Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

(PA)SKAITINIAI

Falsifikacija

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

Statkutė de Rosales, Jūratė. SENASIS AISČIŲ GIMINĖS METRAŠTIS.
K.: Česlovo Gedgaudo labdaros fondas, 2009.

PSEUDOISTORIJA LIETUVIŠKAI

Pseudoistorija – ne naujas išradimas. Pagrindiniai bruožai: politinė, religinė ar kitokia propaganda, ideologija; pseudoistorijos veikalai paprastai nespausdinami akademiniuose žurnaluose; pagrindiniai hipotezę grindžiantys faktai – kontroversiški, netikslūs, neteisingai interpretuoti, išimti iš konteksto; paprastesnės tų pačių faktų interpretacijos laikomos nevertomis dėmesio.

Daugelis pseudoistorinių teorijų kalba apie vieną ir tą patį: „Mes – geriausi, pirmieji, išrinktieji“. Etnocentrizmas, europocent­rizmas, afrocentrizmas ir bet koks kitas cent­rizmas bei pan reiškiniai pavojingi, nes veikia kaip indų filosofijos Majos (iliuzijos) skraistė: uždengia akis, todėl pro ją beveik nieko nesimato, tik siauras realybės ruoželis.

Baltocentrizmas – ne naujiena. Profesorius Leonidas Donskis straipsnyje „Lietuva XX a. pabaigoje“ yra rašęs, kad šiuo metu, po 50 metų trukusios izoliacijos grįždama prie Vakarų civilizacijos, Lietuva imasi naivių teorinių ir ideologinių alternatyvų, kilusių XIX a. rusų slavofilų ir zapadnikų (vakarietintojų) disputuose. L. Donskis romantiškas etnocentrines lietuvių vizijas vadina baltofilija arba nacionaliu fundamentalizmu.

Neoromantiškajam baltocentrizmui prijausti šiais laikais madinga. „Būti pagonimi“ reiškia pasipriešinti dominuojančiai ideologijai. Sovietiniais laikais „pagonys“ buvo disidentai antitarybininkai. Dabar Lietuvos neopagonys, ypač priklausantys įvairioms jaunimo subkultūroms (maždaug 15–35 m. žmonės), labiau priešinasi Vakarų civilizacijai (nors jos sukurtomis gėrybėmis, pvz., internetu, kompiuteriais, mielai naudojasi), į savo pasaulėžiūrą įtraukia ne tik neopagonybę, bet ir Rytų kultūrų atšvaitus.

Kur riba tarp sureikšminto, lietuviško nacionalizmo ir tikro, tradicinio, etninio, baltiškos pasaulėžiūros suvokimo? Ji gana trapi. Pseudoistorikais (ir pseudolingvistais) negalėtume vadinti tokių mokslininkų baltistų kaip Vladimiras Toporovas, Gintaras Beresnevičius, Marija Gimbutienė, Norbertas Vėlius, Simas Karaliūnas, Leonardas Sauka, Zigmas Zinkevičius, Jonas Balys, Bronys Savukynas, Vytautas Mažiulis, Letas Palmaitis (atskirkime L. Palmaitį-Mikelį Klusį, kaip nepakartojamą lingvistą, nuo L. Palmaičio – abejotino istoriškumo knygos apie šv. Brunoną „Įmintos tūkstantmečio mįslės“ autorių) ir kt. Ant ribos svyruoja Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Teodoras Narbutas, Pranė Dundulienė, Jonas Trinkūnas ir Jonas Vaiškūnas (pastarieji du – baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ nariai). Istorikai Tomas Baranauskas (ypač įdomi jo knyga „Lietuvos valstybės ištakos“ (2000), kurioje aprašyti įvykiai, apie kuriuos turime itin mažai informacijos) ir Darius Baronas (kritikuoja Pilėnų romantizavimą) turi savitą požiūrį į Lietuvos istoriją, kuriam nepritaria senasis Lietuvos istorikų klanas. Už ribos – nemažai pseudoistorikų, iš kurių žymiausi – marijampolietis Algimantas Kurtinaitis (jo Atlantida – tai Bala, buvusi prie Balkanio netoli Pajevonio, Vilkaviškio rajone), Anželika Tamaš (tariama sėlių žynė, rašantį unikalų, tačiau mažai ką bendra su tikrove turintį neopagonišką metraštį „Senasis Žihnis“ arba „Senovės valstybės valda“), Charlesas Louis Thourot Pichelas (jo 1975 m. knyga „Samogitia“ arba „Žemaitija: nežinoma istorijoje“ gerokai prasilenkia su istorine tiesa), Stanislovas Tarvydas („Geopolitikoje“ ir „Indoeuropiečiuose“ niekino tautines mažumas ir aukštino baltus), Eugenijus Bunka (Lopaičių piliakalnis Žemaitijoje jam – su kosmosu siejanti bambagyslė), Juozas Jokubauskas (2002 m. „Lietuvių tautos priešistorinių amžių istorijoje“ jis kuria „naują mokslą vardotyrą“ ir teigia, jog lietuvių kalba – pati seniausioji, o lietuviai – pirmykščiai arijai; skyriuje „Neogeno pereinamasis laikotarpis“ pereinama prie kliedesių: palestiniečiai kalbėjo lietuviškai, Golfo srovė – pagrindinis energijos tiekėjas), „proistoriku“ save vadinantis Romualdas Zubinas („Perkūnas: dabarties priešistorija“, 2007; anotacijoje rašoma (kalba netaisyta): „knygoje autorius nagrinėja graikų mitų kilmę, siedamas juos su gamtos kataklizmomis bei naujai nušviečia baltų proistorę“; taip pat teigiama, kad lietuviams reikia pasiieškoti, kur gyventi, nes Žemė vartosi per ašigalius), Česlovas Gedgaudas ir Jūratė Statkutė de Rosales.

