kitas dalykas - "Tytos Albos" honorarai yra dvigubai mažesni, nei kitų, man žinomų leidyklų. Tos kitos leidyklos moka ne procentą, neskaičiuoja su centais po kabliuko, o tiesiog fiksuota suma... Na čia techniniai dalykai, atsiprašau, jei kam nervas suėmė beskaitant. Mano nuomone, JAZU lastos jau užlaužtos - jei ima avansus, vadinas, šakutės. Bet ryspektas jai už atvirą toną.

44054. to kas tai yra malukas :-( 2008-01-10 15:43
Malukas yra lietuviu literaturos Cicinas. Garsus ir turtingas. Jo knygu reikia ieskoti - Iki,Maxima, Rimi ir kituose prekybos tinkluose. Maluko D.J. neskaito, nes skaito tik viena knyga visa gyvenima - "Karamazovus".

44072. noriu miego2008-01-12 00:11
o kas, Dalia, jums taip patinka tuose Karamazovuose?

44077. ir aš noriu miego2008-01-12 11:41
Dalia jais pasikloja ir juos užsikloja...Ir taip visą gyvenimą.

44081. ėėė2008-01-12 15:55
Man tai įdomus ponas Ališanka:)Jo pasisakymas, o ir jo gyvenimas nėra toks...tipiškas, nebūdingas dažnam Lietuvos rašytojui... Jokių ekscesų, mažai alkoholio... Kaip jam taip pavyksta... Juk problemos tos pačios kaip ir anųjų... Ir taip pat jautriai į pasaulį reaguoja...

44308. laima :-( 2008-01-19 18:00
Naujametiniame numeryje norėtųsi interviu su rašytojais, kuriuos tikrai gerbiu, o ne su tais, kurie piktinasi Maluku, bet labai į jį panašūs

44554. ZOLAND`as :-) 2008-01-26 10:49
Visada buvo pavyduoliu,kerstuoliu,chameleonu,-toks "ZMOGIU" prigimimas.O tu Dalia "varyk" toliau,nes turi talenta ir ner ko imti i sirdi perdaug,nors zinoma kartais ir skauda ir maudzia...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:24:18 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba