Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-04-28 nr. 3093

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulius Norvila.
NAKTĮ
81
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS
• KONCERTAI
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS
14

AKTUALIJOS 
• Vitas Labutis.
KAIP VISUOMENĘ SUDOMINTI LIETUVIŲ KALBA
11

KNYGOS 
• Asta Plechavičiūtė.
TRIJŲ VYNO TAURIŲ IR SILKĖS UODEGOS DEGUSTAVIMAS
11
• Giedrė Širvytė-Saladžiuvienė.
MONOGRAFIJA APIE NEPAPRASTĄ DAKTARĄ KRIPŠTUKĄ – RAŠYTOJĄ JULIŲ KAUPĄ
• Elena Skaudvilaitė.
ARTIPILNIS GAIVOS "AUŠROS ĄSOTIS"
1
• KOSMOPOLIS
• VIGILIJOS
• MAŽI ATSAKYMAI Į DIDELIUS KLAUSIMUS
• PIRMŲJŲ KNYGŲ KONKURSO REZULTATAI4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Vilma Paliaukienė.
ATĖJIMAI "SUGRĮŽIMŲ" FESTIVALYJE
8
• Rita Nomicaitė.
"NAMO, BROLELIAI"

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
NEPAKELIAMA MARTYNO GAUBO LENGVYBĖ
12
• Dalius Baltranas.
VEIDAI ALMOS PIEŠINIUOSE
1

TEATRAS 
• Vaiva Grainytė.
VAIZDINGAS ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ DRAMOS PEIZAŽAS
1
• Elena Skirmantaitė.
KLAIPĖDIEČIAI "RAGANAUJA"
3

PAVELDAS 
• Danutė Murauskienė.
RESTAURUOTA ŠILUVOS BAZILIKOS IŠKILMIŲ AVALYNĖS KOLEKCIJA

GEGUŽINIS VEDAMASIS 
• NEĮVYKO27

POEZIJA 
• Dainius Gintalas.
PLYŠTELĖJIMAI
12
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
ILGIAUSIŲ METŲ!
4

PROZA 
• Kazimieras Jakutis.
ALOYZAS
9

VERTIMAI 
• Andrzej Stasiuk.
GALICIJOS ISTORIJOS
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Lukas Devita.
VIZITAS Į KAUNO AVAN–TEKĄ
5
• "LIETUVA. 24 VALANDOS"
• Linas Kranauskas.
"RAŠTININKO JAUNŲ DIENŲ PORTRETAS, ARBA APSIVALYMAS: MAN NEGĖDA, KAI MAN GĖDA, KAD TAIP BAISIAI GALĖJAU NUSIŠNEKĖTI"
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Remigijus Venckus.
KUO MATUOJAMAS KRAUJAS IR AR NUKRAUJAVIMAS YRA MIRTINAS?
• Mantautas Ruzas.
KODĖL DELEUZE’AS ŽAVĖJOSI GODARDO FILMAIS
6

KRONIKA 
• SKANUS SAVAITGALIS
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• GERBIAMI LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS NARIAI!7
• IN MEMORIAM ELVYRAI KAIRIŪKŠTYTEI2
• VAKARŲ LIETUVOJE – FESTIVALIS JAUNAI PUBLIKAI
• "7 ĮKVĖPIMAI"

DE PROFUNDIS 
• RAUDONASIS RETRO6

PARK@S 
• Nijolė Feldmanaitė.
2006 04 02: METAI GRĮŽUS NAMO
• ROLANDAS RASTAUSKAS: "MANO TĖVYNĖ YRA FRAZĖ, LIAUDIŠKAI ŠNEKANT - SAKINYS"26
• Marina Jefimova.
TEORIJŲ FABRIKAS, ARBA LITERATŪROLOGIJOS AGONIJA
4
• Gintautas Mažeikis.
VIEŠIEJI RYŠIAI IR MĄSTYMO FORMŲ ĮVAIROVĖ
2
• Jonas Ruškus.
SORBONOS UNIVERSITETO STUDENTŲ MAIŠTAS
56
• Liucija Stulgienė, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė.
Apie Šiaulių kultūrą ir kultūros prieinamumą

AKTYVIOS JUNGTYS

VIZITAS Į KAUNO AVAN–TEKĄ

Lukas Devita

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pagaliau autobusas atpuškuoja. Dar keletas kvartalų – ir pasitinka Laisvė. Bet geriau – į šalį. Tyliom gatvelėm dūmiu link vietos, kur turi vykti festivalis. Pavasariški varvekliai blykstelna saulėje. Vangiai prisimenu, kurgi tas Neno Buržuziejus. Gal netiksliai pamenu pavadinimą? Bet tikiuosi, kad prieisiu.