Neturėtų būti pamiršti ir ankstyvieji romantikai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius (jam lietuviai kilę iš „trakų–prygų“). O aušrininkas Andrius Vištelis–Višteliauskas, 1912 m. miręs Argentinoje, norėdamas įkvėpti to meto mažamokslius lietuvius, kuriems grėsė greitas sulenkėjimas ar surusėjimas, tvirtino, kad Adomas su Ieva rojuje kalbėję lietuviškai („Lietuvių kalba kaip tik ir buvo pagrindinė, kuri galėjo duoti pradžią visoms kitoms Žemės rutulio kalboms“). Prie jų priskirčiau Vytauto Alanto „istorinį“ romaną „Šventaragis“ (1972–1974), kitus nelabai sėkmingus bandymus sukurti lietuvišką epą – Antano Šmulkščio-Paparonio „Pasakų atošvaistas“ (XX a. vid.), Kazimiero Žoromskio „Lato sakmes“ (1994), Stanislovo Karanausko „Dangvydą“ (1998) bei „Indrają“ (2003).

Net tais laikais, kai perdėti romantiniai paistalai paprastam žmogui, kuris nuolat girdėdavo iš kunigų ir dvarininkų, kad lietuvių kalba yra chamų ir mužikų kalba, galėjo pridėti savigarbos, Vincas Kudirka pasisakė už blaivesnį, ne tokį romantišką požiūrį. Dabar lietuviškosios romantikos epigonų idėjos domina arba neišsilavinusius žmones, arba į neonacizmą, nacionalizmą ir baltosios rasės garbinimą linkusius subjektus. Įdomių baltų ir Šiaurės šalių kultūrą romantizuojančių straipsnių galime rasti „Baltosiose tradicijose“ (http://lietuva.white–society.org), joms artimame, labiau į politiką, kasdienybę linkusiame tinklalapyje www.patriotai.lt, nacionalistiniame www.lndp.lt ir kt. Prolietuviškas idėjas propaguoja ir „prieš antipatriotinę psichozę“ pasisako naujas, šiemet susikūręs Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimas.

Grįžkime prie dviejų lietuviškosios pseudoistorijos ikonų: apie Č. Gedgaudą ir J. Statkutę de Rosales būtina pakalbėti plačiau, nes gedgaudomanija (o nuo šiol – ir statkomanija) – užkrečiamas reiškinys. Č. Gedgaudas, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, buvo bioelektronikos specialistas, vertėjas (teigiama, kad mokėjo 14 kalbų, iš jų 9 senąsias), diplomatas Romoje, Paryžiuje. Čikagoje parašė svarbiausią veikalą „Mūsų praeities beieškant“, kuris 1972 m. išleistas Meksike, o 1995 m. perleistas Lietuvoje. Č. Gedgaudo gerbėjai, tarp kurių yra Mindaugas Murza ir nemažai fašistuojančių neonacių, teigia, kad „Mūsų praeities beieškant“ yra akademinio pasaulio neįvertintas veikalas. Ši pseudoistorinė knyga vienų griežtai kritikuojama, kitų –­­ itin garbinama. Prieš pereidami prie J. Statkutės de Rosales veikalo, pažvelkime, kokias tiesas mums atskleidžia Č. Gedgaudas.

Pasak Č. Gedgaudo, ieškant Lietuvos vardo kilmės, reikia nenuklysti į fantazijas. Deja, pseudoistorikas, galbūt tikėdamas, jog atranda dviratį, aiškina, kad Frankų Salijų dinastija iš tiesų vadinosi frankais saulėnais (Saulėns turėtų apsidžiaugti!), lex Salica – Saulėnų teisė, Troja – Tauroja. Fantazija ir išmone persmelktas visas Č. Gedgaudo veikalas.

Šiais metais 80–metį švęsianti Lietuvos saugumo vadovo (1931–1934 m.) Jono Statkaus duktė J. Statkutė de Rosales „Senajame aisčių giminės metraštyje“, parengtame pagal 1998 m. Venesuelos sostinėje Karakase išleistą knygą „Los Godos“ („Gotai“), pateikia savąją Lietuvos istorijos versiją. Būtina kritiškai įvertinti autorės knygos bibliografiją. Ji –­ skurdi: apie 40 knygų, tarp kurių nemažą dalį užima išeivijoje išleisti lietuvių autorių (tarp jų – M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Constantine R. Jurgėla, Josephas B. Končius), taip pat ispanakalbių mokslininkų (žymiausias jų –­ Ramónas Menéndezas Pidalis) darbai.

