Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
 TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis

Mekenija 6

Netyčia pastebėta pasaulinė krizė ir mekenių valdžios bandymai ją įveikti

TEODORAS ČETRAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
gn nutraukimas

Jeigu ne rinkimai, tai Mekenija, išdidi Sambūvio narė, krizės, apie kurią dabar kalba visas pasaulis, galbūt iš viso būtų nepastebėjusi. Mat, palyginti su kitomis daugmaž prakutusiomis šalimis, joje visąlaik buvo krizė. Mekeniai nuolatos gyveno sukdami galvas, kaip sudurti galą su galu ir susimokėti už elektrą ir šildymą, o toks rodiklis, kaip baldų keitimas kas penkeri ar kiek ten metų, jiems kėlė juoką. Mat išmesti baldą, mekeniškai žiūrint, buvo galima tik tada, kai jis sulūžta ir pasidaro netinkamas naudoti net sutvirtintas plytomis ir kitais tam tinkamais daiktais. Buvo ir tokių, kurie privalomai keitė baldus, drabužius, dar neprasitrynus jų alkūnėms, ir apavą, dar totaliai nepraleidžiantį vandens, bet tokių buvo tiek nedaug, jie sudarė tokią menką mažumą, kad paprastieji mekeniai jų net nepažinojo ir matydavo nebent per televiziją, kur tie baldus ir sveikus drabužius mainantys žmonės girdamiesi pasakodavo ir rodydavo savo naujas plačias lovas ir didžiules kaip krautuves spintas. Paprastųjų mekenių tai neerzino, jie manė, kad to netgi reikia, norint pasirodyti prieš kitas šalis. Mat mekeniai yra ambicingi ir nemėgsta atrodyti prasčiau už kitus. Dėl tos priežasties moka didžiausius pinigus trečiaeiliams arba nukaršusiems užsienio artistams, kad tiktai tie atvažiuotų į jų šalį ir pagirtų jų alų, valgius ir merginas. Ir pakviestieji pagiria, tiktai su valgiais sunkiau. Mat mekenių valgiai yra artojiškai sotūs ir vargiai įsiūlomi paprastai linijas saugantiems meno žmonėms. Tai skaudina mekenius, besididžiuojančius savo virtuve. Tačiau pastaruoju metu atsirado žmogus, kuris, atrodo, padės išspręsti šią opią problemą. Toksai Vincentas Sakas, bajoras, kažkur rado ar pats parašė senųjų, ikibulvinio periodo, mekeniškų valgių knygą. Jie yra dietiniai ir, pasak autoriaus, labai skatina lytinę potenciją. Tad jeigu kas nors iš garsių svečių šiuo atveju pasijus gerėliau, Mekenija gali tapti savotiška šios negalios gydymo Meka, o ponas Sakas – vyriausiuoju jos gydytoju.

Tačiau tai jau ateitis ir nieko bendra neturi su pasauline krize, kaip sakyta, Mekenijoje pastebėta tik dėl parlamento rinkimų. Mat po jų naujoji valdžia visuomet kaltina buvusiąją iššvaisčius biudžetą ir palikus tuščią iždą. Ir ne be reikalo. Mat nueinanti valdžia prieš tai gerokai pasitaško, kad galėtų kelerius metus gyventi be rūpesčių, kol galutinai susimaus naujoji, ir bus vėl galima bandyti prieiti prie pinigo. Šiame rate sukasi kokie trys ar keturi šimtai mekenių, kurie priklauso sveikus drabužius ir baldus keičiančiųjų kategorijai, mat tai ir būti mekenių parlamente – netgi tapatu, nors, iš šono žiūrint, neturėtų būti. Mat parlamentaro alga ne kažin kokia, tačiau tapus juo, žmogui tarsi kaukai ima nešti visokias gėrybes, o eiliniai mekeniai tą procesą atidžiai stebi, jiems įdomu, kaip jis vyksta, todėl deleguoja daug žurnalistų, kad stebėtų ir jiems viską pranešinėtų. Mekeniams jų parlamentas – kaip koks cirkas. Ir daugiausia juokų prikrėtę parlamentarai yra populiariausi. Jiems mekeniai dovanoja auksinius svogūnus. Dėl jų išrinktieji kiek įmanydami varžosi ir mielai lipa į sceną jų pasiimti. O mekeniai stengiasi išrinkti kuo juokingesnius asmenis, kad turėtų užtikrintą pramogą. Kartais net atrodo, kad vienam kitam jų parlamentarui ne visi namie, tačiau toks jokiu būdu nerizikuoja būti neperrinktas. Būti neperrinktas rizikuoja tas, kuriam aiškiai visi namie. Tačiau tokių vis mažėja arba jie kruopščiai tai slepia, dėdamiesi priekvaišiais.

Tokia padėtis susidarė todėl, kad, išsilaisvinę iš paskutinės okupacijos, mekeniai norėjo staigiai prakusti pavieniui, ir į valdžią ėjo tik tie, kurie tam jautėsi negabūs. Mekeniai pakentė netgi pikčiausius kolaborantus, kurie, aišku, savo ankstesnės veiklos atsižadėjo arba dėjosi buvę slapti okupantų priešai ir kenkėjai. Tokie, pasirodo, buvę visi. Tiktai du pasitraukė į gretimą priešišką užsienį ir slapta kūrė kažkokius negerus planus. Bet mekeniai juos gudriai pagavo ir įkišo už grotų, o buvę bendrai jų nė kiek negynė ir viešai smerkė. Kur jie gins – dabar valdė Mekeniją ir atstovavo kitoms pažiūroms, visai įmanomai jų paletei, kurios spalvų net neišvardysi. Tie, kurie tuo metu nebuvo valdžioje, sakėsi esą už drabužius sunešiojančius iki galo mekenius, o išrinktieji aiškiai buvo baldus ir drapanas keičiančiųjų pusėje. Tiksliau, virsdavo tokiais išrinkti.

Mekeniai stebėjosi jų veidmainyste, šaipėsi iš jų ir vis laukė, kol bus pasiektas dugnas. Tačiau mekeniškas dugnas reiškė ką kita, negu kitur, jis buvo daug giliau. Mat mekeniai buvo atėję į Sambūvį po tokios savo ūkio fazės, kai parduotuvėse galėjo nusipirkti tik acto, o jų namų radiatoriai žiemą buvo šilti tik tiek, kad nesprogtų. Todėl tokia padėtis, kai parduotuvėse ištisus metus yra apelsinų ir dvidešimt rūšių dešros, jiems jokiu būdu neatrodė tragiška, o jeigu visai pritrūkdavo pinigų, važiuodavo į užsienį ko nors paskinti ar pavalyti, džiaugdamiesi, kad tai pagaliau galima. Taigi iki dugno ir suvokimo, kad jų šalyje kažkas negerai, mekeniams buvo dar labai toli, jie, ko gero, būdami Sambūvio nariais, net nebūtų vėl pradėję taip gyventi, kad galėtų nusipirkti tik acto ir džiaugtis nesprogstančiais radiatoriais, bet, kaip sakyta, įvyko parlamento rinkimai, ir naujasis premjeras pakėlė triukšmą, radęs, kaip visada, tuščią iždą, o ankstesnis atsakė, kad tai natūralu, jis irgi pradėjęs nuo nulio, tokia jau, girdi, Mekenijos tradicija –­ perduoti naujajai valdžiai išgramdytus aruodus ir pažiūrėti, kaip ji suksis, suteikti galimybę parodyti, ką gali. Juk su pilnais nelabai ir supras­tum. Šitaip šunsnukis demagogavo, o naujasis nelabai ką galėjo atsakyti, nes jo kompanija prieš tai buvo padariusi daugmaž tą patį. Todėl, užuot įkišęs demagogą į cypę, ėmė ieškoti išeities ir aptiko krizę, pasirodė, kad ji siaučia visame pasaulyje ir verčia imtis ryžtingų veiksmų. Tada jis sukvietė pačią juokingiausią, kokią tiktai mekeniams pavyko išrinkti, komandą, per porą naktų sukūrė planą, kaip būtų galima suktis. Padidino valgio, stipriųjų gėrimų, degalų ir knygų akcizus ir suvienodino visiems mokesčius. Knygų mekeniai jau kadai nebeskaitė, o jeigu skaitė, tai tokias kvailas, kad jos nesiskyrė nuo per televiziją rodomų dalykų, todėl lengvai jų visai atsisakė ir nepapildė iššluoto iždo. Tačiau iš Mekenijos skaitovų ir nebuvo daug tikėtasi. Bet labai nuvylė gėrikai, valgytojai ir automobilistai. Jie susivienijo ir ėmė važinėti į gretimą Sambūvio šalį pirktis to, kas ten buvo pigiau, t. y. gėrimų, valgio ir degalų. O Mekenija, žinia, nedidelė šalis, jau seniai ne nuo jūros iki jūros, tad išsisukimo planas ir čia, automobilistų žodžiais, užbuksavo. Turizmą ir kaimynų šalį staiga pamėgę mekeniai labai nuvylė naująjį savo premjerą, bet jis laikėsi savo, sakė ir toliau viską darysiąs, kaip numatęs, kol mekeniai supras jo intencijas ir ims elgtis taip, kaip iš jų tikimasi. Todėl buvo pramintas Kietamekiu. Daugiau apie jį kaip ir nėra ką kalbėti, nebent, kad Kietamekis nepasidavė ir pateisino savo vardą. Beje, šioje istorijoje būta ir vadinamojo jautraus momento, kuris mums leidžia truputį daugiau sužinoti apie Kietamekio charakterį ir pažinti jį iš švelnesnės pusės. Tačiau tai – šiek tiek kitokia, verta atskiro skyriaus, istorija, ir autorius tikisi, kad jam, jeigu bus palankūs dievai, ją pavyks surikiuoti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:38:59 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba