šniurkšt – – į rankovę
tįst – – už padelkų
toks aštria-
briaunis vaikėzas –
„užsiaugink
mane
į vyrus!“ –
o šitaip smeigias
šitaip tvilkina
širdį
tie žodžiai
įkalti
antkapėlyj
(3) – homo sapiens sapiens
maldauju, –
tik nekvieskit manęs
daugiskaitom
nes esu vienišiausias
tvėrinys visatoj:
net ir šitoj
vienskaityj
neapsakomai
tuščia
(4)
šimtamylė pilnatis:
ir tokios
vienišos
bučinių magi-
stralės
ant snieguotų
strėnų – –
2009 01 11
(5) – padarykit mane kas nors
tuo energizeriniu kiškučiu
kuris visą reklamą
tik bėga pluša lipa
nes aš, štai, kvailutė
viską perdien
išplovusišskalbusišvirus
nebeturiu
nė menkiausio
noro
žaisti
pelenės –
puode aušta
princai moliūgai.
(6)
gerai jau gerai
pridėsiu pilną
dubenį ėdesio
nusamdysiu
porą mergų
kad šoktų
raivytųsi
palei tavo kojas
valerijono
korvalolio
lašų.
tik nustoki
pagaliau
galąstis
tuos ilgesio
nagus
į manąjį širdies
šiekštą –
(7) – žaidžiame šeimą:
jis apsimeta
kad įdomu
o aš – –
kad moku.
tik nakčiai
gosliai alsuojant
paausin
gali išgirsti
kaip skimbčioja
vystantys
meilės
varpeliai
nu tikrai ne viską skaitau, nėr laiko, tingiu. šitą kažkaip perskaičiau. ir gerai padariau, nes kai kas net man, jau tokiai senai raganai, patiko :). pvz., vienskaitis. tik aš nuimčiau tą j gale ir sukirčiuočiau paskutinį skiemenį - išeitų toks smūgis. man regis, visai tinkamas. o (7) išmesčiau vieną brūkšniuką, jis ten man trukdo.
šeštadienis, tai paakkintas "senos raganos" pritarimo, dar kartą peržvelgiau Agnės moteriškumo ekspresiją, taigi, ant to goslumo ir veši žmonija, juk Agnė "vis dar laukia tavęs vaisinga".
dar kartą ir ne vieną pasikartosiu, juk tikrai gerai rašai, agn. moteriškai stipriai, jeigu kartais ir dūsauji, tai tikrai ne pūkuotai su rožiniais kutais.