Pagrindinė J. Statkutės de Rosales idėja –­­ lietuviai yra seniausia pasaulyje tauta, kuriai –­ 4000 metų, davusi į kailį net Ramzio II valdomiems egiptiečiams prieš 3500 metų. Senoviniuose rankraščiuose, pasak J. Statkutės de Rosales, lietuviai vadinami gudais, kuriuos autorė tapatina su gotais. Ji pasitelkia Kastilijos, Leono ir Galicijos karaliaus Alfonso X (1221–1284) parašytos kronikos 1906 m. ispanišką leidimą, kurį išleido R. M. Pidalis. Išeivės knygoje – daugybė klaidingų faktų, pvz., teigiama, kad Alfonso X dvare „buvo išverstas arabų kalbos poezijos rinkinys „Calila e Dimna indų vedų poezijos temomis“ (p. 27). Be ispaniškųjų, kitokie šaltiniai autorei nebuvo prieinami arba prie jų prieiti nenorėta (autorė geriausiai moka lotynų, ispanų, vokiečių ir prancūzų kalbas): minėtas „rinkinys“ arabiškai vadinasi Kalīlah wa Dimnah („Kalila ir Dimna“) ir tai yra klasikinių sanskrito ir pali kalbomis parašytų gyvulinių pasakų, žinomų kaip „Pančatantra“ („Penki principai“), vertimas.

Alfonso X dėka 1264 m. buvo sudaryta įvairių to meto kronikų kompiliacija, pavadinta „Visuotine kronika“ (Crónica general). R. M. Pidalis, būdamas solidus istorikas, 1906 m. parengė šio didžiulio veikalo leidimą, kuris J. Statkutę de Rosales domina tik tiek, kiek jame pasakojama gotų tautos istorija (43 puslapiai), taip pat atskirai išverstas pirmasis vandalų tautos istorijos skyrius.

J. Statkutė de Rosales įsitikinusi, kad gotai – tai gudai, o „arabų astrologas Oveidala“ (pasak jos, tai tas pats, kas lietuvių vaidila) aiškina „dėsnius astrologijos, dar senesnės nei babiloniškoji“. Pasak J. Statkutės de Rosales, Oveidalos dėka „oralinės literatūros tradicija“ (gerbiamas šios knygos redaktoriau Gediminai Radvilai, oralinis būna tik seksas, o tradicija – žodinė!) pasiekė Alfonso X dvarą ir tai yra vienas svarbiausių Alfonso X kronikos šaltinių. Nuvilsiu skaitytoją: Oveidala buvo Ubayd Allah (dar žinomas kaip Abu Marwan), Kordobos emyro Abd ar-Rahmano II karvedys, kurio dėka plėtėsi musulmonų kalifatas: 827 m. užimta Saragosa, Barselona ir Girona (Žirona). Kad Ubayd Allah (Oveidala) buvo astrologas, tvirtina komparatyvistinės literatūrologijos profesorė iš Puerto Riko Luce López-Baralt 1985 m. knygoje „Islamas ispanų literatūroje“ (ši knyga J. Statkutės de Rosales veikale neminima).

Toliau Venesuelos lietuvės veikale prasideda pustrečio šimto puslapių gūdus marazmų miškas, kuriame esama humoristinės literatūros perliukų: „XIV–XIII a. pr. Kr. įvykiai. Kai gudai įkūrė savo bazę ties Azovu, jų pulkai buvo priversti ginti užkariautas pietines žemes nuo egiptiečių, kurie skverbėsi į šiaurę per Kaukazą. (...) Gudai pastojo egiptiečiams kelią Kaukaze ir privertė juos grįžti į Egiptą“ (p. 56). Na, ir šaunūs buvo tie gudai, pagalvoji. „Prie Trojos žuvo 70 000 gudų karių“ (p. 59). „Penktajame amžiuje baltai dar apėmė ne mažiau kaip milijoną kvadratinių kilometrų vien etninių žemių“ (p. 66). Beje, V a. žygiui į Romą vadovavo „pagonis karalius iš Skitijos“ Rėdagaišis.

Č. Gedgaudas tikriausiai pažinojo J. Statkutę de Rosales, bent vartęs jos pseudolingvistinius darbus (apie tai jis mini savo veikale; tie darbai susiję su lietuviškų žodžių paieškomis Ispanijoje).

J.Statkutės de Rosales, Č.Gedgaudo ir A. Tamaš idėjas propaguojantis Č. Gedgaudo labdaros fondas įkurtas 1995 m. Jo vadovas Leopoldas Krušinskas teigia, kad fondo tiks­las – senosios praeities ir protėvių civilizacijos populiarinimas. „Fondas atsirado tokiomis aplinkybėmis: kai 1995 m. išleidome Č. Gedgaudo „Mūsų praeities beieškant“, paaiškėjo, kad atplaukia labai didelės lėšos pardavinėjant knygas. Mat, knyga – populiari ir padariusi didelį poveikį Lietuvos inteligentijai. Išsimokėjome visas skolas spaustuvei ir skolintojams, bet dar labai daug liko, tad nutarėme šiais pinigais pasitarnauti visuomenei. Remti tuos darbus, kurie atskleidžia užmirštos praeities uždangas, kelia krašto visuomenės savimonę, skatina domėtis, ieškoti naujų paliudijimų didžios praeities temomis.“

L. Krušinskas nepripažįsta tokių autoritetų kaip N. Vėlius, G. Beresnevičius, V. Toporovas. Jam autoritetai – minėtieji pseudoistorikai. „Mums šiandien tikrai sunku įsivaizduoti, kad aisčiai buvo didelė geografinė žemė auginusi gausius būrius pulkų nužygiavusių ne tik prieš Romos imperiją, tačiau dalyvavusių ir sąjungininkais su Atila ir kitais žmonijos karų istoriniais karvedžiais.“

Pseudoistorijos, kaip pavojingo viruso, plitimas Lietuvoje turi būti sustabdytas ir nukenksmintas pseudoistoriją perkeliant į humoro veikalų gretas. Antraip manysime, jog Lenkijos sostinė – lietuviška Varžuva, varlys – garbingas Perkūno paukštis (Č. Gedgaudas teigia „mūsų“ herbą esant su trimis varliais), vandalų ir alanų karalius Genserikas (Gaiserikas, Geiserikas, apie 389–477) –­ Genčiarikis, gotai – gyvulių „gaudytojai“ („The American Heritage Dictionary of the English Language“, kuriuo be reikalo nesinaudojo mūsų pseudoistorikai, nurodoma, jog gotų pavadinimas nesusijęs su „gudais“, o kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies gheu- ir reiškia vyno liejimą; tiesa, pseudolingvistai galėtų sakyti, kad taip šis žodis susijęs su žodžiais „lieti“, „lietus“ ir Lietuva), graikų religinis veikėjas Zalmoksis – „baltų filosofas Sielmokšis“.

Tikrieji gotai – rytų germanų gentys, kurios kilo iš Gotlando salos, pietinės Skandinavijos, iš kur I–III a. patraukė į pietus. Gudai – etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti. Tai S. Daukantas neva iš Azijos atkeliavusius getus tapatino su gotais. Pasak S. Karaliūno („Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“, 2004–2005), gudais nuo XIII a. vadinti surusėję lietuviai, lenkai, baltarusiai (guduoti reiškia „kalbėti pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai“; I t., p. 158).

Komparatyvistinė kultūrologija moko, kad, norėdami geriau pažinti pasaulį, turime geriau pažinti save, ir priešingai – norėdami geriau pažinti save, privalome suprasti pasaulį, kitas tautas, kultūras, civilizacijas. Priešingu atveju mūsų laukia Č. Gedgaudo aprašytoji Nėruvonė (nirvana) ir beraščiai vaikai bei vaikaičiai.

 

Skaitytojų vertinimai


53485. Žinovas2009-06-14 17:50
Džiaugiuosi tokia išsamia ir profesionalia pseudoistorijos, o kartu ir knygos, analize! Autoriui turbūt teko nemažai paplušėti ieškant kontraargumentų. Džiugu, kad remiamasi ir vienu rimčiausių lingvistų - Simu Karaliūnu ir jo vienu solidžiausių veikalų - „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“.

53488. bet2009-06-14 18:23
vis dėlto gudų ir gotų etnonimus sieja rimti tyrinėtojai, įskaitant ir autoriaus kotiruojamą akad. Z.Zinkevičių.

53491. to bet2009-06-14 19:29
Pasiskolintas žodis dar nereiškia giminystės ryšių. Pvz., persų, turkų, įvairiose europiečių ir kt. kalbose gausu (ar bent kažkiek yra) arabiškų žodžių, bet mes nesame kilę iš arabų :)

53495. ap :-) 2009-06-14 21:01
Stipru

53497. bet2009-06-14 21:17
o ar kas sako, kad kilę? tiesiog gotų ten nebeliko, o tuo vardu mūsų protėviai "iš inercijos" tebevadino vietoj jų ten atsikrausčiusius slavus. beje, žemaičiai kartais ir aukštaičius gudais išvadina;)

53498. PostFactum :-) 2009-06-14 21:30
Šiaip žodis gudas reiškia svetimas. lyg ir...

53506. 81.7.93.452009-06-15 00:42
My IP address: 81.7.93.45

53507. bet2009-06-15 00:47
neteko tokios reikšmės girdėti, bet paprastai tuo žodžiu pas mus įvardijami rytiniai kaimynai (pvz. aukštaičiai žemaičių gudais nepavadina, nei, tuo labiau, baltarusiai aukštaičių ar visų lietuvių).

53515. vai vai2009-06-15 11:46
Keista buvo litmenyje aptikti tokia nebloga rec. ka gis - smagu

53524. post2009-06-15 13:52
Nu aišku. Einu skaityti Biblijos. Ten Visa Tiesa.

53529. Vladas :-( 2009-06-15 17:26
Betgi ir išprusęs gerbiamas autorius, oratorius, rašytojas, lingvistas ir filosofas. Tautinius papročius vadina etnologinėmis tradicijomis, bet už oralinio kliūva — pakankamai apsiskaitęs bulvaro žurnalų, apsišvietęs televizoriumi. Įdomu, kas jam oratorija — oralinio sekso orgija? Koks tada jisai pats oratorius?

53535. to Vladas2009-06-15 20:20
Jei tamsta dieninis, lįsk į dienos šviesą. Prašom nepainioti skirtingų žodžių šaknų. Oratorija, oratorius - nuo PIE *or- (tarti ritualinę formulę), tuo tarpu oralinis - nuo lotyniško žodžio ōs, ōr "burna". Jei labai norite, galite, aišku, prikibti ir prie ORIGINALUMO ir ORUMO :), kurio Jūsų komentare pasigedau.

53568. a :-( 2009-06-16 18:44
Keistas straipsnis, sakyciau net klastingas. Autorius, kurie remdamiesi Gedgaudo knyga, išplėtojo ir pagilino mūdų supratimą apie tikrąją tautos kilmę, jis laiko pseudomokslininkais, o tūlą Donskį, kuris sugeba tamsiame kambaryje rasti juodą katę, ypač, kai jos ten nėra, matyt, laiko nebepseudo.... Būtų žymiai teisingiau, jei straipsnio autorius pirmiausiai perskaitytų ne tik Gedgaudą ir Statkutę, bet ir tuos kitus - Karaliūną, Beresnevičių ir t.t. Tada ir pačiam paaiškėtų, ir donskiams galėtų atsikirsti. O dabar:)

53569. to a2009-06-16 19:06
Ačiū Jums už komentarą. Esu perskaitęs ne tik Č.Gedgaudo, J.Statkutės de Rosales, bet ir S.Karaliūno. G.Beresnevičiaus, N.Vėliaus, V.Toporovo, M.Gimbutienės (Gimbutas) ir daugybės kitų mokslininkų veikalų. L.Donskis niekada nebuvo ir nėra pseudomokslininkas. Su pagarba, autorius.

53577. ...2009-06-17 12:26
tik kad Donskio tyrinėjimų sritis visai kita...

53579. to ...2009-06-17 15:44
Tačiau L.Donskis yra rašęs (kaip matyti iš straipsnio) ir šia tematika.

53581. 2 to a2009-06-18 00:47
Kaip gerai, kad Lietuvoje atsirado toks ekspertas istorijos klausimais, kaip Jūs. Ir dar tūkstantmečio proga.

53582. dar2009-06-18 00:52
"Sovietiniais laikais „pagonys“ buvo disidentai antitarybininkai". ---- Viskas. Šito sakinio gana, kad Autoriui galėtum nuoširdžiai tarti - Tu esi kvailys. Nereikėjo tokios nęsamonės rašyt.

53583. to dar2009-06-18 02:26
Pasakykite tai į akis gerb. Jonui Trinkūnui ir jo bendražygiams. Matyt, būsit iš tų, kurie persekiojo, o dabar viešai skalbiasi mundurą? Nepavyks.

53585. ...2009-06-18 13:08
jeigu fizikas parašo ką nors apie chemiją, tai dar nereiškia, kad jis chemikas;)

53586. 2 dar2009-06-18 13:15
norėtumėt konjunktūriškai perrašyti istoriją?

53601. Tęsėjas :-( 2009-06-20 15:37
Akyvaizdu, kad straipsnio autoriui rūpi ne Lietuvos praeities pažinimas, bet susikaupusio pykčio,tiktai nežinia ant ko,išliejimas. Gal jis ir yra baigęs istorijos kursus universitete, tačiau jam istoriku nelemta būti- jis nemyli Lietuvos ir nekenčia jos garbingiausios praeities. Beje tą patį galima būtų pasakyti ir apie mūsų neva tituluotus istorikus.Jie ir gyvenimą baigs taip ir neišaugę iš krikščioniškosios Lietuvos laikotarpio, kas jau seniai ir iki jų buvo išnagrinėta.

53607. Vepla2009-06-21 16:10
As tai nesutinku su sitaja megztaja berete-M.Peleckiu.Visi jojo isvardyti istorikai ir ne ,yra istorikai ,kadangi .

53802. :( :-( 2009-07-04 13:26
Zydeliu pinigais sitas straipsnis kvepia.

53817. lietuvaite :-( 2009-07-05 22:11
na jau Donskio sumetimai aiskus. Gaila kad autorius aklas. Nera istorijos, tik gabalai ir visa kita aiskinama samprotaujant vienaip ir perrasoma veliau kitaip, o dar veliau vel kitaip. Tik paziurekite patys ka tik turejom rusiskai rasoma istorija, lenkiskai, zydu rasoma musu istorija ir tai keiciasi. Istorikai visada speliojo ar aiskino per savo pasauleziura. Gerbiu Gedgauda kad tai zinojo. o ka jis dare, tai skaite mums neprieinamuose bibliotekose ir ne musu kalba. Tai indelis mums kaip isjudinimas tyrineti toliau. Autorius netyrines, gilinsis, atras istorijos uzsleptus factus, tik kritikuos kitus. Bijokite jo.

53883. lp2009-07-12 21:19
o gal gerb. Leonidas D. žino, kaip į Gotlando salą papuolė tie gotai? Būtų įdomu sužinoti :).

54085. :) :-) 2009-07-26 12:36
Labai geras straipsnis. Pritariu jo idejoms

54256. gudas2009-08-07 10:09
Labai nekorektiškas rašinėlis.Prisidengiama "argumentai" iš n-tų lūpų. O kur analų analizė? Akcentuojamas tik oralas. Kažkaip vienpusiška , sakyčiau.

54360. dzinas2009-08-26 10:34
jei mūsų istorijos klausimais remiamasi "žinovais" donskiais, peleckiais, tai uivei :(

54372. Tęsėjas2009-09-04 11:11
Autorius mokėdamas daugiausiai dvi-tris kalbas,imasi kritikuoti Česlovą Gedgaudą, mokėjusį net senąją graikų ir sanskritų kalbas, o ką jau bakalbėti apie mūsų laikų anglų, prancūzų, lotynų ir kitas kalbas. Tai yra neleistina ir kvepia populizmu. Neduok die, jei ir jo kolėgos yra iš to paties molio. Deja, atrodo, kad Lietuvoje būtent taip ir yra. Jug jie vis dar "minko" tą patį pomindauginį laikotarpį ir pastoviai klumpa tiktai prielietę prie mūsų garbingiausios ikimindauginės praeities, iš kur ir yra kilę mūsų galiūnų-Mindaugo, Gedimino,Algirdo, Kęstučio ir Vytauto protėviai. Labai gaila, kad taip yra. Gaila ir Lietuvos!

54906. arijas2009-10-02 10:24
Dabartinius Lietuvos istorikus kitaip kaip liumpenistorikais nepavadinsi. Na, nebent jie vadintųsi istorikais laikotarpio nuo XIII amž. Gal tada jie ir būtu kažkiek panašūs į istorikus. Nors, kai gauna apdovanojimus iš mūsų istorijos falsifikuotojų rankų ..... Dar nesu sutikęs kritikų, kurie paneigtu bent vieną Gedgaudo, Statkutės teiginį. Vien abstraktūs kaltinimai. Jau vien tai leidžia juos vadinti liumpenistorikais. Be jokios abejonės, Gedgaudas negali visko žinoti, todėl netikslumų jo darbe yra. Tik ir mes juk vartojam terminus "pagonys" (žydkrikščionių paniekinamas pavadinimas mūsų protėvių arijų), "baltai" (kuriais protėviai tapo 1845 m. nors kalbame apie žilą senovę) ir t.t.

54995. Mumu :-( 2009-10-09 04:13
Bet kuri teorija nėra tobula, kaip ir paties "rašinys". Bet ar ne tie pseudo sukelia domėjimasi istorija - juk viskas kas uždrausta, nežinoma, slapta, neatrasta tiesiog žavi traukia. Gal butent to reikia jauniems ir pagyvenusiems kad buti teisingais garbingais o ne supuvusiais.

55171. dzinas :-( 2009-10-19 17:31
Lietuviai (ne žemaičiai !:) ) dažnokai užsiima istorine numizmatika : kas, ką, kam, kada pasakė (įsegė/užsegė/ atsegė).Remiantis mikologija (grybo pjovimu)ko gero pas mus fiziškai kalbant yra plačiausias spektras istorinių, mitologinių, tautosakos žinių, kurių tikslas pabandyti įgelti artimą savo, net jei tas artimas ir "uj kajp tolimas". Remiantis gamtos ciklo maina - mikologija gali transformuotis į mikuilogiją. Senais laikais avetimšaliai ėjo norėdami išvirkšti savo nuodų/kultūros/chaltūros medinukams.Dabar jau mūsų tautiečiai, vsio zakonno būdu, keliauja švirkšdami - krykštydami pasaulį nuo Skandinavijos iki Australijos. Glbėkite Daukantai,Gedgaudai, Statkute, Tamaš ir kiti grynuoliai mus pačius nuo savo kadaise gautos zombių sėklos.

55289. Tęsėjas :-( 2009-10-26 08:32
Mindaugai, Tamsta rašai, kad Romualdas Zubinas savo knygoje "Perkūnas" rašo, cituoju tamstos teiginį: "Todėl, kad Žemė vartosi per savo ašigalius, lietuviams laikas jau pasijėškoti kitos gyvenamos vietos." Prašau nurodyti kurioje konkrečiai knygos "Perkūnas" vietoje yra taip parašyta. Jeigu tamsta tai nepadarysi, aš tamstą laikysių melagiumi ir paskalų skleidėju, bet ne istoriku.

55540. to Tęsėjas2009-11-05 04:01
Žemė ne tik sukasi aplink savo ašį, bet ir vartosi per ašigalius! Planetos persivertimas vyksta kartą per 6000 metų. Tokią hipotezę iškėlė kaunietis inžinierius Romualdas Zubinas. Su savo pareiškimu-hipoteze jis supažindino Lietuvos mokslo tarybą, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų istorikus. Tačiau jų susidomėjimo 69 metų inžinieriaus atradimas nesukėlė.„Visuomenė nesuvokia, kaip tai svarbu, - karščiavosi R.Zubinas. – Tik dėl to, kad Žemė verčiasi per savo ašį, šiuo metu vyksta klimato atšilimas. Po 500 metų dabartinėje Lietuvos teritorijoje jau nebebus galima gyventi!“ -- http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/sokoladas/lietuvai-teks-ieskotis-naujos-teritorijos-49645 - paties R. Zubino žodžiai, pacituoti šiame straipsnyje greta knygos anotacijos.

57184. nesamone2010-02-13 10:43
yra mineti buka zyda donski kai yra kalbama apie rimtus dalykus

57185. nekenciu analfabetu pseudomokslininku2010-02-13 11:02
Toliau sito pseudomokslininko pseudolietuvio peleckio veikale prasideda pustrečio šimto eiluciu gūdus marazmų miškas, kuriame esama humoristinės literatūros perliukų

57186. sitoj rasliavoj2010-02-13 11:08
kiekvienas sakinys yra kliedesys

57187. nu ir idiotas autorius2010-02-13 11:12
`priklausantys įvairioms jaunimo subkultūroms (maždaug 15–35 m. žmonės)`...o kodel ne 1-355 zmones? ar tokie marazmai laikytini mokslu? nebent donskiui tai butu tvirciausias irodymas, bet ne normaliems zmonems...ir tokiu kliedesiu kiekvienas sakinys net po kelis turi sioje rasliavoje...beverte vemalu kruva o ne straipsnis

57188. atila2010-02-13 11:40
na pasiimi sarasa atilos proteviu ir karvedziu ir matosi kad proteviai turi lietuviskus vardus, kaip ir sunus, o karvedziu bent puse su lietuviskais vardais, trecdalis su slaviskais ir like neaiskios kilmes vardai

57189. tikra tiesa2010-02-13 11:45
kad lietuviai buvo didele ir gausi tauta uztenka pasiziuret i Vytauto pasiekimus, kur kovojant su slavais, turkais, mongolais-totoriais ir visa vakaru europa vienu metu ir is visu pusiu, mes sugebejome sukurti didziausia ir galingiausia valstybe europoje

57190. debilizmas2010-02-13 11:55
`Priešingu atveju mūsų laukia Č. Gedgaudo aprašytoji Nėruvonė (nirvana) ir beraščiai vaikai bei vaikaičiai.`...ar zinojimas daugiau nei tu zinai yra vadinamas berastiskumu??????????????

57191. Gedgaudas2010-02-13 12:42
Norint išvengti kultūrinio genocido, tenka tad patiems paimti į rankas senuosius originalus ir persijoti juos per lietuvišką sietą, visai nekreipiant dėmesio į draudimus, nukalbėjimus (klaidinimus?) ir skeptikų vaitojimus.

57563. T :-( 2010-03-07 16:20
Perskaičius straipsnį susidaro įspūdis, kad straipsnio autorius labai piktas žmogus. Saugokitės jo. Neleiskit, žmonės, kad jūs valdytų, darytų jums įtaką tokie pikti, nepakantūs ir storžieviai žmonės!

57800. Bernarikis2010-03-18 04:33
Oi prisižaisite, Autoriau, prieš ką keliate balsą? Jūs esate niekas prieš visą šitą didingą praeitį. Galite čia skleisti savo panieką kiek tik norite, neišdeks jums nieko, srovė daug stipresnė, nei jūs manote. Nuneš ji jus kaip menką šapelį, paskandins pavasario potvynyje, prisiminkit tada šį straipsnį.

59144. Auris 123 :-) 2010-05-10 23:48
Su autorium is dalies sutinku. Bet kai jis pradeda atvirai reiksti nepasitenkinima tai man net geda darosi. As negaliu patiketi kad Minaugas ziliause senove islindes is misku staiga tapo Karaliumi. Negi autoriui nekyla minties kas buvo pries tai? negi miskiniai susirinke ratu prie lauzo mindauga isrinko taip is nieko tam turi buti kokios nors saknys. Dar islindo vienas dalykas kad Lietuviu - Lenku kariuomene buvo ginkluota vezdais!!!! Zalgirio musije siulau uzeiti technologijos.lt ir paziureti istorijos skyriuka.Tai suprasit ka musu istorikai veike 20 metu ir kokes nesamones male ir skiede tiek metu (sovietu palikima). Tikiuosi ateis zmoniu jaunu ir ambicingu kurie labiau domesis musu istorija. Geriau Bumblauskas us puse limono butu surinkes istoriku buri ir ispanijon nuvares po archyvus pasikuist tai nauda butu, bet beda Rosales reikia samdyt:) Apie Rosales knyga patiko nes tikrai mazai literaturos Lietuviskai kai kur gal ir yra klaidu bet tikrai ne visa knyga nesamone 1 skyrius pareikalavo 1 metu darbo lingvistu pagalbos ir tt.. tai iseina nuo 1998 Rosales paskyre skiedalam. Man patiko jos mintis Sako cia butu kvietimas dirbti toliau. O ka rekia autorius kad tai nesamone as ji ivertinciau jai jis butu isvertes ar parases nors 1 tokia knyga kritikuoti lengva. Beja zmogus yra dauk vertesnis uz ta kuris ka nors daro negu tas kuris nieko nedaro uz tai reikia padekoti. Beje ispanijoje du kart leido knyga LOS GODOS tai jauciamas susidomejimas o apie sia knyga Lietuvoje niekas net neuzsimine isivaizduojat! Ta prasme akademiku lygio nes jie ten kaip suprantu nieko nekerta jie tik desto net komentaro negali isspaust. Apie Gedgauda 15 kalbu mokantis ar dar daugiau teigia kiti saltiniai... Zmogus na sakyciau iskirtine asmenybe pseudoistorikas kaip sako tegu, bet kad viskas parasyta skiedalai tai tikrai nesamone. Labai blogai neturim istoriku kurie gerai moketu kalbas pvz. Ispanu, Italu, Graiku... ir kurie dirbtu uzsienyje. na 1 kalba musu istorikai moka tikrai gerai spekit kokia ? na ir musu autorius (ne isimtis) Mes rusam nuo seno buvom vasalais ir nesaliskumo cia nesitikekim. Na apibendrinant sitas ir kitas knygas nereikia priimti uz gryna piniga viskas kas ten parasyta. na bent yra nors mazyte kryptis dirbti ir dometis toliau ko negaliu pasakyti apie musu visus ju ekselencijas daktarus ir mokslininkus. Česlovas Gedgaudas ir Jūratė Statkutė de Rosales. padare tikrai dauk darbo ir iskele dauk diskusiju,susidomejimo ko nepasakyciau apie kitus musu istorikus kartu paemus.

63096. 301 spartietis :-( 2010-09-19 14:17
M.Peleckis negali but vadinamas tyrinetoju,kai surenka medziaga su google pagalba,net jeigu jis ir skaito ivairiu autoriu veikalus,tai nera jo,o tu autoriu isvados,tad remdamasis "svetimais" saltiniais,jis gali daryti tik "svetimas" isvadas...Jis bijo daryti savo isvadas,nes negaletu ju paremti faktais,tad eina senuoju "pripazintu" universitetiniu istoriku keliu - naudoja ta pacia medziaga.Ypac skrupulingai iki smulkmenu,megsta nurodyt datas,isleidimo metus,paaiskina zodzio kilmes is lotynu ir t.t.Bet siais,sedejimo prie interneto laikais,tatai labai lengva surankioti.Autoriui siulyciau isjungti bent parai kompiuteri,iseiti i gryna ora ir pasikalbeti su kokiu gyvu zmogum ar siaip pastebet kur pauksciai skrenda.

63914. Tęsėjas :-( 2010-10-24 16:25
Gerb. Mindaugai, kaip mūsų laikais reikalingi protingai mąstantys, kvalifikuoti ir patriotiškai nusiteikę specialistai- vadinamieji istorikai. Juk tiktai jie gali atstatyti sąmoningai sunaikintą ir mūsų laikais vis dar niekinamą garbingiausią Lietuvos ikikrikščioniškąją praeitį. Jus ne tiktai kad nebandote ją atkurti, bet ir niekinate bei menkinate tos kurie tai darė ir daro. Tai yra ir žema, ir neprotinga, o kaip specialistui ir neleistina! Jus bandote sumenkinti net tokio Lietuvos genijaus(o tokiu jis buvo ir liks) priešistoriko-poligloto Česlovo Gedgaudo darbą. Atsitokiekite! Atsiribokite nuo vis dar tendencingų sovietinių universitetinių dogmų bei postulatų ir per savo lietuvio- patrioto smegenis perleiskite ne kompiuterine informaciją iš tolimiausios praeities bet vis dar mūsų protėvių išlikusią. Geriausiai būtų, jei Tamsta paimtumi į rankas tą patį niekinamą Česlovą Gedgaudą ir susipažintumi su visais Jo knygoje "Mūsų praeities beieškant" nurodytais šaltiniais ir visą šią informaciją susietum su Romualdo Zubino knygoje "Per praeitį į ateitį" nurodomais Žemėje periodiškai vykstančiais fiziniais pokyčiais. Nuoširdžiausiai linkiu sekmės!

64304. prusas :-( 2010-11-14 17:55
Ar čia tas Paleckis, kurio senelis parvežė į Lietuvą Stalino saulę.

66140. Kovarnis :-( 2011-02-07 23:20
Tas pats padlalesys.

68808. Vaidotui :-( 2011-06-16 19:08
O kaip dėl naujausių tyrimų, kad Troja vadinosi Vilusa Vilija Vylius .. Ar tai irgi Gedgaudo fantazijos? Žr. pvz. http://www.uni-tuebingen.de/troia/eng/wilusaeng.pdf

69559. praeivis :-( 2011-07-14 17:29
Kam tiek pykcio.O jis kas toks tas autorius?Gal ka daugiau galima apie sita rastininka suzinoti. Kokius tyrimus jis atliko, kokioj sriti.Liudnas rasinys.

70256. Albertas :-( 2011-08-14 12:59
Perskaičius straipsnį jaučiasi kad autorius kalba pagal užsakymą. Tai ne naujas reiškinys. Pačioje straipsnio pradžioje lietuvių skaitytojas jau nuteikiamas prieš savo protėvių istorijos naujus tyrimus. Aukštinama tai kas jau seniai pripažinta ir šiuo „vėzdu“ menkinami nauji tyrimų duomenys. Ar gali pvz. L. Donskis būti gretinamais su rimtais istorikais nuoširdžiai tyrinėjančiais Lietuvos istoriją? Esu klausęs jo paskaitų. Krito į akis daugybė logiškų pamastymų su žinomų mąstytojų posakiais, bet nelabai susijusių tarpusavyje. Didelis minčių kratinys ir supynimas su daugybe prikamšytų tarptautinių žodžių (gerai kad ne keiksmažodžių), o juk žmogus 1985m baigė lietuvių filologiją. Nors lietuviškai būtų išmokęs. Išklausius paskaitą apima jausmas kad girdėjai daug bet nieko tinkamo. Sugaištas laikas. Tikriausiai dėl nėjimo į kariuomenę stojo. Ar verta buvo iš esmės straipsnyje minėti L. Donskį su jo svaičiojimais šalia lietuvių mokslininkų istorijos tyrimų? Pasakysiu verta jeigu esi prastas istorikas ir rašai tik už pinigus. Aš nežinau mokslinių tyrimų kurie yra visiškai teisingi. Netikslumų visada būna. O jeigu mokslininkas surinko neginčijamą medžiagą kaip galime ją atmesti jeigu esame mokslininkai? Tik šventų raštų rašytojai rašė be klaidų. Laikas parodys kaip yra iš tiesų su Lietuvos istorija. Man labai gaila kad šio straipsnio rašytojas mažai kuo skiriasi savo mintimis ir jų dėstymo būdu nuo jo didžiai gerbiamo L. Donskio. Straipsnis, nors ir netikęs, bet netiesiogiai patvirtina, kad Lietuvos istorikų tyrimai eina teisinga kryptimi.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:39:05 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba