Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė

Kompaktinė plokštelė Dailininkė Giedrė Brazytė

Vieni aktyviausių kamerinės muzikos atlikėjų – smuikininkas Aidas Strimaitis ir pianistė Eglė Strimaitienė, koncertuojantys kaip „Duo Strimaitis“, neseniai melomanus nudžiugino antrąja kompaktine plokštele „Fratres“ (įrašyta studijoje „Aurėja“). Džiugu, kad šie muzikai, kaip ir jų kolegos, remiami Lietuvos kultūros ministerijos, dar krizei neįsišėlus, spėjo išleisti kompaktines plokšteles, taip užfiksavę ne tik savo talento raišką ir kūrybinį matymą, bet ir amžininkų kompozitorių darbus. Ypač sveikinčiau šiuolaikinės muzikos įrašų leidybą, bylojančią, o ir ateityje paliudysiančią, mūsų muzikinės kultūros situaciją ir kūrybinį potencialą.

Pirmojoje kompaktinėje plokštelėje „Pas de deux“ (2008 m. išleido VšĮ „Naujosios muzikos komunikacijos centras“) „Duo Strimaitis“ pateikė visą puokštę skirtingos lietuvių kompozitorių muzikos smuikui ir fortepijonui, vienijamos judesio, šokio ir garsinės raiškos artimumo idėjos. Specialiai šiam albumui kūrinius parašė Antanas Kučinskas, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Antanas Jasenka ir Diana Čemerytė, o Vytautas Barkauskas ir Arvydas Malcys šia proga kūrinius atnaujino.

Kitokia idėja vienija antrąją „Duo Strimaitis“ kompaktinę plokštelę „Fratres“ (išvertus iš lotynų kalbos, reikštų „broliai“), kurios sutiktuvės įvyko gegužės 27 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Plokštelėje skamba iškiliausių dabarties sakralinės muzikos kūrėjų –­ Arvo Pärto („Fratres“, „Veidrodis veidrodyje“), Peterio Vasko („Mažoji vasaros muzika“), Algirdo Martinaičio („Hetaera Esmeralda“) kūriniai ir net trys Olivier Messiaeno opusai: „Fantazija“, Tema ir variacijos bei „La mort du nombre“ („Beskaitlė mirtis“, paties O. Messiaeno žodžiai). Pastarąjį kūrinį, kaip ir Algirdo Martinaičio „Hetaera Esmeralda“ (pagal Thomo Manno „Daktarą Faustą“), galima pavadinti „spektakliais“ garso plokštelėje, o prie tokio sodriai dramatiško muzikos įprasminimo svariai prisidėjo entuziastingi įvairių šiuolaikinės muzikos projektų dalyviai Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Audrius Rubežius (tenoras).

Visus kūrinius jungia esminis minėtų autorių kūrybos įkvėpimo šaltinis –­ krikščionybės dvasia, gamtos vaizdinių, garsų ir prasmingos tylos koreliacija. Muzikoje pajusime ir skausmingai išgyventą kompozitorių gyvenimo patirtį, kuriai nesvetimas tikras tikėjimas, nuodėmė, aistra, atgaila – visa dvasinio pasaulio pilnatvė, kurią tarsi veidrodyje gali atpažinti ir klausytojai. Ne veltui kaip savotiška tylioji kulminacija plokštelėje įrašytas minimalistinis Arvo Pärto šedevras „Veidrodis veidrodyje“ („Spiegel im Spiegel“, 1978), grįstas viso labo trigarsiu ir viena tonacija. „Trigarsis skamba kaip varpeliai – šią melodiją ir pavadinau varpelių skambėjimu. Trigarsis kartojamas begalę kartų, kartkartėm įterpiant trumpas variacijas, kurios, sakytum, atsispindi, bet tuo pačiu ir pranyksta veidrodiniuose šešėliuose…“, –­ anotacijoje kūrinį paaiškina autorius. Tarsi primityviomis priemonėmis, bet kažkokia stebuklinga jėga klausytojas panardinamas į tas veidrodinių šešėlių gelmes – į meditacijos slėpinius. Galbūt tam, kad, ištrūkęs iš šiandienos chaoso, pajustų švaros, skaidrumo ir paprastumo būtinybę sielos ramybei.

Smuikininkui Aidui Strimaičiui ir pianistei Eglei Strimaitienei pavyko, kaip nori A. Pärtas, „įeiti į jo (ir kitų autorių) girdėjimą“, beje, stipriai rizikuojant – pateikus savo išjaustas tokių žinomų ir klausomų kūrėjų interpretacines versijas. Tai pasiteisino dėl aukštos atlikimo meistriškumo kokybės ir nuoširdumo. Tad niekas tenesutrukdo šios plokštelės klausytis atvira širdimi, medituojant, lyjant lietui, paskendus prisiminimuose ir svajonėse.