Štai jau matau ir negaliu neapstulbt, kad tiek daug žmonių traukia prieblandoje, apgaubtų sniego migla nedidelių rūmų link.

O buvau beveik atmetęs sumanymą važiuoti. Kaip ir kiekvieną syk, beje.

Viduj – baltutėlis koridorius, pilnas jaunučių mergelių bei mielų porelių. Vienas iš tokios porelės staiga sveikinasi, įsikibęs saugiai į merginą. O šalia stoviniuoja bičiulis Saliamonas – be jokios ledi.

Iš tiesų tai man pasiseka, mat Saliamonas yra bendravimo meistras. Be didelių pastangų esu supažindinamas su Rai Mundo Belu, – buvau jį sykį matęs, bet dabar visai naujas įspūdis – neįtikėtainai aukštas, garbanius, skriejantis, pamišęs.

"Faina, faina..." – Rai Mundo Belas geranoriškai bando įvesti mus į salę. Aš ištraukiu savo, tikriausiai menkai galiojantį pažymėjimą iš anų laikų žurnale "M". Kartu tįsiu Saliamoną, bet nelabai tvirtai jaučiamės, kiek muistomės, – nepanašūs mes į žurnalistus.

O kiek susirinkusiųjų! Jaunosios mergelės dailiai sėdi ant baltų kėdžių, išrikiuotų palei sienas. Prie durų spūstis lyg troleibuse. Aš užstringu prieangyje. Matau, kaip visi kabina drabužius ant kabyklos, kol toji pradeda virsti, lėtai ir minkštai. Manau, kad neverta nusirengti.

Saliamonas staiga sumano atsitraukti ir nulėkti į baseiną. Kur? Tikrai ten, bet ne dėl vandens ar plaukymo, o dėl trumpo šuolio nuo aukšos pakopos, panašaus į skrydį.

Tupiu ant grindų, slapukiškai žvelgdamas į sėdinčiuosius. Kai Saliamonas sugrįš, mes linksmai prisimenam tą keistą "paieškos mechaniką", veikiančią automatiškai, kai akies kraštai tampa lyg kameros, nenuilstančiai skenuoja ir fiksuoja aplinką.

Ir kaip ramu čia sėdėt. Ech, filosofiškas O.K. City, laisvės miestas, kur tu – tikras svečias.

O šis fragmenas – tai jau lyg New York – šėšėlyje mergina drąsiai trumpai pešiotais plaukais ir visai peršviečiamais juodais marškinėliais, ryškiai išsidažiusi, kaip ir draugė šalia, tik baltais marškiniais, ir plaukai kaip sniegas. Abi išblyškusios, bet išdažytos, lyg iš glam roko laikų, dailu, bet ir šaižu, kaip Velvet Underground.

Sutemsta. Scena maža, bet jauki. Apšviesta subtiliai. Visa galinė siena pridengta didžiuliu kartono lakštu. Ir baltas ekranas ant žemo stovo priešakyje.

– Gal galėtumei palaikyti mikrofoną? – kažkas tamsoje kreipiasi į mane. Tai vienas iš lakstančių, nerimaujančių dalyvių. O aš, pasirodo, atsidūriau visai arti scenos, sėdėdamas ant parketo. Jis tiesia man ranką, laidas nutįsta į tamsą, į nežinomybę. Taip, tai netgi garbinga. Taip ir laikyt!

Lyg šėšėliai apie sceną sukas siluetai, išsiskaido ir sustingsta. Artistas, arčiausiai manęs, palengva atsigula ant nugaros. Tebesėdžiu su mikrofonu, tiesiog šaunu. Bet tik pasisuku ir matau, kad už manęs žaibiškai rykiuojasi eilės drąsiai sėdančių ant grindų... mhm, o gaila – aš taip gerai buvau matomas pats vienas.

Aktorius apnuogintu torsu, tebeguli šalia. Jis paprašo to mažo mikrofono ir pasideda tiesiog ant krūtinės. Dabar išvystu, kad tolėliau ant scenos guli dvi aktorės. Ryškėja graži blausi šviesa, pasimato dar du vyrukai, išsitiesę ant grindų, su mikrofonais ant jų spartietiškų krūtinių.

Sustingę.

Pradeda palengva, iš lėto tipenti delnais, pliaukšėti per krūtinkaulius ir pilvą, derinti, tik tak, tum tak; poliritmija. O aktorė braukia rankos, pirštais per lakuotą grindų paviršių, išgaudama itin bjaurų garsą.

Judesiai spartėja – laužyti, desperatiški, iškankinti. Viskas iš vidaus, viskas tikra. O taip, sunkus atsiskleidimas. Verčia šyptelt... bet gal tai ir gerai.

Scenoje – tik mušamųjų komplektai, du didžiuliai kongai. Iš už jų išdygsta šviesiaplaukis garbanius. Ir šokėjai, iki tol besidraikę, pradeda muzikuoti. Prisijungia Rai Mondo Belas. Didelis jų būrys susėda ratu ant scenos, visi su skudučiais. Lietuviškas "pakalbintas medis", pasak Harry’o Parcho.

Šalia scenos, šėšėlyje apsireiškia juodas šamaniškas bosistas. Jis tik brauko per stygas – brūkštelna ir chorus efektas pačiumpa jo natą kartoti be galo. Prie kepurės pritaisytas mikrofonas dengia aukštaūgio lūpas – tik dabar pastebiu, kad jis nežymiai niūniuoja, skleidžia vaiduokliškus garsus ir foninius aimanavimus, be to, nenutrūkstamai sukasi ritmo juosta su ambientiniais atgarsiais.

Viskas pinasi, mainosi, kol išryškėja mergina, dainuojanti sutartinę, lyg būtų burtais atmesta iš kaimo kiemelio – liūliuoja, bet jos balselį ima draikyti vis garsėjantis "noizas", žemų dažnių griausmas, rupios mušamųjų perkrovos.

Nušvinta ekranas, pasirodo įvairiaspalvė srovė, lekia, krenta kaip krioklys ar upokšnis. Ir tai ne kompiuterinė grafika, o kas gi? Tikra kino juosta, turbūt buvus apšviesta ir vėliau išdažyta, užlieta spalvomis. Psichodeliniai atšvaitai mainosi, skrieja juodame fone, blykčioja horizontalūs bėgantys dryžiai – chaoso strėlės.

Aukštaūgė, aptemptom kelnėm, garbanotais (ir suveltais) plaukais blondinė nugriebia saksofoną ir užšoka į patį scenos epicentrą. Įmantriai atsisėdusi ant kėdės, ji pradeda pūsti, pūsti iš visos sveikatos, – blow my mind... lyg tuoj neištvers ir, kaip toj humoreskoj, šūktels: "Na ne muzikantės mes".

Galiausiai visi pasirodymo dalyviai sulipa į sceną. Mušamųjų garsų daugėja, įsijungia varpeliai, metalo juostelės, metalofonai, viskas, kas skamba.

Jie muša ir cvaksi Steve’o Reicho maniera, tačiau nelabai ritmiškai, bet nesustabdomi, lyg vadinamųjų laukinių genties vaisingumo rituale, dar, dar ir tatc. Turi baigtis, bet nepavyksta. Vadovas iškelia rankas, bet tik pats vienas ir sustoja. Tenka pakartoti. Rai Mundo Belas suirzta, kol pagaliau šiaip taip subyra… šviesos prigesta... ir jau kokį trečia kartą visi atsiduria tamsoje, visai miela. Mundo nusikalęs išsitiesia ant grindų ir, mano nustebimui, atviriausiu balsu šūkteli:

– Taigi sakiau, kai sumosiu rankomis – baigiam!

Šaunu. Tiesa, tuo metu aš jau sėdėjau ant baltutėlės kėdės. Kažkas išėjo ir užleido man vietą. Žvilgteliu atgal – auditorija gūdi, sėdi apmirusi. Norėjau pasiūlyti vienam bičiuliui išeit trumpam atsigerti, bet atsisukus tampa aišku, kad nelabai drįstume brautis pro taip įdėmiai sustingusius klausytojus. Neįtikima, kitam mieste to būtų neįmanoma įsivaizduot, – vėliau tai ne kartą minėsiu, – kokia pasakiška auditorija.

Šalia manęs prisėda jauna žurnalistė ar taip pat tik apsimetusi ja – trumpais šviesiais plaukais, paparaciškas fotoaparatas kabo ant krūtinės. Nerimąstingai stebi, tyli. Taip be žodžių ji sugriebia krepšį iš po kėdės (kur guli ir manasis) ir op – įžūliausiu būdu išdidžiai pasitraukia.

Ir staiga išvystu, kaip palei salės užuolaidas slenka Merlinas, paskui užsuka už kampo.

Peršokęs į tą pusę, atsidūriu prieš pat maestro, nukeliantį savo skrybėlę ir sėdantį ant kėdės. Linksmai sveikindamiesi mes netyčia apglėbiam iš abiejų pusių viduryje sėdinčią pasakiškai dailią mergaitę. Vienu metu mudu nusistebime ir turbūt taip išgąsdiname tą jaunutę atklydėlę, kad ji dingsta, lyg prasmegtų skradžiai žemę. Kas gi čia dedasi, juk ne dėl merginų atėjome.

Mums bekalbant su Merlinu, scenoje vėl pasirodo saksofonistė, bandanti galų gale "užlaužti" savo instrumentą.

– O tos artistės krūtinė tai bent, – sako man į ausį maestro, tiksliau – šaukia, nes per triukšmą vos susikalbam. Taip, išvaizdi. Nieko nepadarysi, atlikėjos įvaizdis neišvengiamai nustelbė muziką. Tai nepalyginamai įspūdingiau už MTV.

Kai apsidairiau, aplinka persimainius, scena lyg ir išnykus, keli vaikinai junginėja ir maigo didžiulę ritmo mašiną, kažkas groja dar keliais, sunkiai atpažįstamais instrumentais – tamsa, vien blykčiojantis prožektorius, keli dalyviai bando šokti. Bet tai daryt nelengva, nes ritmas trūkčioja, šokinėja visiškai nenuspėjamu būdu. Tačiau bendras gaudesys drebina sienas. Iš tamsiosios salės išeinu į koridorių. Už kampo – baras, pilnas, net neįmanoma įkišt galvos žvilgtelt. Linksmas triukšmas ten ne menkesnis už koncerto atgarsius. Merlinas jau ten.

Saliamonas stoviniuoja koridoriuje, šnekučiuodamasis su dailia, liekna mergele, atskrido, vadinasi, nuo savo liepto. Sunku prasibrauti salės link – daug lankytojų nebetelpa. Bet viską aplink užlieja nenumaldomi garsai. Kažkur koridoriaus gale stovi kaip įbesta paklaikusi administratorė.

Šturmuoju minią, prie scenos susirandu Rai Mundo Belą. Jis įjungia elektrinę gitarą ir duoda man. Kai atsisuku ją užsikabinęs, brūkšteliu pirmą akordą ir tik dabar susivokiu, kad mus stebi neaprėpiama šešėlinė grožio publika. Daugybė veidų, siluetų, susibūrusių, prisišliejusių kur tik įmanoma; tebešoka tik kelios ištvermingos poros, be jų – daugiau nėra nė vieno vaikino salėje. Kas per užburtas miestas, kur į avangardinės muzikos koncertą ir "eksperimentinius šokius" sueina šitiek deivių. Jos klauso kiekvieno pasažo ir laukia what‘s next.

Pagaliau, vadinamasis avangardas, kaip garso+vaizdo pasirodymas, būna toks, kokia yra aplinka ir dalyviai. Ir tai sekmė, jei ateis tiek daug norinčių kartu su tavimi kelti garso bangų, išjudinti sienų, pralaužti siaurų rūmų salės ribų ir tapti sielos vėju.

Ir vėliau Kauno eksperimentinio meno festivaliai pasižymėjo svetingumu, nuošidumu bei atvira dvasia. O nuo to pirmojo apsilankymo buvo aišku, – sugrįšiu.

 

Skaitytojų vertinimai


26317. V.S.2006-05-05 14:57
Atrodo ir aš ten buvau :-)

26337. 2 v.s.2006-05-05 23:02
koks siaubas!

26365. the eagles :-( 2006-05-06 18:55
koks turi buti nelaimingas kad patiktu tokia muzika. jei tai muzika

26769. the mokinukės2006-05-15 13:42
o aš laiminga eurosojuze ir goju savo

47303. oho2008-06-11 10:24
neitiketina, kad toks pamishes tekstas praejo :) gal visai ir nieko

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:30:05 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba