Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
• Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
• Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
• Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
• Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
 Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

KRONIKA

IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS

Rasa Klioštoraitytė

[skaityti komentarus]

Kovo 11 ir 12 d. Italijoje, Pordenonėje, G.Leopardi–E.Maioranos licėjuje, vyko kongresas "Europos pakraščiai. Estija, Latvija, Lietuva. Istorija, religijos, kultūra", skirtas Baltijos šalims. Rengėjų teigimu, konferencijos tikslas – supažindinti moksleivius su įvairiomis kultūromis, papročiais, istorija. Baltijos šalių įstojimas į Europos Sąjungą paskatino domėtis šiomis šalimis, praplėsti istorines, kultūrines žinias. Rengėjai nurodė, jog jie galėjo pasirinkti ir kitas šalis, kurios geografiniu ir kultūriniu požiūriu yra artimesnės Italijai. Bet Baltijos šalys tik atrodo tolimos, iš tiesų jos yra artimos, nes yra Europos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija – permainingos istorijos liudininkės, atskleidžiančios skirtingų religijų, tautų, papročių, tradicijų ryšius.

Pirmojoje sesijoje kalbėjo Estijos ambasadorius Italijoje Juri’s Seilenthalis, su kongreso uždaviniais supažindino licėjaus mokytojas M.Casella, Pizos universiteto Baltų filologijos katedros profesorius Pietro U.Dini’s skaitė paskaitą "Rytų baltų bendrystės bei skirtumai praeityje ir dabartyje: kultūros, kalbos, religijos".

P.U.Dini’s analizavo baltų šalių panašumus ir skirtumus. Baltijos šalys dažnai suprantamos kaip "vienis", ir kartais tam tikrai publikai sunku paaiškinti tų šalių skirtumus. Profesorius, palyginęs Baltiją su Viduržemio jūra, sakė, jog šias šalis pirmiausia jungia geografinė padėtis, gamta, istorinė patirtis. Po Molotovo ir Ribentropo pakto jos išnyko iš pasaulio žemėlapio. Šias šalis vienija ir tai, anot P.U.Dini’o, kad jos kartu siekė savo nepriklausomybės. Daugiausia dėmesio profesorius skyrė baltų kalboms, jų istorijai. Jis pabrėžė, kad dėl dokumentų, liudijimų, raštų ir šaltinių trūkumo šių kalbų formavimosi laikotarpis mažai tyrinėtas. Priminė lietuvių kilmės iš romėnų mitą, kuris buvo populiarus Renesanso epochoje. P.U.Dini’o teigimu, didelis šių šalių lobis, kultūros paveldas – liaudies dainos, pasakos, šokiai, muzika. Profesorius kalbėjo apie lietuvių, latvių, estų kalbų kilmę, nurodė, iš ko kilę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardai. Apibūdino šių šalių kultūrų svarbiausius bendrus bruožus ir skirtumus.

Vilniaus M.Riomerio teisės universiteto dėstytoja Violeta Janulevičienė skaitė pranešimą "Kur jūra žemei dovanoja gintarą". Ji kalbėjo apie baltų istoriją, Italijos ir Lietuvos ryšius praeityje ir dabartyje, lietuvius, gyvenančius Italijoje.

Žurnalistas Paulius Jurkevičius aptarė Baltijos šalių stereotipus Italijos žiniasklaidoje. Jis mėgino dekodifikuoti kai kuriuos stereotipinius vaizdinius, visų pirma nuomonę, kad mūsų šalys mažos, kad esame toli, nežinomi. Iš tiesų yra daug mažesnių valstybių už Baltijos šalis, ir mūsų kraštai nėra jau taip toli nuo kitų Europos valstybių.

Livida Zeibertė kalbėjo apie kultūrų įvairovę ir kultūrinės kompetencijos ugdymą latvių mokyklose. Ugo Poli’s, "Informest" direktoriaus pavaduotojas, skaitė pranešimą apie Baltijos šalių ekonomiką ir jų ryšius su Italija. Orietta Selva, Triesto universiteto mokslinė darbuotoja, pristatė Batijos šalių žemėlapių parodą. Udinės universiteto dėstytojas Valerio Perna aptarė baltų ir rusų santykius XX amžiuje. Dėstytojas iš Estijos Katrinas Madisonas kalbėjo apie estų nepriklausomybę ir atsivėrimą Europai. Enzo Rossi’s Roissas komentavo Latvijos ir Italijos ryšius.

Pertraukų metu licėjaus moksleiviai dainavo Baltijos šalių liaudies dainas, šoko tautinius šokius, rodė ir komentavo nuotraukas, skaidres, pasakojo, kaip nukeliauti ir ką galima aplankyti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, paminėjo šių šalių sostinių įžymybes, trumpai aptarė papročius, tradicijas, nacionalinius patiekalus. Kongreso proga moksleiviai išleido kompaktinį diską ir knygelę "Baltijos šalių paveikslas". Stebina toks mokinių susidomėjimas, entuziazmas, kruopštus darbas, meilė kitų šalių kultūrai, istorijai, nes visą tai darė po pamokų, padedami mokytojos Paolos Turrin.

Kovo 10–12 d. vyko ir Baltijos šalių kino festivalis. Aldo Morro kultūros centre buvo demonstruojami šių šalių filmai. Pirmoji diena buvo skirta latviams (Lailos Pakalninos "Pitonas" ir Dacės Riduzės trumpametražiai filmai), antroji – estams ( Jaako Kilmio ir René Reinumacio "Sigade Revolutsioon", Elmo Nugadeno "Names in Marble"), trečioji – lietuviams (Šarūno Barto "The House" bei "Trys dienos"). Aldo Morro kultūros centre buvo atidaryta latvių dailininkės Ilzės Janbergos paveikslų paroda.

Renginys sutapo su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais. Jis parodė, kad Italijoje domimasi Baltijos šalimis, jų kalbomis, kultūromis, istorija. Šis kongresas padėjo geriau pažinti "tolimas" šalis. Džiugina kultūrų dialogas, Italijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:46 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba