Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-08 nr. 3043

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Karol Wojtyła (1920–2005).
AKMENS SKALDYKLA
15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• DVIEJŲ EKSPROMATAS TARP DVIEJŲ PUODELIŲ KAVOS11
• DRAUGIŠKAS PATARIMAS5

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
UŽSIENIO SCENARIJAI PROVINCIJOS ATLIKĖJAMS
3

LITERATŪRA 
• Elena Baliulytė.
ESTETINĖS IR ETINĖS VERTYBĖS JONO LANKUČIO LITERATŪROS KRITIKOJE

KNYGOS 
 Aleksandras Indriulaitis.
PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI
3
• NEGYVĖLIAI
• KETURI DAKTARO MARČO SŪNŪS1
• BŪGNO ODA4
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
SAVAITGALIO IMPRESIJOS
6
• Egidijus Mažintas.
PETERIS KONWITSCHNY’S: OPERA, KAIP POLITINIS AKTAS
13
• MUZIKOS LEIDĖJAI FRANKFURTO MUZIKOS MUGĖJE

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
IRONIŠKIEJI GRACIJAI
• Goda Giedraitytė.
"LĖTA EIGA" – JUDESIO STUDIJOS
1
• Eglė Mikalajūnaitė.
SKAPTUKO KELIONĖ ATVIROJE ERDVĖJE

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLININKŲ SUJUDIMAS ŽEMAITIJOJE
2
• Ridas Viskauskas.
"ANA KARENINA" RUSŲ DRAMOJE

PAVELDAS 
•  Vilius Kavaliauskas.
PARODOJE – LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGERBIMO ŽENKLAI

MENO DIS/KURSE* 
• KURATORIŲ DISKUSIJA: NACIONALINĖS DAILĖS POLITIKA2
• Kasparas Pocius.
GYVENIMO KŪRIMAS SAVOMIS RANKOMIS
11

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS3

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
PRIEPUOLIS
1

VERTIMAI 
• AUGUST STRAMM

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO POEZIJOS LAUREATAI13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LIETUVOS 37-OJO JAUNŲJŲ FILOLOGŲ KONKURSO LAUREATAI
• Jonas Skendelis.
A. WARHOLAS – NUOBODULIO KARALIUS. PAKARTOJIMAI IR NEVEIKLUMAS

KRONIKA 
• LEDAI SU SVOGŪNAIS1
• LRS
• Rasa Klioštoraitytė.
IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS
• Roma Kišūnaitė.
GERIAUSI 2004 METŲ VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS1

DE PROFUNDIS 
• HERKUS KUNČIUS7
• Marija Stankova.
DOVYDAS, KURIS LIOVĖSI KALBĖJĘS
1
• KLAIDOS ATITAISYMAS5

KNYGOS

PLUNKSNOS IR TEPTUKO ŽENKLAI

Aleksandras Indriulaitis

[skaityti komentarus]


Poeto Jono Jackevičiaus poezijos rinktinė "Geltonas vabzdys" (su vertimu į anglų kalbą) paskatino prisiminti ankstesnius rinkinius – "Demono pašventinimas" (1997), "Septyni kartai dviem galvoms" (1999), "Ženklai vertikalių šešėliuose" (2000) ir "Ugnies šešėliai" (2004), kurie yra jos pagrindas. Visų jų išskirtinė savybė – juos puošiančios poeto tapybos darbų ir piešinių reprodukcijos. Nors šią savo kūrybos dalį – tapybą poetas ir vadina žaismu, ji yra ne mažiau svarbi saviraiškos priemonė, žodinę kūrybą siejanti su plastine, geriau atskleidžianti menininko individualybę, jo savitą, gan keistą pasaulį. Šis pasaulis sudėtingas – lyg mozaika iš daugybės ženklų. Tai spalvų ir mistinės kosminės ugnies nušviestas pasaulis, kur pro langus skraido žuvys, erdvę skrodžia degančios gyvatės, paukščiai spjaudo šviesą ar žaviai kikena, lesdami natas, dega lankos, kalnai, nuogas ugnies teologas, liepsnoja ugninis vanduo, danguje laksto pakvaišusios damos, o poetai tą dangų laižo tarsi skanėstą ir panašiai.
Bendras bruožas, siejantis skirtingus kūrinius, – modernaus meno, kuriam atstovauja poetas, (uni) forma su jai būdingais aksesuarais bei tokia pati kūrybinė nuostata. Ši forma – verlibras su visais jo požymiais, elementais (eilėraščiai), abstraktaus ekspresionizmo stilius (paveikslai) – leido autoriui, remiantis savo pasaulėjauta, suvokimu, patirtim, kurti regimo ir neregimo, realaus ir iracionalaus, fantastiško, butaforinio, absurdiško dar kitokio pasaulio vaizdus, vizijas, reginius, jų atspindžius – vientisus ar fragmentiškus. Neretai jie yra kilę iš pasąmonės, pagimdyti sapnų bei refleksijų, meditacijų, tad dažnai mistiški, migloti, sunkiai suvokiami. Tokia yra modernumo prigimtis: siekiama akcentuoti dvasinius, transcendentinius dalykus, atskleisti tai, kas nematoma – jausmus, svajones, abejones. Ypač tai ryšku tapyboje. Poezijos padangėje sklando gaji metaforos dvasia, audžiamos asociatyvios minčių gijos, siurrealistinius vaizdus keičia absurdas, realias situacijas – paradoksai, abstrakcijos. Iš kalbos, sintaksės taisyklių išsilaisvinęs žodis, frazė įgyja magiškų savybių, naujų prasmių. Vis dėlto šioje lyg per štormą banguojančioje eilių jūroje galima apčiuopti pamatines, racionalias kūrybos temas, idėjas, ironiškus apmąstymus, pastebėjimus. Be amžinųjų tradicinių žmogaus būties, likimo, gyvenimo ir mirties, jų prasmės, visos žmonijos dabarties ir ateities problemų kedenimo, poeto dėmesio sulaukia amžių sandūroje besiblaškantis žmogus, atskleidžiamas nerimas, abejonės, būsenos dramatizmas, išsakomas sielvartas dėl prarandamų dvasinių vertybių, bandoma perteikti naujo šimtmečio civilizacijos grėsmių nuojautą.
Apokaliptinių nuojautų eilutės:

per pusę skilo žemės rutulys,
erdvė suskilo tik į dvi dalis,
ir tolsta dvi galaktikos, šviesu,
bet sapnui akys merkias,
kraujuotą dangų taško fejerverkas...

"Schizo"

Šiandien po cunamio tragedijos pranašiškai skamba posmai:

Kompiuteriai laikraščiams išsiuntė
žinią
Kad saulė įpykus, kad paukščiai
nuliūdę
Kad vėjas virš jūrų pavirto į skersvėjus
Kad žemė pablūdo ir dega kerštu...
Ar žinote, kur visko pabaiga?
Ir ritasi virš miestų potvynio banga

"Kompiuteriai", "Preliudas II"

Arba išliejami dabartinio gyvenimo skauduliai:

Dzūkų svajotojas nežinojo
Kad miestų švytėjimas užtemdys dangų
Kad karalių vaikaičiai žudys savo
motinas
Moterys – vyrus, o vyrai – viską
aplinkui
Nežinojo, kad aukuro dūmas juodasis
Išgrauš akis
Juodasis Rex, Baltasis Rex
Kuris jų valdo pasaulį?

"Juodasis Rex"

Sarkastiškas žvilgsnis į pražūtingą pinigo galią:

Visų baisiausias – daiktavardinis
autožudikas...
Paraližuoja savo auką, sakydamas:
Pinigas Pinigo Pinigui Pinigą
Pinigu Pinige!
Pinigai Pinigų Pinigams Pinigus
Pinigais Pinigai!
Auka puola į transą, o šis jai pro gerklę
ištraukia sielą

"Autožudikas"

Būtis, likimas, amžinybė, gyvenimo prasmė apmąstoma eilėraščiuose "Atleisk man", "Riba", "Komedianto baladė", "Abstraktus liūdesys", "Ežerai", "Kas esi?", "Laikmečio geometrija" ir kituose. Kaip atodūsis, dejonė nuskamba posmelis:

Atleisk man, kad aš labai pavargęs
metalas dūžtantis minkštai
O akyse – oforto technika išnuodytos
minutės paskutinės
Skaudės labai – tuoj žemės luitai sunkūs
Įlauš krūtinę

"Atleisk man"

Didesnę poetinės kūrybos dalį sudaro įvairaus pobūdžio eilės, atspindinčios kūrėjo išgyvenimus, fantazijas, arba tiesiog literatūriniai šmaikštavimai, eksperimentai, sueiliuoti verlibru, taip pat klasikine sklandžia silabotoninės eilėdaros forma. Tai ir lyriniai nukrypimai ("Trobelė ant kalvos"), tapybiški, vaizdingi gamtos paveikslėliai ("Dainos", "Pavasario baladė", "Dangaus pavėsyje"), muzikiniai motyvai ("Groja žodžiai", "Paukščiai miške", "Koncertinė baladė", "Tai – muzika"), siurrealistinės vizijos ("Liepsnojanti žirafa", pagal S.Dali, "Skraidymas","Ugnies melodija", "Nostalgija"), absurdo kompozicijos ("Galvos vidury", "Rytietiškas motyvas", "Geltonas submarinas", "Paukštis"), fantazijos ("Imperfekcijos"). Poetas imponuoja savo erudicija, geru dailės, literatūros, muzikos pažinimu, suvokimu. Tai liudija turtinga leksika, sąvokos, terminai. Stebina savita poetinė kalba, pasižyminti kontrastais, koliažais, netikėtais dariniais, palyginimais, įvaizdžiais, sugretinimais, metaforomis, epitetais, žodžio ekspresija ir panašiai. Ko vertos tokios eilutės:

Padvėsusios žiurkės žvilgsnis
Primena marškinių sagą
Kuriai baigia ištrūkti siūlai

"Love story"

Kelias, miškas, klonis
Guli šen bei ten užkasti žmonės
Kada jie alsuoja
Tada medžiai linguoja...
Ir taip – kiekvieną sykį
Nusiimk kepurę, atsiklaupk
ir įsiklausyki

"Užkasti žmonės"

Vėjo apibūdinimai: kvantinis, plieninis, suakmenėjęs, pasišiaušęs, ugninis, muzikinis, butaforinis, gelsvas, rausvas ir panašiai.
Visa tai rodo turtingą autoriaus meninę vaizduotę, aktyvią meninę mąstyseną, išlavintą vaizdinį regėjimą, būdingą poeto-tapytojo, matančio, jaučiančio daiktų spalvas, atspalvius, temperamentui, o neretai aštrus, kampuotas žodis, frazė, akibrokštiškas vaizdas atskleidžia jo ekstravaganciją. Polinkis į paslaptingumą, laisva, įvairi forma – nuo fragmentų iki proziškų tiradų, strofų, tik grafiškai sutvarkytų, dažnai daro prasmę neapibrėžtą, vaizdiniai virsta abstrakcijomis, logiška informacija užkoduojama, užšifruojama, kyla alogiškumo, beprasmiškumo grėsmė, nebent to siekiama. Kritikai perspėja apie tokius pavojus, priekaištaudami, kad poetai "dirbtinai kuria abstrakčias intelektualines šaradų, kryžiažodžių, rebusų eiles, išrinktųjų – snobų gurmanų poeziją, renkasi efektingą moderniškos formos tvistą, neretai tuščiai eksperimentuoja". Atskirais atvejais, nesuvokus kūrinio esmės, prasmės, suglumintam, šokiruotam skaitytojui paliekama galimybė pasireikšti jo vaizduotei, adekvatiems pojūčiams, intuityviam suvokimui. Autorius poeziją taip apibūdina:

Ji egzistuoja kaip dvasia bekūnė
o įsikūnija tik žodžio veikiama –
Bet būna ji kaip elektra ar eteris –
tikrai ji būna
Kol virsta muzika arba malda kimia

"Ars"

Todėl, nors poetas ir šventina Demoną ("Demono pašventinimas"), galima kalbėti apie dieviškumo, o ne demoniškumo pajautą. Tos dieviškumo pajautos norėtųsi rasti ir tapybos darbuose, kurie, nors ir nesusieti su konkrečiais tekstais, tačiau emociniu krūviu, išraiška, plastine kalba yra artimi eilėraščių dvasiai. Būdami abstraktaus ekspresionizmo kūriniai, paveikslai neturi aiškaus turinio. Išvis ši dailės kryptis vengia materialumo, kaip ir poezijoje, joje vyrauja dvasiniai, jausminiai dalykai, pabrėžiamas paveikslo taktiliškumas, spalvos, faktūra. Kūriniams būdingas paslaptingumas, mįslingumas, mistiška nuotaika, žadinanti žiūrovo mintis, kelianti asociacijas, paliekama vietos interpretacijoms, meditacijai. Pagaliau, kaip eilėraštis savo skambia intonacija, ritmu, rimu, taip ir paveikslas gali būti savaime meniškai įtaigus, estetiškas. V.Kandinskis yra pabrėžęs, kad žodžiai, muzikiniai tonai ir spalvos gali sukelti sielos virpulį. Jam pritarė simbolistas M.K.Čiurlionis, o jiems abiem, be abejo, poetas, Čiurlionio atminimui sukūręs choreografinio spektaklio "Viršūnių spindesys" libretą. Tačiau šiuo atveju, kaip ir poezijoje, balansuojama ant ribos, skiriančios dailės kūrinį nuo abstrakcijos kičo, kuris skverbiasi į meno pasaulį. Poeto tapybos kūrinių reprodukcijos dailiai išleistose knygose – ir spalvinga puošmena, ir kūrybinė apraiška. Ji leidžia papildomai spręsti apie kūrybos ypatybes, pokyčius, raidą. Akivaizdu, kad kito poeto pasaulėjauta, mąstymas, didėjo jo emocinė įtampa. Ankstesni ekspresionistiški darbai, kuriems būdingos ryškios, kontrastingos spalvos, laisvas ekspresyvus potėpis, deformacija, fragmentinė kompozicija, dar išlaiko pusiau realius vaizduojamų objektų pavidalus ("Arlekinas", "Judesiai", "Apsilankymas kaime"), tačiau pamažu abstraktėja ("Du siluetai", "Eisena", "Velnių malūnas", "Šviesa"), kol virsta abstrakčiomis kompozicijomis – spalvingų, nervingų potėpių, neapibrėžtų formų, dėmių, brūkštelėjimų deriniu ("Žydėjimas", "Nerimas", "Iliuzija", "Miško tyla", "Sunaikintas žiedas"). Netiesiogiai su eilėraščių tekstu gali būti siejami mįslingi, iracionalūs, emocingi paveikslai "Paslaptis", "Preliudas", "Šokis", "Lemtis".
Naujuose darbuose, kurie sudėti į "Ugnies šešėlius", galutinai išnyko atpažįstamos tikroviškos formos, liko spalvinių dėmių, brūkšnių, mentelės potėpių daugiasluoksnės koloristinės kompozicijos. Jos – tarsi rusenantis ar prigesęs žaizdras, vaiduokliška vizija, fantasmagorija; nervingai, ekspromtiškai išdraikytais per visą drobę beformiais pavidalais, sutirštinta dažų faktūros mase, niūroka tamsiai žalsva, rusva spalvų gama su kontrastingais karmino, indigo, kadmio akcentais jos kuria dramatinę įtampą, kelia nerimą, perteikia lemtingą, slogią nuojautą, atveria nerimstančios dvasios gelmes. Neapibrėžta erdvė, laikas, daugiaprasmiai ženklai, jų kombinacijos, kuriančios naujos prasmės, realybės nerealų pasaulį, – tokia šios tapybos esmė. Nors paveikslai ir be pavadinimų, galėtume juos įvardinti ("Skausmas", "Neviltis", "Abejonė" ir panašiai), remdamiesi eilėraščių turiniu, kuris, lyginant su ankstesniu, yra komplikuotesnis, kontrastingesnis, daugiaprasmiškesnis. Nuotaikingesni, optimistiškesni, beveik kaip iliustracijos atrodo eskiziški grafitų stiliaus piešiniai, spalvingi koliažai, ypač su realios aplinkos vaizdų nuotraukomis: "Jautis ant stogo", "Sapno fragmentas", "Mėginimas suvokti", o naujausi pasteliniai – lyg dramatiškų tapybos darbų atsvara.
Įvairiai gali būti interpretuojama, vertinama menininko kūryba. Svarbu, kad jo siekiai būtų nuoširdūs, kūrybiniai principai tvirti, pagrįsti. Kūrėjas turi tikėti savo tiesa ir ja įtikinti kitus. Kaip teigiama eilėraštyje "Credo":

Ir vis dėlto vanduo liepsnojo
Muzika, taurė auksinė
Užteko vieno žvilgsnio ir karalius
Pilin įžengęs – tapo nemirtingas –
Burtažodis sužydo auštant sekmai
dienai


Tegul ir skaitytojas tuo patiki, radęs duris į keistą, mįslingą, paslaptingą, šešėlių aptemdytą, bet įdomų pasaulį.
__________________
Jackevičius J. GELTONAS VABZDYS. – Vilnius: Diemedis, 2005.
 

Skaitytojų vertinimai


22403. AUDRONE AUUS :-) 2006-02-15 12:16
N,BVC,M,CJBJXDCJHJVJSMBSJHV JGJNJFJHKJFJGKJVCKJGKJDFKJHGKJCKJGJCKBKVKVKVCK BKFKBKVKBKVKLHKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK\ KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK KKKKKKKKKKKKKKKKKKKK KKKKKKKKKKKKKKKKKKK

22404. HYHKIK :-) 2006-02-15 12:17
7IKJGUJYUYUKIHGKJUJGJH

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:27:34 Sep 11, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba