AUGUST STRAMM

Gytis Norvilas. "Kaulėjanti moteris". 2002

Augustas Strammas – vokiečių rašytojas, gimęs 1874 m. Miunsteryje, kilęs iš smulkiaburžuazinės aplinkos. Baigė teologijos studijas. Taip pat įgijo paštininko profesiją. Kaip Prūsijos kariuomenės rezervistas turėjo aukščiausią civiliams įmanomą – kapitono laipsnį. Karo metu buvo kuopos, o vėliau ir bataliono vadas. 1915 m. rugsėjo 1 d. rytų fronte, Gorodeke prie Bresto buvo nušautas šūviu į galvą.
Vienas pirmųjų ankstyvojo ekspresionizmo atstovų, eksperimentinės poezijos pradininkas Augustas Strammas pradėjo rašyti gana vėlai (apie 1910 m.), spausdino kūrybą avangardiniame žurnale "Der Sturm". Jo kūrybai būdingas polinkis į futurizmą: gramatikos bei sintaksės taisyklių laužymas, novatoriškos eilėraščio formos paieškos, nuoseklus ir maksimalus kalbos priemonių naudojimas, todėl dalis jo eilėraščių bei dramų sunkiai išverčiamos. Siekdamas ekspresijos poezijoje, išplėtė kalbos išraiškos galimybes.
Parašė dramų ("Rudimentär", "Sancta Susanna", "Erwachen" ir kt.), karo eilėraščių (knyga "Tropfblut" išleista 1919 m.), meilės eilėraščių (rinkinys "Du. Liebesgedichte" išleistas 1915 m.).
Savo kūryba padarė įtaką avangardinės poezijos vystymuisi (ypač Kurto Schwitterso, o vėliau ir Ernsto Jandlio kūrybai).

NEIŠTIKIMYBĖ

Tavo šypsnys virkčioja mano krūtinėje
Karštos įnirtusios lūpos geležėja
Atodūsiai dvelkia sugležusiais lapais!
Tavo žvilgsnis virsta į karstą
Ir
Jame skubriai beldžiasi žodžiais.
Pamiršk
Trupink rankomis!
Atvirai
Meilinasi pakraščiai tavo suknios
Besiplaikstydami
Šen ten virš!

ŠALČIO GAISRAS

Apmiršta kojų pirštai
Kvėpavimas lydosi į šviną
Karštos adatos nerimsta rankų pirštuose.
Nugara sraigėja
Arbata ūžia ausys
Stuobrėja
Liepsnos
Ir
Aukštai iš dangaus
Sriaubia
Tavo verdančią sielą
Susiraukšlėdamos
Spragsėdamos
Maloniai
Neramų miegą.

JOJIMAS

Šakos stveriasi mano akių
Monoklyje sūkuriuoja balkšvas violetinis
juodas geltonas
Raudonkraujis rūkas lipšniai čiuopia sausgysles.
Išskirdamas gleives ropoja aukštyn
ir mėšlungiškai įsikabina į sąnarius!
Kelio kryptys priešais mane dangų plėšo
į gabalus!
Šaižus vaiko riksmas!
Siautėja žemė, talžo keiksmais
Mane ir mano gyvulį
Mano gyvulį ir mane
Gyvulį mane!

BARNIS

Lieti tulžį kamuotis šokti piestu atleisti
Griežti širsti neapykantos vengti
Virpėti trypti putoti sielotis
Ieškoti drebėti baugščiai tirti
Persimainyti nesiryžti stebėti stengtis
Stovėti sugraudinti vaikščiojant dūsauti
Glostyti dejuoti
Glamonėtis plūstis
Drovėtis burnoti
Ir
Sprukti išsisukinėjant
Prisiglausti užginčijant
Rankomis šiurpinant
Kankinti bučiuojant
Pamiršti
Juokiantis!

BEVILTIŠKAS

Ten viršuje dunksi ryškus akmuo
Naktis dejuoja stiklas
Stoja amžiai
Aš
Akmenėju.
Toliuose
Stiklėji
Tu.

LIETUS GEGUŽY

Dangus kabinasi į arklio nugarą
Lašas po lašo
Žvilga
Kailis!
Nerimą glosto kanopos
Nasrus plėšia putos!
Dant
Risčia dantija blykčiojančias sausgysles
Drėgmė stveriasi vadžių ir įtempia!
Galva trankos aukštyn
O rūkas dulkia!
Dant dant
Dant dant
Raibuliais sukasi balos
Dant dant
Dant dant
Lašai aštrėja
Dant dant
Dant dant
Uoslė ropoja pažemiu
Žingsnis po žingsnio!
Tirta žemė
Kaitra žėri!
Mano arklys ir aš
Garuojam
Į
Dausas į dangų!

VIEŠNAMIS

Šviesos kekšinėja pro langus
epidemija
išsižergia už durų
ir siūlo moterėlių aimanas!
Moterų sielos drovisi šaižus juokas!
Motinų įsčios žioji vaikų mirtys!
Negimusieji
šmėklinėja
dusdami
po erdvę!
Baugščiai
kertėj
gėdingai iškorijus
slepiasi
lytis!

VAKARAS

Dantimis
Teška dryžiais dangaus kraujas
Mintys nulemia
Mirtys rezga sąmokslą ir išduoda
Šunta žvaigždės
Šviesos srūva
Debesys tąsydami plaukus griebia
Ir
Rauda
Mano
Tirpsmas
Tau
Į
Sterblę.

POELGIS

Tavo krūtyse supasi mano akys
Tavo galva nusvyra kaitrioj aistroj mirksta šešėliai
Virš!
Atodūsiai droviai pristabdo
Siūbavimą.
Geismas kabinasi nagais
Kraujuoja aitrus tvaikas
Savo pančiuos
Tirta
Protas.
Grakščiai
Drovumas išriečia lūpas besišypsančios
Šaltesnės!
Mano ranka tik
Šast
Glėbin
Tave
Karščiau karštai!

Iš vokiečių kalbos vertė GYTIS NORVILAS