Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
• Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
• Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
• Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
• Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
• Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

MUZIKA

SAVAITGALIO IMPRESIJOS

Edmundas Gedgaudas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kacuka Hokusai. "Didžioji banga" (iš ciklo "Trisdešimt šeši Fudzio vaizdai"). 1832–1831

Visi žino, kad Nacionalinės operos repertuare nebeliko Piotro Čaikovskio "Pikų damos". Taigi – genialaus, unikalaus kūrinio, puikiai mūsų scenoje įgyvendinto. Kažkokie "rodikliai" kompiuteriuose taip nusprendė. Gal spektaklis blėso? Bet ar kaip tik tada (o geriau kiek anksčiau) ne metas buvo suteikti jam kūrybinių impulsų – pakviesti kitą dirigentą, dainininkams vėl pabendrauti su režisieriumi Gintaru Varnu? Ir atitinkamai tą pagarsinti. O kitoje gatvės pusėje, Kongresų rūmuose, netrukus buvo parengtas koncertinis "Pikų damos" atlikimas, pakviečiant solistų iš maskviškio Didžiojo, taip pat ir mūsiškių (neaplenkiant kultūros ministro). Labai knietėjo išgirsti rezultatą – deja, šeštadienio vakarą jau buvau paskyręs kitam simfoniniam orkestrui, su kuriuo japonų dirigentas Čikara Imamura (Chikara Imamura) rengė irgi ne bet kokią programą: Claude’as Debussy, Maurice’as Ravelis… "Kakije imena…"* – anot senosios grafienės, mintyse iš Peterburgo grįžtančios į jaunystės pokylius Versalyje, žinojusios tris magiškas kortas. Turiu ją (ir, aišku, ne tik ją) nors viena ausim išgirsti. Tad sėdžiu penktadienio "Pikų damos"repeticijoj, prasidedančioj nuo scenos kareivinėse, kur iš anapus atvykusi grafienės šmėkla Germanui kai ką pasakys. Klausausi pamėkliškos muzikos, gėriuosi Gintaro Rinkevičiaus konkretumu, jo "lengva ranka", pametėjant čia vieną ar kitą prašymą, puikia sąveika su savais muzikais ir Kauno valstybiniu choru bei solistais. Kai kurie jų, pasitausodami, dainuoja pusbalsiu, bet man tai – proga sutelkti dėmesį į orkestrą ir chorą, į viską įsitraukti taip, tarsi pats vienas jų būčiau. Su žiburiu nerastum tuščios akimirkos, atokvėpį patiriu per dvi trumpas pertraukas. Tik labai geruose spektakliuose šitaip būna.

Ketinau nueiti į "Sugrįžimų" pirmąjį koncertą, bet jaučiau, jog nebepavyks savo pagavą per pusantros valandos paruošti kitokiai muzikai. Įjungęs televizorių suvokiau – slenka ne liturginio, o tikrų tikriausio Didžiojo Penktadienio vakaras, naktis. Artėja epochos riba. Mus palieka Žmogus, kaip joks kitas sugebėjęs pakeisti pasaulį. "Nebijokit!.." Tik Jis galėjo šiam žodžiui suteikti antgamtiškos jėgos, sutrupinusios blogio imperiją. "Only You…" – kaip tarė Vyriausiasis Niujorko rabinas, kreipdamasis į Joną Paulių II per įvairių konfesijų hierarchų suvažiavimą, turėdamas omenyje tokius skirtingus žmones sutelkusią Karolio Wojtyłos asmenybės galią.

Šeštadienis. Nebežinau, ar valandos ilgėja, ar labiau tirpsta. Dulkėtom gatvėm (mūsų ritualo pavasarį pasitinkant būtina dalis) einam į Filharmoniją, pro senų Pilies gatvės namų orumą sudergusius didžiulius langus matom ūžaujančius kavinių lankytojus. Filharmonija pasitinka savo kameriniu jaukumu, salė pilnutėlė (kaip ir Kongresuose, kur "pabodusios" Čaikovskio operos klausytis suplūdo minia žmonių; tos dvi salės turi savo skirtingą publiką, tik ar tiek kitą, kad simfoninius koncertus rengtų tom pačiom dienom ir valandom?). Pionieriškai džiugi pranešėja pasveikina mus, susirinkusius nuostabią pavasario dieną, paskui pagarbina koncerte dalyvausiantį pianistą, dar primena, kokio orkestro klausysimės, kas jo meno vadovas, kas šįvakar diriguos, ką diriguos… Kam tada tos išsamios programos, kurias turime rankose? C.Debussy. "Fauno popietė". Nuo pirmų frazių aišku – viskas suvokta japono. Mūsų akyse iš prancūzo partitūros jis kuria skambančią ikebaną. Kibtum prie menkų orkestro išdailos smulkmenų, bet prisimeni ją suabsoliutinančius amerikiečių orkestrus. Būna puiku, tik štai – kartais (o iš tiesų dažnokai) tokios vienos dimensijos tobulybės skatina narciziškumą. Šiam prireikia tiek vietos, kad kitkam jos ir nebelieka. Tad mielai klausausi japoniško "kitko" – nejau Debussy tą muziką kūrė vis ties jų graviūrom pamedituodamas? Dar labiau tą girdžiu trijų simfoninių eskizų cikle "Jūra". Seniai esu įsiklausęs į visai kitokius jos įrašus, o staiga – lyg nebegyvenančio pianisto Arturo Benedetti Michelangeli’o pirštai to kompozitoriaus "Preliuduose" gaivintų japonų gebėjimą "mąstyti širdimi ir jausti protu". Orkestras, aišku, genialiam italui neprilygsta, bet Benedetti principai kažkur netoli…. Kiek kitaip tai ryškėjo Ravelio Antrojoj siuitoj iš baleto "Dafnis ir Chloja", kur "japoniškumo" mažiau, bet paieškojus atsiranda, ir tai muzikai jis irgi labai palankus. Sūkuringas siuitos finalas tauria (!) jėga užbaigė koncertą, o publika (ta kvailė, kuri viską supranta) stovėdama atsidėkojo ovacijomis.

Ar tokio entuziazmo link kreipė prieš "Siuitą" Petro Geniušo paskambintas Ravelio Koncertas kairei rankai? Manau, taip, nes nestigo energijos ir tam pianistui būdingo žavesio "bravūruojant", o orkestras kitaip, nei tame opuse įprasta, gyveno linijų ir spalvų iškalba. Ar tai tragiškas kūrinys? Nuo tada, kai šį unikalų Koncertą išgirdau skambinamą Dmitrijaus Baškirovo, laikau jį būtent tokiu. Aptariamo vakaro interpretatoriai palietė į niūrias dvasios ertmes vedančius vartus, jų neatverdami.

Grįžom, skambinėjome draugams, kitoje salėje operą išklausiusiems. Tik bemat telefono pokalbių tema pasikeitė – iš Vatikano gauta žinia… Krokuvoje skamba milžiniškas, tik itin išskirtinius įvykius savo gausmu skelbiantis varpas "Zygmunt". Mes tūnome, regėdami net kur kas labiau sekuliarizuotų kraštų pripildytas šventoves. Trumpa naktis, paskui – suma Arkikatedroje. Šiaip esu Bernardinų parapijietis, bet štai stoviu mūsų pagrindinėje šventovėje, laukiu gedulo pamaldų. Net nežinau, ar tokios jos įvyko, nes susikaupimą darkyte darkė klykiantis choras. O repertuaras! Katalikų liturginė muzika kiekvienai progai turi aibę šedevrų, jų nestokoja ir lietuviškoji klasika. Kur, jei ne sostinės Arkikatedroje jų vieta? Tad kodėl "yra, kaip yra"? Ir ne kokiame užkampyje, kur išprusimo ar kitko stoka tokį Aukščiausiojo "šlovinimą" pateisintų. To maža – sumą su klyksmais (vertėtų patyrinėti, ar tik ne nuo jų skilinėja Arkikatedra?) kiekvieną sekmadienį transliuoja Lietuvos radijas. O vakarais toje pačioje šventovėje vyksta mišios, giedant išprususiam grigaliniam ansambliui. Turi Arkikatedra ir deramo lygio jaunimo (jei neklystu, jį taip pavadindamas) chorą. Pabandytų ana kompanija prieš aštuoniasdešimt metų paklykauti Kaune, Vaižganto Vytautinėje! Kunigas Juozas juos bemat, Kauko* padedamas, iš savo bažnyčios išsmilkytų ir laiške Branytei** brūkšteltų tai padaręs na wieki wieków***.

_______________

*Tumo šunelis, taksas.

**Bronė Klimienė, diplomato Petro Klimo žmona, Tumo dukterėčia.

***Amžių amžiams (lenk.)

 

Skaitytojų vertinimai


15728. stepe2005-04-12 23:41
Gedgaudo dienorastis? Gal dabar bus kiekviena savaite? Kaip koks Geda ar Ozolas... :)

15735. cia2005-04-13 10:00
Cia kur kas geriau nei Geda, skaityciau ir kiekviena savaite be problemu.

15739. M. Varlėniškis2005-04-13 10:54
Geriau vėliau negu... Ačiū muzikologui Edmundui Gedgaudui, parašiusiam skaudžią tiesą apie Arkikatedros Sumos choro lygį, jo repertuarą. Visiškai pritardamas jo pastaboms, pridursiu, kad senokai nėra naujiena, kad šis choras visiškai neatitinka Arkikatedros statuso, kad ne vienos provincijos bažnyčios choras gerokai pranoksta aptariamąjį visais "parametrais". Deja, niekas iš profesionalių muzikų ligšiol nedrįso pasakyti, kad "karalius nuogas" - ar nenorėdami kištis į Arkikatedros vidaus reikalus, ar laukdami, kad šią gal ir nemalonią pareigą atliks kažkas kitas (tik ne aš). Linkėtina, kad energingas ir veiklus Arkikatedros klebonas rimtai sureaguos į autoritetingo muzikologo pastabas, reikšmingas tiek Arkikatedros prestižui, tiek Arkikatedrą pastoviai lankančių tikinčiųjų labui.

15752. stepei2005-04-13 19:37
Jei recenziją priėmėt kaip Gedgaudo dienoraštį, tai esat labai jau siauro žvilgsnio...

15755. stepe2005-04-14 00:28
O taip, Jus teisus ar teisi, siauras mano zvilgsnis :) As, kaip ir "cia", skaityciau kiekviena savaite, tik nesupratau, bus kita savaite ar ne? Gal kas zinot?
Na, bet ka jau cia, pakentesim dar pora dieneliu ir viska zinosim patys...;)

15774. mokine2005-04-14 23:40
Is Gedgaudo galima pasimokyti. Bet butinai reikejo Niujorko rabina pripainioti...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:39 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba