Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-04-28 nr. 3093

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulius Norvila.
NAKTĮ
81
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS
• KONCERTAI
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS
14

AKTUALIJOS 
• Vitas Labutis.
KAIP VISUOMENĘ SUDOMINTI LIETUVIŲ KALBA
11

KNYGOS 
• Asta Plechavičiūtė.
TRIJŲ VYNO TAURIŲ IR SILKĖS UODEGOS DEGUSTAVIMAS
11
• Giedrė Širvytė-Saladžiuvienė.
MONOGRAFIJA APIE NEPAPRASTĄ DAKTARĄ KRIPŠTUKĄ – RAŠYTOJĄ JULIŲ KAUPĄ
• Elena Skaudvilaitė.
ARTIPILNIS GAIVOS "AUŠROS ĄSOTIS"
1
• KOSMOPOLIS
• VIGILIJOS
• MAŽI ATSAKYMAI Į DIDELIUS KLAUSIMUS
• PIRMŲJŲ KNYGŲ KONKURSO REZULTATAI4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Vilma Paliaukienė.
ATĖJIMAI "SUGRĮŽIMŲ" FESTIVALYJE
8
• Rita Nomicaitė.
"NAMO, BROLELIAI"

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
NEPAKELIAMA MARTYNO GAUBO LENGVYBĖ
12
• Dalius Baltranas.
VEIDAI ALMOS PIEŠINIUOSE
1

TEATRAS 
• Vaiva Grainytė.
VAIZDINGAS ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ DRAMOS PEIZAŽAS
1
• Elena Skirmantaitė.
KLAIPĖDIEČIAI "RAGANAUJA"
3

PAVELDAS 
• Danutė Murauskienė.
RESTAURUOTA ŠILUVOS BAZILIKOS IŠKILMIŲ AVALYNĖS KOLEKCIJA

GEGUŽINIS VEDAMASIS 
• NEĮVYKO27

POEZIJA 
• Dainius Gintalas.
PLYŠTELĖJIMAI
12
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
ILGIAUSIŲ METŲ!
4

PROZA 
• Kazimieras Jakutis.
ALOYZAS
9

VERTIMAI 
• Andrzej Stasiuk.
GALICIJOS ISTORIJOS
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
VIZITAS Į KAUNO AVAN–TEKĄ
5
• "LIETUVA. 24 VALANDOS"
• Linas Kranauskas.
"RAŠTININKO JAUNŲ DIENŲ PORTRETAS, ARBA APSIVALYMAS: MAN NEGĖDA, KAI MAN GĖDA, KAD TAIP BAISIAI GALĖJAU NUSIŠNEKĖTI"
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Remigijus Venckus.
KUO MATUOJAMAS KRAUJAS IR AR NUKRAUJAVIMAS YRA MIRTINAS?
• Mantautas Ruzas.
KODĖL DELEUZE’AS ŽAVĖJOSI GODARDO FILMAIS
6

KRONIKA 
• SKANUS SAVAITGALIS
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• GERBIAMI LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS NARIAI!7
• IN MEMORIAM ELVYRAI KAIRIŪKŠTYTEI2
• VAKARŲ LIETUVOJE – FESTIVALIS JAUNAI PUBLIKAI
• "7 ĮKVĖPIMAI"

DE PROFUNDIS 
• RAUDONASIS RETRO6

PARK@S 
• Nijolė Feldmanaitė.
2006 04 02: METAI GRĮŽUS NAMO
• ROLANDAS RASTAUSKAS: "MANO TĖVYNĖ YRA FRAZĖ, LIAUDIŠKAI ŠNEKANT - SAKINYS"26
• Marina Jefimova.
TEORIJŲ FABRIKAS, ARBA LITERATŪROLOGIJOS AGONIJA
4
• Gintautas Mažeikis.
VIEŠIEJI RYŠIAI IR MĄSTYMO FORMŲ ĮVAIROVĖ
2
• Jonas Ruškus.
SORBONOS UNIVERSITETO STUDENTŲ MAIŠTAS
56
• Liucija Stulgienė, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė.
Apie Šiaulių kultūrą ir kultūros prieinamumą

MUZIKA

ATĖJIMAI "SUGRĮŽIMŲ" FESTIVALYJE

Vilma Paliaukienė

[skaityti komentarus]

Aštuntasis "Sugrįžimų" festivalis jau pradžioje trenkė akibrokštu: "ištrauktas" kone 30 metų stalčiuje pradūlėjęs, nė karto scenoje neskambėjęs Felikso Bajoro vokalinis ciklas bosui ir fortepijonui "Žiemužė – balta eglužė" (Leonardo Gutausko eilės; 1977). Maža to, čia nugriaudėjo dar vienas netikėtumas. Turbūt niekas negalėjo nuspėti, kad tokio "lietuviško" kompozitoriaus kūrinį pirmą kartą atliks dainininkas iš Pietų Korėjos (lietuviškai!).

Su trenksmu įgriuvusi ši netikėta žinia ne tik pritraukė naujos publikos, bet ir nusviedė mintis nuo kitos tą vakarą skambėjusios muzikos, panardindama tik į Bajoro kūrinį bei jo (ne)atlikimo peri­petijas. Iš tiesų pirmiausia knieti atsakyti į "ore kybantį" klausimą – kodėl minėtas ciklas tik dabar užkopė į koncertinę sceną? Kodėl lietuvių dainininkai iki šiol jam buvo abejingi? Tokio ilgo neskambėjimo priežasties neverta ieškoti technologinėse kompozicijos anomalijose. Kūrinys netrafaretiškas, pilnas daugiasluoksnio regėjimo, kontrapunkto tarp balso ir fortepijono. Poezija vaikams Bajoro muzikoje atveria nevaikiškas prasmes. Cikle "Žiemužė – balta eglužė", kaip ir visoje Felikso Bajoro kūryboje, nėra nieko atsitiktinio, neapgalvoto, nepajausto, neiškentėto, todėl jis traukia muzikinės minties savitumu, rezistenciniu pobūdžiu, meniniu paveikumu.

Atlikimo "Žiemužė – balta eglužė" vertà buvo ir tuomet, yra ir dabar. Tik dėl stulbinančios teksto prasmių ir muzikos harmonijos ciklas labiau būtų tikęs aniems laikams. Feliksas Bajoras: "Man tuo metu labai norėjosi, kad "Žiemužė" būtų atlikta. Tekstas vaikams, bet ten yra tokia dviprasmybė, politika, ten paslėptas visai santvarkai prieštaraujantis grūdas, kas tada būtų buvę aktualu. O dabar tai – tik istorinis dalykas, nors ir šiandien dar truputį tinka". Net 30 metų tylai ciklą greičiausiai pasmerkė mūsų dainininkų apatiškumas. Neatsirado netradiciškai mąstančio boso, gebančio "retoriškai" tarti ir beveik personažiškai "vaidinti". Įdomu, jog kadaise pats kompozitorius įdainavo ir įrašė šį mėgstamą ciklą. "Jis man brangesnis net už "Sakmių siuitą", – prisipažino kūrėjas. O Bajoras Bajorą dainuoja tarsi raiškus aktorius, sugebantis kaitalioti ne tik intonacijas, artikuliacijas, bet ir psichologines potekstes. Todėl kūrinio premjerą stabdė ir žinojimas, jog nepadarysi taip, kaip reikėtų, taip, kad patiktų preciziškai po kaulelį išnarstančiam kiekvieną atlikimo niuansą kompozitoriui. O gal vokalistai pristigo ne tik drąsos, gebėjimo netradiciškai mąstyti, bet ir motyvacijos imtis lietuviško opuso – juk turbūt smagiau plėšti operų arijas. Kita vertus, nėra čia ko stebėtis, jei lietuvių vokalo mokyklos korifėjus jau tuomet sakė: "Mes gimę mokytis dainuoti Verdi"...

Na, bet dabar ne apie Giusseppe Verdi ir ne apie lietuvių vokalistų ugdymo spragas, o apie neįprastą, gluminantį, intriguojantį ir žavintį ciklo "Žiemužė – balta eglužė" atlikimą. Nors šiųmečiai "Sugrįžimai" tik įpusėjo, tačiau galima spėti, jog Young Mjoung Kvonas (Young Myoung Kwon) bei jam dėmesingai fortepijonu pritarusi Gabrielė Gylytė-Hein padovanojo vieną labiausiai įsiminusių festivalio koncertų.

Jei kompozitoriaus individualų stilių bei kalbėseną sąlygiškai traktuosime kaip užsienio kalbą, tai galėsime teigti, kad dainininkui teko pramokti dvi: ir Felikso Bajoro muzikos kodų savitumą, ir lietuviškos kalbos fonetiką. Solistas stojo akistaton su jam nepažįstama kultūra, todėl nereikia tikėtis nepriekaištingo interpretavimo bei atlikimo. Dainavo jis išties gerai. Sodriu, dėl aukštų natų "nelūžtančiu" bosu bandė tarti lietuviškus žodžius. Jie neretai susiliedavo į beprasmių garsų masę, nors keletą jų buvo galima gana aiškiai išskirti, ir skambėjo jie tarsi poetiniai refrenai ("tupi kiškis..."). Nieko keista ir nieko bloga. Džiugu, kad tolimų šalių atlikėjas parodo dėmesį bei pagarbą mūsų muzikai, juolab kad jis – puikiai įvaldęs vokalinį meną. "Man malonu, kad toks profesionalus balsas", – sakė Bajoras. Puikiai dainavęs kitus koncerte skambėjusius kūrinius (Johanneso Brahmso, Gustavo Mahlerio, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Giuseppe’s Verdi), Joung Mjoung Kvonas, kiek leido aplinkybės, gerai atliko ir Bajoro opusą.

Bet jeigu, kalbėdami apie atlikimą, atsijosime gėrėjimąsi lietuviškai prabilusiu korėjiečiu, reikės pasakyti, kad Bajoro ciklas skambėjo ne visas (iš keturių atliktos trys dainos). Ar sudainuotas tris "ištraukas" galime pavadinti pasauline premjera? Vieni įnirtingai tvirtina, jog taip, o kiti stoja opozicijon ir vis laukia tikrosios, "neiškarpytos" kūrinio premjeros. Tarp jų, tikiu, ir Feliksas Bajoras, kurio kūrinių premjeros dažnai būna dalinės, o pačiam kompozitoriui priimtinos iš jų tik kelios. Turbūt teisus Bajoras, laikydamasis tokios nuomonės, tačiau savą tiesą čia gina ir atlikėjai, pabūgę sinkopių aritmiškumo, lietuviško teksto tarsenos. Būtent lietuviškų fonemų atspalviai, intonacijos, artikuliacijos modeliuoja kūrinio mintį. Tik teksto reikšmes sugėrusi ir su jomis sulydyta muzika atveria kitas, naujas, esmes, kurių negali išreikšti nuo žodžių atskirti garsų raizginiai. Vaikiškų Leonardo Gutausko eilėraščių eilutėse ("pro ledo langą vėžys žiūrėjo", "visi laukia pražystant ievų", "aukštai danguje žvaigždelės žibėjo"...) užslėptos anuomet įdėmiai cenzūruotos mintys nepaprastai tiko nonkonformistiniam Felikso Bajoro būdui. Neįmanoma atverti visų prasmių klodų nežinant Bajoro nuostatų, detaliai ir tiksliai nesuprantant lietuviško teksto. Dėl minėtų priežasčių galime teigti, jog tik dalis vokalinio ciklo "Žiemužė – balta eglužė" gelmių mums buvo atskleista, mat dainininkas, atriekdamas tekstą nuo garsyno, suardė architektoninę ir prasminę kūrinio visumą.

Dainininkui stigo žinojimo, kad galėtų tiksliai dekoduoti kompozitoriaus kalbą. Jis interpretavo pagarbiai ir savaip atsargiai, kad nesuardytų ritminio piešinio ir nepermainytų intonacinio muzikos lauko, gal todėl pasirinko kiek per lėtus tempus. Tačiau, atsižvelgdami į kultūrinę prarają tarp atlikėjo ir kompozitoriaus, suprasdami, jog dainininkas negalėjo žinoti visų šių prielaidų, vertiname jo dainavimą ir nebekeliame galybės kitų reikalavimų.

P.S. Dulkių pataluose skendi ir daugiau atlikėjų, vis tebelaukiančių įvairių kompozitorių kūrinių. Gal "Sugrįžimų" festivalis galėtų tapti "praregėjimais", "atvėrimais", "atėjimais", kasmet nors nuo vieno kūrinio nupučiančiais laiko, sudužusių vilčių ir aplinkybių apnašas?

 

Skaitytojų vertinimai


26040. patikslinimas2006-05-01 18:49
"Gabrielė Gylytė-Hein padovanojo vieną labiausiai įsiminusių festivalio koncertų". Bet būkime nuoseklūs: ne padovanojo, o pardavė, nes gavo honorarą - argi tai blogai? Kažkaip nusibodo skaityti koncertų aprašymus, tarsi juos būtų parašę pamaldžios bobutės, amžiais dėkingos kunigėliui...

26090. d2006-05-02 11:47
Ne pirmas kartas, kai šiame festivalyje lietuvių liaudies ir originalios dainos mums "sugrįžta" tokiu pikantišku ir karikatūrišku pavidalu, dainuojamos užsieniečių, kad norisi šūkauti iš džiaugsmo. Šie suluošinti, tiesiog neatpažįstami "kūriniai" ypač išryškina ir aktualizuoja suvokimą, kokia unikali mūsų kalba, muzika ir pasaulėjauta. Neramu tik dėl vieno: ar mūsų vaikai bemokės išlaikyti savąjį paveldą, jei yra skatinami, kaip septyniolikto aštuoniolikto amžiaus "nekultūringi" prancūzai ar anglai, sekti viendienėmis itališkomis ar kitokiomis madomis.

26097. -> d2006-05-02 14:20
ponas ar ponia, Jus is kokio kaimo busit? jei galvojate, kad Jusu reiksmingas pamokslas kuo nors geresnis uz kokios buteliu supirkejos, nes neva aiskinate apie aukstas materijas, tai tikriausiai klystate... tiesiog i lietuvisko sovinizmo chrestomatija tiktu Jusu nuostabus tekstas. gaila, kad nepasirasote vardu, tai ir as nesivarginsiu.:)

26116. patikslinimui2006-05-02 16:44
Kas del honoraru, Sugrizimai kaip tik ir garseja tuo, kad ju nemoka. Gal, duo Dieve, siais metais situacija pasikeite?...

26138. patikslinimas2006-05-02 19:53
Jeigu gauna pinigų lietuvė (dažnai prirašanti dar ir kitos šalies pavadinimą - parimtinimui ir pajuokinimui kartu) atvykti į Lietuvą pakoncertuoti, tai jau vien tai nėra darbas už dyką, nes honorarai pas mus keleriopai mažesni už skrydžio bilietus.

26326. MILC2006-05-05 18:21
Pasitikrinom: Bajoro Egluzes baltos ziemuzes turime bent kelis irasus. Ir tikrai ne is Sugrizimu koncerto. Pritariame autorei, kurinys tikrai netrafaretiskas, tokiu puikiu vokaliniu ciklu Bajoro kuryboje yra ir daugiau.

26388. Korra2006-05-07 14:15
Rusai puola!!!! AAAAAA!!!!

27436. patikslinimui2006-05-29 23:13
Mielieji, turime jus nuliudinti, kad Sugrizimu festivalis tesugeba apmoketi skrydzio bilieta vienam zmogui, o jeigu groji ansamblyje, uz savo bilieta susimoki pats. Taigi, nebukime tokie piktaliezuviai. Ir pasidziaukime, jeigu kazkam graziai praejo koncertas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:29:59 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba