Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
• Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
• Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
• Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
 Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
• Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

AKTYVIOS JUNGTYS

A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

Jonas Skendelis

[skaityti komentarus]

"Neišvengiamai sprogstančiame plastike" ("Exploding Plastic Inevitable") Nico dainuoja: "Leisk būti tavo veidrodžiu! Leisk būti tavo veidrodžiu! Leisk būti tavo veidrodžiu!".

A.Warholas buvo ekscentriškas savo laikmečio meno pasaulio atstovas – nesislapstantis gėjus, dėvintis neskoningus perukus. 7-ame dešimtmetyje jo įkurtas "Fabrikas" buvo Niujorko undergroundo meno centras. Jis padėjo iškilti "Velvet Underground" grupei. Tačiau V.Solanis pasikėsinimas 1968 m. pakeitė menininko gyvenimą ir meno sampratą. Po 1972-ųjų atsirado abstraktaus ekspresionizmo motyvai. "Pjautuve ir kūjyje" ("Hammer and Sickle") jis eksperimentavo objektais ir jų šešėliais. Mirties tema grįžo su "Kaukolėmis" ("Skulls") ir "Šešėliais" ("Shadows"). Dėmesį sutelkė spausdinimo ir tapymo sąveikai. "Oksidacijos" ("Oxidation") cikle šlapinimasis perima tapymo vaidmenį – savotiška sarkastiška nuoroda į Pollocko drabstymus.

Ir kartu A.Warholas buvo pasišventęs katalikas, keliskart per savaitę apsilankantis mišiose. Šį religingumą A.Warholo gyvenimo pabaigoje apvainikavo darbų ciklas "Paskutinė vakarienė".

Andy’o Warholo paveiksluose vaizdai daug kartų pakartojami arba labai išdidinami. Jie atlikti šilkografija ir galėjo būti atgaminti daugeliu variantų. Tas pakartojimas yra paveikslo prasmės dalis. A.Warholas kartoja tuos vaizdus, kol išnyksta identiškumas.

Šilkografijos technika tam puikiai tiko. Nuotraukos vaizdas būdavo perkeliamas ant šilko klijų plokštės ir atspaudžiamas pasirinktos spalvos dažais, kurie sunkdavosi per šilką – todėl kiekvienas atspaudas šiek tiek skirtavosi. Tad Warholo sėkmė buvo tikslaus pakartojimo nebuvime.

Per 1963 m. interviu Warholas yra išsakęs savo norą būti mašina: "Toks mano tapymas – tai noras būti mašina. Tai, ką darau, ir darau tarsi mašina, yra tai, ką noriu daryti". Kadangi mašina gali kartoti be galo ir tiksliai, o Warholas negali, tad galime sakyti, kad jam pavyko neįvykdyti savo ambicijų – sėkmingai parodant, kad idealus pakartojimas būtų nepatrauklus.

Įžymybių (Elvio Preslio, Elizabeth Taylor, Troy’aus Donohue) portretai eina pakaitomis su konvejerinėmis sriubos skardinių, pomidorų padažo indelių ir kitų maisto produktų serijomis. E.Taylor piešiama po jos ligos, M.Monroe – po jos paslaptingos mirties, ponia Kennedy prieš ir po pasikėsinimo. Ką tai turi bendra su elektros kėde, žmonėmis šokančiais ar krentančiais nuo tilto, avarijomis? Neveiklumą! Žmonės ir daiktai veikiami mašinų, įvykių, aplinkybių.

Tai vaizdai žmonių ar daiktų, kuriuos kažkas paveikė arba sukūrė (kiti žmonės, mašinos ar aplinkybės). Ir pats atspaudų gamybos procesas yra panašus: vienų darytas nuotraukas perkelia kiti "Fabriko" darbuotojai. Tad menininko dalyvavimas apsiriboja tik vaizdų atranka ir sprendimu – juos dauginti ar didinti. Pakartojimas yra šių paveikslų stilius, o jų turinys – neveiklumas. Neveiklumas pasireiškia per kentėjimą. Tai ne konkretus skausmas, bet jo pakartojimas, tarsi sakant, kad nėra kančios tol, kol tai nepasikartoja vėl ir vėl.

Tie aspektai (pakartojimas, išdidinimas, neveiklumas) sutinkami ir A.Warholo filmuose. "Miegas" ("Sleep", 1963) rodo 6 valandas miegantį žmogų, kai jo apsivertimas kartojamas daugybę kartų tol, kol dingsta tikrojo miego autentiškumas. "Valgymas" ("Eat", 1963) perteikia menininko kramtymą, kramtymą, kramtymą. Kamera nuobodžiai įrašinėja veiksmo nebuvimą. Miegas, seksas, maitinimasis yra nuolat pasikartojanti gyvenimo būtinybė.

"Čelsi merginos" prasideda šv.Šeima (motina, vaiku ir vyru, kuris per žemas būti vyru ir kuris neatrodo esąs vyras) ir baigiasi netikra išpažintimi Popiežiui su pažadu, kad nuodėmė nepasikartos. A.Warholo filme matome žmones (ne aktorius), kurie gestikuliuoja, kalba – jų veiksmai kartojasi ir kartojasi. Tarsi visas tų žmonių gyvenimas būtų vienas nuolatinis pasikartojimas. Jie parodomi ne kaip nusidėjėliai, o kaip pasikartojimo kaliniai: plaukų kirpimas, indų plovimas, nusiskundimai, nesėkmės. Ir nepanašu, kad kuris nors filme galėtų įvykdyti (nepasikartojimo) pažadą. Atrodo, tarsi bausmė už nuodėmės pasikartojimą yra pačiame kartojime.

A.Warholo darbai vengia bet kokio malonumo ar džiaugsmo, tarsi šie jausmai negali būti pakartoti. Tačiau tikras malonumas yra matyti tobulai perteiktą liūdesį. Ir nors Warholas parodo, kad idealus pakartojimas negalimas, jis taip pat parodo, kad jo negalima išvengti. Ir jo kūrybą gyvenimo pabaigoje vainikuojantis "Paskutinės vakarienės" ciklas irgi yra ironiška užuomina į neveiklumą – Jėzus (visagalis krikščionių Dievas) ant kryžiaus.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:47 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba