Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
 RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

KINAS

Dievaičiai tikslinei auditorijai

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Jonas Brothers. Koncertas trimatėje erdvėje“

Nuo birželio 12 d. Lietuvos kino teatruose bus trumpai rodomas muzikinis filmas koncertas „Jonas Brothers. Koncertas trimatėje erdvėje“ (režisierius – Bruce’as Hendricksas). „Jonas Brothers“ – populiari JAV jaunų dainininkų grupė, turinti ambicijų užkariauti viso pasaulio paauglių merginų širdis. Minėtas filmas šių eilučių autoriui pasirodė įdomus kaip pavyzdys, kokiu būdu kalbamasi su jauna auditorija, kaip jai pristatomi josios dievaičiai, kas išryškinama, o kas nutylima...

Kad ir kaip keista, apie atlikėjus iš filmo beveik nieko nesužinojau – nei biografijų, nei jų muzikinio kelio (matyt, JAV auditorijai to ir nereikia). Taigi informacinės funkcijos filmas neatlieka, jame svarbiausias emocinis ir reklaminis poveikis. Vizualiomis priemonėmis muzikantai pateikiami kaip charizmatiški dideli vaikai – spontaniški, plastiški, azartiški, publikos labui dirbantys nuo ankstyvo ryto iki nakties. Filmas ir prasideda scena, kaip jų vadybininkas – „auklė“ (per 120 kg sveriantis juodaodis) be didelių ceremonijų dar prieš penktą valandą ryto verčia miegančius jaunuolius iš patalų. Neva nesuvaidinta scena... Toliau kompiliuotu vaidybiniu-dokumentiniu stiliumi rodoma viena popgrupės diena – lėkimas iš vieno renginio į kitą, tiks­liau – bėgimas nuo jaunuolius persekiojančios merginų minios. Filmas beveik įtikino, kad JAV nebeliko nei viduriniosios kartos, nei vyresnio amžiaus žmonių, nekalbant apie inteligentus ar varguolius – tik spiegiančios, iš susijaudinimo ir egzaltacijos drebančios ir verkiančios penkiolikmetės, į grupės koncertus suvažiuojančios iš visos „plačiosios tėvynės“ ir budinčios per naktis palapinėse... Dievaičiai maloniai stebisi, kad juos po miestą ankstyvą rytą vaikosi pakvaišusios mergiotės, ir paskutinę akimirką vos spėja įšokti į malūnsparnį ant vieno daugiaaukščio. Filmas itin pabrėžia tą abipusę priklausomybę-stimuliaciją tarp dievaičių ir jų valgytojų. Dainininkų šlovės likučiais mielai naudojasi jų antrininkai – irgi įdomūs „personažai“, laisvalaikį paaukoję ne sau, o dievaičiams. (Mėginau prisiminti savo paauglystę sovietmečio pabaigoje, dėl kokių dievaičių tirtėjo mano kartos paauglės. Neprisiminiau – kaltas...)

Dievaičiai, žinoma, nesloguoja ir paausių nekrapšto. Jie atskirti nuo buities (akimirką parodomas jaunuolių persirengimas drabužinėje, kurį vienas jų nutraukia, mesdamas baltinius ant kameros, pyktelėjęs, kad pažeidžiamas žvaigždžių privatumas). Jaunuoliai tarsi nuasmeninti, paversti apibendrintais susižavėjimo, geismo ir vartojimo objektais –­ be tarpusavio skirtumų, jau nekalbant apie mažytėlaičius trūkumus. Net profesionalų virtuvė neafišuojama – tik kelias sekundes rodomos nelengvos scenos judesio pratybos – dievaičiai neprakaituoja, svarbiausia – savaiminio lengvumo iliuzija... Skirta žavėtis ir džiaugtis. (Po filmo jau net ir aš atsisakiau buržuazinių svajų gyventi menkavertėse Turniškėse – renkuosi tik gyvenimą prie Niujorko centrinio parko, kuriame klipo maniera filmuota viena grupės daina. Sveika, praktiška, didžiulių žalių erdvių grožis – ir nei vieno bomžo, tik jauni įsimylėjėliai!..)

Didžiąją filmo dalį sudaro koncertų fragmentai. Čia įdomiau: ir renginių režisūra, ir TV režisierių bei operatorių darbas. Kaip tik tą savaitę, kai žiūrėjau filmą, skaičiau anksčiau pražiopsotą Danielo Arijono knygą „Kino kalbos gramatika“, parašytą 1976 m. (iš anglų k. vertė Antanas Paragys; „Žiburys“, 2001) su įstabiais knygos „perkalbėtojo“ Jono Griciaus komentarais. (Knyga paskatino susimąstyti apie operatoriaus darbo svarbą ir sudėtingumą: regis, net elementarų veikėjo perėjimą per kambarį ar kelių veikėjų dialogą nėra taip paprasta išraiškingai parodyti ekrane, nekalbant apie didžių filmo idėjų plastinę raišką...)

Filmas „Jonas Brothers. Koncertas trimatėje erdvėje“ labiausiai ir džiugina vaizdais, jų montažu, išryškintu dievaičių žavesiu popscenos olimpe – atlikdami ne vieną numerį, jaunuoliai tiesiogine prasme iškeliami į scenos padebesius. Įvairios gausios filmavimo technikos, operatorinių gudrybių bei montažo dėka kone fiziškai junti koncertų arenų mastelius, šou renginių didybę, spalvingumą, vaizdų plastiškumą, įkaitusią publiką (dainininkams pritariančioms erotiškoms smuikininkėms nepakanka tik griežti – reikia ir šokti).

Žiūrėjimo pojūčius atakuoja ir egzotiška trimatė erdvė (prieš filmą žiūrovams dalijami specialūs akiniai). Keičiasi perspektyvos suvokimas: štai meta dainininkas skrybėlę į publiką – atrodo, ji lekia tiesiai į mane...

Filmo pabaigoje sužaidžiama laiku ir erdve, siekiant maksimalaus „dalyvavimo kartu kine“ įspūdžio, panaudojus „filmo filme“ principą – atseit „kartu su mumis“ filmą žiūrėjo ir patys muzikantai! Dievaičių pristatymu patenkinti liko ir jie...

 

Skaitytojų vertinimai


53513. BD2009-06-15 09:55
smagus filmo pristatymas... begalinis holivudo zavesys...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:39:03 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba