Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
• Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
• Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
 Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
• Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
• Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

DAILĖ

SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

Eglė Mikalajūnaitė

[skaityti komentarus]

Kovo 14-20 dienomis vyko Vilniaus universiteto Kiemo teatro organizuojamas menų sintezės festivalis "Atvira erdvė / 2". Festivalio metu jaunimas pristatė įvairių menų – teatro, muzikos, kino bei dailės – projektus. Vienas labiausiai menų sintezę atspindėjusių – dailininko Jono Grundos ir šokėjos Aidos Maksvytytės projektas "Kelionė". Šių menininkų duetas, pasivadinęs "Skaptuko" vardu, sujungė choreografiją ir dailę. Šokant A. Maksvytytei, scenoje J. Grunda kūrė jos šokio įkvėptus piešinius.

Šokio tema dailėje atsiranda nuo pačių pirmųjų piešinių. Šokėjos visada įkvėpdavo dailininkus, buvo jų mūzos. Glaudų choreografijos ir dailės (kostiumo ir scenografijos) ryšį regime baleto, šokio spektakliuose.

XX a. antrojoje pusėje meno šakos pradeda jungtis kaip lygiavertės partnerės. Tokios sintezės pavyzdys galėtų būti "Skaptuko" spektaklis.

Šokio spektaklyje "Kelionė" dailininko ir šokėjos ryšys yra abipusis ir lygiavertis: jie neužgožia vienas kito; šokėja įkvepia dailininką, o dailininkas ne tik įamžina šokį, bet ir, regis, savo kūryba suteikia naujų jėgų šokėjai. Be to, dailininkas kūrybos procese tampa ir aktoriumi.

Kalbant apie spektaklio prasmę, kyla minčių apie vyro ir moters, kūrėjo ir mūzos santykius, gyvenimo tėkmę ir sustabdytas akimirkas.

Tačiau spektaklį pradedantys žodžiai apie žmogaus gyvenimo kelią bei Dievą pasiūlo dar vieną kūrinio interpretacijos galimybę.

Piešiantis merginos šokį dailininkas tampa Kūrėju, o šokėja – per gyvenimą keliaujančiu žmogumi. Šokėja – emocionali, jautri, kūno judesiais išreiškianti savo jausmus. Dailininkas – sutelkęs dėmesį į vaizduojamą charakterį.

Pirmojoje spektaklio pusėje ryšys tarp menininkų yra vienpusis – tik dailininkas regi merginą. Spektakliui įpusėjus, mergina pastebi piešinį, išvysta kūrėją. Tai ją tarsi sustiprina. Šiuo momentu scenos fone pasirodo dailininko piešinių, vaizduojančių šokėją, projekcijos. A. Maksvytytei šokant, ant jų krinta spalvingas judantis šešėlis, kuris tarsi tampa projektuojamo piešinio dalimi.

Žmogaus gyvenimo kelio, jo ryšio su Dievu tema, išreikšta A. Maksvytytės, "sušildo" kūrinį. Daugeliu bruožų kūrinys yra postmodernistinis – jame regima skirtingų meno šakų samplaika, meno kūrimo procesas, gyva interpretacija, performanso bruožai. Vis dėlto iš tipiškų postmodernistinių kūrinių šis spektaklis išsiskiria savo šiluma, gyvybingumu, emocionalumu. Toks yra ne tik šokis, dailininko piešinys taip pat yra ekspresyvus.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:47 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba