Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
 ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

DAILĖ

Vidinės laisvės link

ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gražina Vitartaitė. „Gimimas“
Drobė, aliejus. 2006

Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klube iki birželio 14 d. veiks Gražinos Vitartaitės paroda „Vidinės laisvės link“. G. Vitartaitė surengė ne vieną dešimtį paro­dų Lietuvoje ir užsienyje. G. Vitartaitė siekia įamžinti akimirkos grožį, žavesį. Jos paveiksluose erdvė dažnai tarsi neturi ribų: dangaus ir žemės neskiria horizonto linija, daiktai, žmonės, spalvos čia susilieja į visumą. Menininkei artima impresionistinė raiška, kartu su modernizmo dailės stilistika atgijusi paveiksluose, siekis idealizuoti mus supančią tikrovę, individo ir tautos savitumą. Galbūt todėl tapytoja dažnai vaizduoja gamtą, jos stichijas. XXI a. meninei raiškai būdinga nerimo, maišto, nihilizmo nuotaika jos kūriniuose vos regima, tarsi per plonytį ramių, meditatyvių spalvų šydą.

G. Vitartaitės gebėjimas drobėse parinkti, atrasti tinkamiausią kolorito santykį, kompozicinių elementų visumą, atskleidžiančią kūrinio idėją, neabejotinas. Tai autorės profesionalumo įrodymas. Nagrinėdami jos tapybą, galime pasitelkti ir spalvų semantikos terminą. Nors paprastai taip apibūdinamas žodžio menas ir jo raiška, toks palyginimas atskleidžia menininkės kūrinių įtaigumą, iškalbingumą. Šiuo požiūriu tapytojos kūriniai reiškia darnos, pusiausvyros paieškas, jų meninė kalba, nepaisant subtilaus apibendrinimo, suprantama ir paveiki. Neretai galime nujausti, kad tapytoja drobėse perteikia ir savo vidinio pasaulio įžvalgas, potyrius – praeities reminiscencijas, mitų, sapnų, gamtos, jausmų pavidalus, tapusius simboliniais vaizdiniais. Minkšti potėpiai, savitas komponavimas padeda dailininkei atskleisti emocinę paveikslo įtampą, pakilumą. Menininkės paveikslai dažnai prabyla „ezopo kalba“, jie nesistengia atkurti realybės. Jei tikėtumėmės jos kompozicijose išvysti „tikrą“, įprastą, realų peizažą, tektų nusivilti – G. Vitartaitė siekia paro­dyti ne tiek gamtos savitumą, turtingumą, kiek atskleisti jausmus, išgyvenimus. Nors kūrybos pradžioje dailininkė interpretavo gamtos vaizdus, artimus mūsų regimai tikrovei, peizažas jai vis labiau tampa simboline minties raiška, plastinės sąrangos eksperimentų lauku, kultūros ir natūros santykio svarstymais. Muzikalių, abstrakčių formų dermės G. Vitartaitės tapybą artina prie įstabių M. K. Čiurlionio paveikslų vizijų, XX a. antrosios pusės europinės dailės ieškojimų.

Pasak Nijolės Tumėnienės, meistriška G. Vitartaitės kelių sluoksnių tapyba, kartais panaudojant ir lesiruotes, subtilus ir turtingas koloritas, jausmų trapumas, nepaprastai jautriai perteikta permaininga pajūrio gamtos bei erdvės nuotaika, kerintis smėlio baltumas dera su kompozicijose išreikštu visatos pojūčiu ir savitu filosofiniu pasaulio matymu. Įdomiai tapytojos kūrinius interpretuoja dailėtyrininkas Algis Uždavinys: „G. Vitartaitė ištikima vidiniam pasauliui, kuris pamažu tampa žiūrovo pasauliu: šių „pasaulių“ turiniai taip susilieja, kad nejučia virsta autorės vizijų dalininkais ir subjektais. Šitaip asmeninė estetinė žiūros perspektyva įgyja svaraus universalumo.“ Menininkė nuosekliai eina pasirinktu kūrybos keliu. Sekdama efemerišką, nuolat kintančią tikrovę, paveiksluose ji sukuria savitą ramybės nuotaiką, atveria šviesų, pozityvų pasaulėvaizdį. Apibendrintose, ritmingose kompozicijose paskiras detales, vaizdus sieja ne konkreti tema, o subtili, vos juntama nuotaika, kuriama potėpių mirgėjimu, šviesa ir spalvomis. Tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje kūryboje G. Vitartaitė perteikia mus supančio pasaulio dvasinę, nematomąją pusę, kuri, tikrovėje paslėpta nuo mūsų akių, paveiksluose iškyla savitais, įtaigiais vaizdais.

Pamąstymus apie G. Vitartaitės kūrybą taip pavadinau ne atsitiktinai. 2007 m. išleistas solidus menininkės kūrybos albumas „Vidinės laisvės link“ (leidykla „Typoart“). Kokybiškas, skoningai apipavidalintas leidinys su dailininkės kūrinių reprodukcijomis ir dailėtyrininkų tekstais išsamiai pristato G. Vitartaitės meninės raiškos raidą, supažindina su jos etapais, skirtingos plastikos kūriniais.

Taikliai meninius ieškojimus apibendrina pati dailininkė: „Esu idealistė. Ir nebijau ja būti. Nors domiuosi gyvenimu, politika, idealizmo turiu užtektinai. Man tai padeda gyventi. Šventai tikiu tuo, ką darau. Nežinau, gal klystu? Tvirtinu, kad joks dailininkas iki šiol nevaizdavo gamtos taip, kaip ją iš tikrųjų mato. Juk žmogaus akis aiškiai pamatyti tegali tik nedidelę dalį daikto, patekusio į regos lauką. Visa kita pranyksta nenusakomame šviesų ir spalvų žaisme.“

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:39:17 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba