Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
 VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

AKTUALIJOS

Lenkijos Seime

Kalba, pasakyta tarptautinėje konferencijoje „Solidarumas ir komunizmo griuvimas“. Varšuva, Seimo posėdžių salė, 2009-06-03

VYTAUTAS LANDSBERGIS

[skaityti komentarus]

Ekscelencijos, ponios ir ponai!

Prisimenu, kaip šioje vietoje kalbėjau Lietuvos Respublikos Seimo vardu Lenkijos Respublikos Seimui. Kalbėjau lenkiškai ir padainavau lietuviškai. Dabar tarptautinei auditorijai kalbėsiu angliškai ir tikrai nedainuosiu, būkite ramūs.

Riaumojantys 1989-ieji buvo kupini istorinės reikšmės įvykių. Nepaprasta „Solidarumo“ pergalė patekti į rinkimus ir juos laimėti vėl atgręžė Lenkiją į demokratiją; krito Berlyno siena, kuri buvo taip ilgai fiziškai padalijusi Europą į laisvąją ir pavergtąją dalis, – turėkime omeny dar ir svarbius įvykius Sovietų Sąjungoje ir dinamiškiausiose, tada dar sovietų okupuotose, Baltijos šalyse.

Užvirę nūnai debatai dėl 1989-ųjų –­ kas buvo pirmiau, nereikalingi, kadangi žinau tikrąjį atsakymą. Pirmoji buvo Lietuva ir joje – muzikai.

Išties jau pirmosiomis 1989 m. sausio dienomis Lietuvos SSR Kompozitorių sąjunga surengė suvažiavimą ir nutarė nebebūti SSRS Kompozitorių sąjungos atšaka su centru Maskvoje. Taip buvo įsteigta nepriklausoma Lietuvos kompozitorių sąjunga. Neįsiveržė jokie tankai, kad atkurtų tvarką. Kaip ką tik sakė Lechas Walęsa – „toliau buvo tik padariniai“. Tą kelių įkaitusių muzikų idėją ir gerą pavyzdį netrukus perėmė kitos Lietuvos organizacijos, ir metų pabaigoje galų gale atsiskyrė net vietinė komunistų partija.

Vasarį Lietuvos Sąjūdis paskelbė, kad siekia nepriklausomybės, o kovo mėnesį vyko rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą Maskvoje. Sąjūdis ėjo į tą kampaniją ir laimėjo prieš vietinę komunistų organizaciją triuškinamą pergalę: iš 42 vietų gavo 36-ias prieš anų šešias! Su Latvijos ir Estijos liaudies frontais tarėmės, kaip veiksime tame suvažiavime Maskvoje, parengėme dokumentus. Tarp pirmųjų siekių buvo tirti ir įvertinti Molotovo-Ribbentropo paktą. Artėjo 50-osios Pakto pasirašymo metinės. Mūsų trys išsilaisvinimo sąjūdžiai jau buvo nutarę, kaip jas paminėti. Rugpjūčio 23-iąją apie pustrečio milijono žmonių išėjo į ligi šiol didžiausią pasaulyje manifestaciją. Tai buvo gyva piliečių grandinė, nuo Vilniaus iki Talino nusidriekusi daugiau kaip 600 kilometrų, ir net atsargioji Europa jau negalėjo jos nepastebėti. Manifestacija „Baltijos kelias“ paskelbė pasauliui dvi žinias. Pirmąją, kad trys pavergtos tautos reikalauja teisingumo ir laisvės! Antrąją – kad jau nebegali likti, kaip ligi šiol buvo.

Ir galų gale gruodį, dviem dienoms praėjus po to, kai Berlyne atsivėrė paskutiniai Brandenburgo vartai, mes pasiekėme, kartu su Rusijos demokratais, kad Liaudies deputatų suvažiavimas balsavimu priimtų ilgai rengtą rezoliuciją. Ji pasmerkė negarbingąjį Molotovo-Ribbentropo paktą kaip tarptautinės teisės pažeidimą, kadangi juo buvo sulaužytos ir mūsų trijų Baltijos valstybių Taikos sutartys, 1920 m. sudarytos su Rusija. Rezoliucija paskelbė Pakto protokolus niekiniais ir negaliojančiais nuo tos akimirkos, kai juos pasirašė draugas Molotovas ir „Genosse“ von Ribbentropas, šalia stovint Stalinui. Taip 1989 m. pradžioje buvo atidaryti ir Maskvos vartai į laisvę Pakto aukoms, o sykiu – ir kitoms sovietų pavergtoms tautoms. Visos pajudėjo ta kryptimi, nors Rusija, deja, vėliau grįžo atgal. Dabar minimi 1989 metai aprėpia įvykių visumą: pavieniai jų yra didingi, bet tikroji didybė atsiskleidžia, kai matome viską nuo sausio iki gruodžio. Taip vėrėsi nauja epocha Europai ir pasauliui.

 

Skaitytojų vertinimai


53525. katre2009-06-15 14:26
Landsbergis, kaip Landsbergis- buvusi šlovė Jam niekaip neleidžia blaiviai mąstyti... darosi nebeįdomus... visos kalbos pagrįstos vien buvusiais laimėjimais ir tebetesičiančia neapykanta...

53526. snobas katrutei2009-06-15 14:58
katrute,tu it daili koala užmiršta dulkių siurblyje ir vis dar Vitebske...

53540. katre2009-06-15 21:49
Patikėkite, snobe, tikrai nesijaučiu dulkių siurblyje, bet, kaip ir ta koala labai puikiai jaučiuosi savo motutės Lietuvėlės sterblėje... tarpkitko, del kovų už šitą jaukią sterblę, mano tėvas, kaip ir gerb. Profesoriaus Tėvas, buvo apdovanotas dviem medaliais ir dargi sunkiai sžeistas... O, jeigu aš Profesoriaus nedievinu, tai dar nereiškia, kad aš jo nevertinu... O del Vitebsko, tai visko gali būti- kiek žinau po didžiojo maro Suvalkijoje apsigyveno daug gudų ir žemaičių ....mano visa giminė kaip tik iš ten... gal jūs ir aiškiaregys...

53545. ST :-) 2009-06-15 22:19
V.L. šlovė anaiptol ne buvusi, o dabartinė ir būsimoji. Visuma - istorinė. Ačiū Dievui, kai kas Lietuvoje tą suvokia.

53571. >ST2009-06-16 22:19
Slovinkit i sveikata. Kas per problema? Ar nesileidzia?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:39:12 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba