Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
• Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
 Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
• Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
• Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
• Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

MUZIKA

PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS

Egidijus Mažintas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Peteris Konwitschny’s

Šiemet režisierius Peteris Konwitschny’s (g. 1945 m. Frankfurte prie Maino) atšventė 60 metų jubiliejų. Jis – vienas garsiausių operos statytojų, žinomo dirigento Franzo Konwitschny’o (1901–1962) sūnus. Žurnalas "Opernwelt" jį net keturis kartus iš eilės (1988–1991) išrinko geriausiu režisieriumi.

Pastaruoju metu daug dirbdamas Vakarų Europoje, Rytų Berlyno aukštosios muzikos mokyklos auklėtinis Peteris Konwitschny’s nevengia politikos. Plėtodamas operos siužetą, jis sugeba atskleisti nūdienos politikų savanaudiškumo, visuotinės politinės krizės, korupcijos, parsidavimo temas. Jis kuria politinį teatrą, tad nenuostabu, jog, be gerbėjų, turi ir priešininkų. 1974 metais Berlyno "Deutsche Staatsoper" teatre P.Konwitschny’s režisavo L.Nono operą apie Lotynų Amerikos revoliucionierių Che Guevarą. Bet, kaip neretai jam yra nutikę, operą peržiūrėjusi komisija iš pradžių privertė išimti kai kurias scenas, o paskui, režisieriui nesutikus daryti kupiūrų, iš viso uždraudė ją rodyti. Komisijai buvo nepriimtina, kad negailestingumu savo priešams garsėjusį revoliucionierių P.Konwitschny’s parodė kaip mylintį, kenčiantį ir svajojantį. Spektaklis buvo išimtas iš repertuaro. Ir vėliau skandalai ne kartą lydėjo režisierių – su jo vardu siejamas net teismo procesas. Kompozitoriaus Imre’s Kįlmįno talento gerbėjai buvo šokiruoti operetės "Čardašo karalienė" traktuote Dresdeno "Semperorer" teatre. Generalinis intendantas, nusprendęs "patobulinti" režisieriaus darbą, kai kurias operetės scenas iškirpo. Dėl jų statytojas ir kreipėsi į teismą, prašydamas apsaugoti autorines teises. Teismo nuosprendžiu neetiškai pasielgusi Dresdeno teatro vadovybė privalėjo ne tik sugrąžinti kupiūruotas scenas, bet ir sumokėti jam nemenką pinigų sumą už patirtą moralinę žalą.

Nemaža dalis operos meno gerbėjų nori tik gerų melodijų ir darniai skambančių balsų. Dėl šios priežasties tradiciniais principais režisuojami spektakliai labiau panašūs į kostiuminius koncertus. Tuo tarpu visos P.Konwitschny’o statytos G.Verdi operos apverstos aukštyn kojomis. "Makbetas" prasideda pokario metu virtuvėje, kurioje šeimininkauja raganos ir laumės. "Aidoje" nė karto nepasirodo choras, nors spektaklyje jis itin reikšmingas, o vakariniais pokylio rūbais vilkintys Amneris ir Radamesas girtauja steriliai baltoje, be jokių dekoracijų scenoje. Operos "Falstafas" scenovaizdis primena statybų aikštelę. Meilės istorijos iš "Aidos", "Falstafo" ir "Makbeto" perauga į šiuolaikinio gyvenimo aktualijas, o modernūs operų veikėjų kostiumai tik dar labiau pabrėžia G.Verdi muzikos dramatizmą. P.Konwitschny’o operos spektaklius diriguoja C.Abbado ir N.Harnoncouras, kurie taip pat įtraukiami į politiką. Režisierius atėmė iš dirigento "esteto" statusą ir privertė jį aktyviai dalyvauti vadovaujant spektaklio įvykiams. Taip interpretuojamas Falstafas atrodo romantiškas, naivus, o pabaigoje – ciniškas ir pavargęs. Spektaklio dekoracijos, įpintos į dramaturginį audinį, tarsi apnuogina Europos politinio elito skandalus. Keičiantis gyvenimui, keitėsi ir P.Konwitschny’o režisūra. Apmąstydamas realybę, jis nukelia ją į praeityje sukurtų veikalų erdves. Dramatiniuose scenos kūriniuose sodrios spalvos arba minimalistinė scenografija. Bręsta protestas ir naujas dialogas su kompozitoriumi. Įgaudamas savitą koloritą ir kryptį, laisvėja P.Konwitschny’o režisūrinis braižas.

Kūrėjo negalėjo nepaveikti prieštarų kupina Vokietijos realybė ir Berlyno sienos griūtis. P.Konwitschny’o režisuoti klasikiniai veikalai išreiškia ne tik idėjas, bet ir subtilų skepsį, byloja apie betikslį gamtos niokojimą, žmogaus ir sistemos konfliktą. Vis dėlto jo sukurti scenos veikalai dažnai nepateisindavo žiūrovų lūkesčių, nugramzdindami juos į filosofijos džiungles. Vėtytas ir mėtytas Konwitschny’o herojus, žmoniškumo gynėjas, dažnai pateisina ir žiaurumus. Sunku ką nors pasakyti apie balos dydį, kol pats į ją neįbrendi...

 

Skaitytojų vertinimai


15697. paaiškinkit nesupratusiam2005-04-11 19:13
"Nemaža dalis operos meno gerbėjų nori tik gerų melodijų ir darniai skambančių balsų. Dėl šios priežasties tradiciniais principais režisuojami spektakliai labiau panašūs į kostiuminius koncertus." Man atrodo, kad teigiami du visai tarpusavy nesusiję dalykai. Ko gerbėjai nori - yra viena, o kostiuminio koncerto režisūros priežastys visai ne tame. Apskritai, šio straipsnio pasirodymas litmenyje nelogiškas, nei į tvorą, nei į mietą. Arba aš ko nors nesupratau

15701. Korra2005-04-11 20:23
Opera mirė - dabar gyva tik negabių žmonių lesykla.

15705. nesupratusiam2005-04-11 21:45
Tikrai nesu sio autoriaus tekstu gerbeja, bet net dorai neskaicius viso straipsnio, nesupratusiam, manau, galiu paaiskinti: 1) net jei EM ir ne apie tai sneka, bet aisku, kad sie dalykai susije - jei gerbejus domina tik melodijos ir balsai, vadinasi, rezisieriams nera ko stengtis konceptualizuoti pastatymu, vis tiek to niekam nereikia; 2) o kokie straipsniai litmenyje turi rodytis? butinai apie Lietuva? ar ka dar? kas yra "logika" siuo atveju? bet kokiu atveju, geriau apie operos tendencijas nei apie grietineles skonio seksta:)))

15773. ASDASDASDADA :-) 2005-04-14 23:02
grietineles skonio seksta :)))

15775. mokine2005-04-14 23:42
Siaip Mazintas yra biski kuoktelejes, ir net ne biski, o gerokai

15784. mokinei2005-04-15 13:20
Kaip paprasta drabstytis meslu, pvz.: mokine yra biski kuoktelejusi, ir net ne biski, o gerokai! Ir jokios atsakomybes, - kaip gerai, kad yra slapyvardziai, ar ne, mokine?

15793. toto2005-04-16 05:23
Aprašytas pilietis tęsia "Dvylikoj kėdžių" liaudies racionalizatorių tradicijas. Žanrinio (ne alternatyvaus) meno interpretatoriai/politizuotojai/mechanizatoriai kartais, būna, pataiko pelningai prasisukt, patenkinti net pačio netikėčiausio "vartotojo" poreikius. Ir belieka džiaugtis, kad beginklio paveldo išniekinimo aktas vyksta kūrėjui nebematant.
Opera gimė, kaip kostiuminis vokalinių numerių spektaklis. Ir jeigu bus palaidota, tai tik išniekinant kilmės šaknis. Imtis neigti meninį žanrą apibrėžiančius požymius ir tuo pačiu metu jį eksploatuoti - vulgarus PR`as. - Tas pats, kas teigti kiaušinienę esant jau morališkai pasenusiu lavonu ir čia pat, vietoje druskos apipylus coliniais vinimis, pasislelbt atradus laiko (vartotojo) dvasią atitinkančią kiašinienę-vinių dėžutę, - taip pardavinėt vinis.

15794. i2005-04-16 05:23
i

15810. IVS2005-04-17 14:47
Mane tai užmuša tokios frazės kaip "jis vienas garsiausių operos statytojų". Ypač kai kalbama apie lenką. Ten jų 30 milijonų ir visi vieni garsiausių, ypač jei dirba kur nors už Lenkijos ribų. Matomai dėl to, kad garsiai ape save rėkia. Jau bene 10-metį prenumeruoju Opera News ir tokio negirdėjau. Beje, net keletą kartų teko būti klaikiuose operos spektakliuose Vokietijoje, Bonoje. Bene tai buvo jis? Mano galva, tai jis taip ir nesuprato, kas yra opera, o bandė, kaip toto sako, prakišti savo kiaušinienės su cvekais idėją. Cha-cha-cha. Linkime pasveikti. Operos mėgėjai (tai ne kiaušinienės valgytojai) - pati konservatyvausia publika. Galbūt kaip tik dėl to opera dar tik pamažu artėja į savo piką, dar tik po truputį lukštenasi iš kostiumuoto vokalinių numerių koncerto. Beje, Vilniaus Rigoletas - klaikus kostiuminis spektaklis. Kostiumai - tai liuks, bet vaidybos nebeliko, liko tik kostiumai, vokalinė technika ir vaidmens geografija: čia nueisi, ten pastovėsi. Arba pažiūrėkite į visų taip mylimą Vytautą Juozapaitį. Ne, ne paklausykite, o pažiūrėkite atidžiai į jo, kaip kukuliai išverstas akis visais atvejais, visose operose - ar tai čia vaidyba? Ai, užteks. Užsivedžiau aš čia, kaip koks rastenis.

15873. Lidis2005-04-19 12:35
O Konwitschny neturi nieko bendro su Lenkija - jis moravas!!

16854. Kv :-) 2005-05-31 21:32
Patiko straipsnis, o jo autorius - puikus zmogus.

52430. Albina Putiene :-( 2009-04-12 04:07
Mazintai, jus esat labai atsilikes. Jusu straipsiai yra labai durni and prasti. Ko jus is viso rasot straipsnius? Ar jau neliko daugiau mergu? Neturit ka veikt? As dar pazistu viena Dvarionisky pianiste kurios dar jus nepisot.. Jus nesat toks inteligentas kaip jus manot. Be to, jus pamirsot kad jusu pirmas aukstojo diplomas buvo isduotas melioratoriaus specialybei. Girdejau ne per seniausiai sekmingai braidet purvyna apsiaves ilgais cebatais.Tai is kur jus pasidaret toks pedagogas ir dar rasytojas??? O Lietuviu kalbos klaseje jus gaudavot trejetus-nebuvote rastingas. Buk zmogus, Mazintai, apstok pustis kaip kalakutas!!!!

70603. Saulė :-) 2011-09-09 18:52
Egidijus Mažintas yra tikrai nuostabus šviesus žmogus. Labai gaila kad Lietuvoje yra tokių nepraustaburnių ir visiškai jokios kultūros neturinčių žmonių kaip Albina Putienė. Albina, matyt pati viduje esate visai supuvus, jei galite tokiais purvais drabstytis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:38 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba