Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-06 nr. 3193

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Balys Bukelis.
NUOTRAUKA
40
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
KAS IR KODĖL IŠPIRKO ROŽES,
1
• Ričardas Šileika.
POETINIAI IR TURISTINIAI -IZMAI ŠIAURĖS RYTUOSE

POEZIJOS PAVASARIS 
• Benediktas Januševičius.
POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI – METAS RENGTIS KITAM
18

POKALBIAI 
• LIETUVOJE TRŪKSTA BALTŲ VEDLIŲ2

KNYGOS 
• „LAUŽIU ANTSPAUDĄ“
• „NAKTĮ UŽKLUPTAS ŽAIBO“
• „RŪKAS IR VĖJAS“
• „ŠOKIAI“
• „EILĖRAŠČIAI SAVO KAILIU“1
• „MINTIS IR UOLA“
• Elena Baliutytė.
IR TEBĖRA SVARBU
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Andrius Jevsejevas.
ATSIGRĘŽIANT Į PRADŽIĄ
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Rita Mikučionytė.
LIETUVIŲ TAPYBOS PARIBIAI: SUAUGĘ JAUNIEJI
9

MUZIKA 
• Vaclovas Juodpusis.
PALYDĖJUS DEŠIMTUOSIUS „SUGRĮŽIMUS“
1

PAVELDAS 
• Laima Kruopaitė.
IŠSKAIDYTI SKULPTŪRINIAI ANSAMBLIAI

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS4

PROZA 
• Loreta Jastramskienė.
NATŪRALI BŪSENA
7

VERTIMAI 
• Jurko Izdryk.
PRIVATUS SEKLYS

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MENŲ SPAUSTUVĖJE TRUMPAMETRAŽĖS OPEROS
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO „MADAGASKARUI“ – PAGRINDINIS FESTIVALIO SANKT PETERBURGE PRIZAS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• „EILĖRAŠČIŲ PER NAKTĮ“ DŽIAUGSMAI8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• MOKSLEIVIŲ POEZIJA2

ŠOKIS 
• ŠOKIS Į VAIKYSTĘ

KRONIKA 
• LĖK, GERVELE
• VYTAUTAS GAIDAMAVIČIUS
1931 07 21–2008 05 31
1

DE PROFUNDIS 
 Virgilijus Veršulis.
ŽALČIO SIUITA
1

DE PROFUNDIS

ŽALČIO SIUITA

Kino scenarijus (fragmentai)

Virgilijus Veršulis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Astromonai statistiškai dažniausiai stebi Venerą. Ką pasakytų žaltys Froidas?
Gyčio Norvilo paišas

Ant miško takelio prieš saulutę šildosi žaltys. Būtų gerai, jei tuo metu praskristų paukštelis. Tikėkimės, kad jis nusileis kur nors krūmuose, tuomet būtų galima apžvelgti visą gamtovaizdį, šiukšlių reikėtų nefilmuoti. Prieš filmavimą reikėtų jas paslėpti: gal parauti žolės arba palaužyti šakų ir jomis uždengti. Turėtų skambėti rami, vos girdima pastoralinė muzika. Čiurlionis netinka. Muzika nutyla. Visas dėmesys žalčiui.

Žaltys. Oi tu, žalty,

Oi tu, gyvuly…

Gražiai. Gyvulys – skamba išdidžiai. Bet gyvulys netinka. Aš gi tas, eee... šliužas. Fui, kaip šlykštu, nekenčiu šliužų.

Oi tu žalty,

Oi tu, šliuže…

Šlykščiai, šlykščiai. Šlykščiau nebūna. Geriau gyvulys, gyvulys geriau skamba. Ir kodėl aš gimiau ne gyvuliu? Tai nesiseka. Kaip tą šliužą pakeisti? Gal padaras? Arba sutvėrimas. Jo, sutvėrimas visai nieko ir neprasilenkia su tiesa. Taigi būsiu sutvėrimas.

Oi tu, žalty,

Oi tu, sutvėrime…

Ne, nėra rimo. Sunku su poezija.

Kamera gali vėl laisvai paklajoti, tarkim, paskui drugelį.

Pala, o jeigu taip:

Žalty, oi tu,

Sutvėrime, oi tu tu…

Oi tu tu.

Čia gerai, kaip tik tai, ko reikia – ir rimas, ir ritmas, ir mintis. Aha, kas toliau?

Na, iš bėdos pirmas posmelis galėtų toks būti:

Žalty, oi tu,

Sutvėrime, oi tu tu.

Šlovė tau amžina,

Neišblės niekada.

* * *

Vaizdas staiga keičiasi. Naktis. Miesto parkas, kuriame guli nuogas vaikinas. Miega. Prie jo lėtai privažiuoja policijos automobilis. Iš jo išlipa dviese.

I policininkas. Ei, tu gyvas?

II policininkas. Juk matai, kad kvėpuoja. Turbūt girtas.

Vaikinas staiga atsisėda.

I policininkas. Bet jokio alkoholio kvapo.

II policininkas. Tai klijų prisiuostęs. Vežam į skyrių.

I policininkas. Kelkis, eime. Kur tavo rūbai?

Vaikinas. Nežinau.

II policininkas. Aišku, narkomanas, matai, kad nesusigaudo, kas kur. Vežam, ten išsiaiškinsim.

Policijos skyriaus patalpa.

II policininkas. Gerai, sakyk vardą, pavardę, adresą ir taip toliau. Kelintą kartą sėdi už narkotikų vartojimą?

Vaikinas. Nežinau.

II policininkas. Ko nežinai? Savo vardo nežinai ar kiek kartų sėdėt teko?

Vaikinas. Kiek kartų.

II policininkas. Jau net nesuskaičiuoji. Paukštelis.

I policininkas. Gerai, sakyk savo vardą, kur gyveni, ką veiki, mokaisi ar dirbi?

Vaikinas. Nieko neveikiu.

II policininkas. Matai, valkata. Ir nesigėdija, parazitas. Gyvatė.

Vaikinas. Aš ne gyvatė.

II policininkas. Tylėk tu, žalty.

Vaikinas. Taip, aš žaltys.

II policininkas. Na va, čia jau geriau. Atsakinėk į klausimus. Vardas?

Vaikinas. Žilvinas.

II policininkas. Tai kokia, sakei, tavo pavardė?

Žilvinas. Dar nesakiau.

II policininkas. Tai pasakyk, pasakyk, mes laukiam. Įskaitoj esi įrašytas?

Žilvinas. Nežinau.

II policininkas. Man atsibodo šitas atsakymas. Gal tau truputį kiaušus pakutenti, kad sukalbamesnis būtum?

I policininkas. Ė, ė, negalima.

II policininkas. Bl..., jis man jau atsibodo. Klausyk, gal tu idiotas? Idiotas?

Žilvinas. Nežin... gal.

II policininkas. Ką reiškia gal? Neapsisprendei? Nuogas voliojasi ir nežino, kas jis toks.

I policininkas. Tai pasakysi pavardę?

Žilvinas. Žaltys.

I policininkas. Tokia pavardė?

II policininkas. Ne, nu aš jam tikrai įspirsiu į subinę, gaidys.

Žilvinas. Žaltys, ne gaidys.

I policininkas. Ką veikei parke?

Žilvinas. Miegojau.

II policininkas. Eik tu, ką tu sakai? O mes manėm, kad žolę pjovei. Miegojo jis mat.

I policininkas. Gal tave kas apiplėšė? Gal nurengė?

Žilvinas. Ne, aš neturėjau rūbų. Kažkaip apie juos nepagalvojau.

I policininkas. Ką reiškia „nepagalvojai“? Tu iš tikrųjų buvai apsvaigęs?

Žilvinas. Ne, aš nebuvau apsvaigęs.

II policininkas. Nebuvo jis mat apsvaigęs. Tai kas, gal aš apsvaigęs?

Žilvinas. Nežinau.

II policininkas. Jis vėl su tuo savo „nežinau“. Tu moki dar kokį nors žodį?

Žilvinas. Aišku.

II policininkas. Aišku, jam aišku. O man neaišku. Ką veikei nuogas parke? Dar kartą kartoju.

Žilvinas. Než...

Žilvinas. Aš nepagalvojau. Apie rūbus nepagalvojau. Kad jų prireiks.

II policininkas. Apie rūbus nepagalvojo. Išeina į miestą ir nepagalvoja, kad prireiks drabužių. Tik ekshi...ekshibicionistas taip gali sumąstyti: „O kam man tie rūbai, kai einu pasivaikščioti?“ Ko tu jo klausai? Į marmūzę tokiam. Makaronus dar kabina. Negaliu klausytis, išeinu.

Išeina.

I policininkas. Nepagalvojai, kad prireiks rūbų?

Žilvinas. Taip. Matot, aš pirmą kartą tai padariau, todėl gerai visko neapgalvojau.

I policininkas (pašnibždomis). Ką pirmą kartą padarei?

Žilvinas (irgi pašnibždomis). Pirmą kartą į žmogų pasiverčiau. Aš žaltys. Taip, tikrai.

Keturias valandas per parą mes galime būti žmonėmis. Bet ne visi ryžtasi tokiam žygiui. Dabar jau suprantu, kodėl būti žmogumi nelengva. Aš irgi tik šią naktį pirmą kartą pabandžiau. Kad reikės rūbų, nepagalvojau. Pasirinkau naktį. Dar gerai, kad ne dieną. Kai pavirsti žmogumi, atgal gali sugrįžti tik po keturių valandų. Niekaip negalima paskubinti. Todėl ir atsiguliau, kad nelabai matyčiausi. Ir užmigau. Būčiau atvirtęs savaime, jei ne jūs. Labai atsiprašau.

I policininkas (vis dar šnibžda, tada pradeda rėkti). Tu mane durniumi laikai? Ką? Durniumi? Von. Į kamerą. Supūdysiu tave, von.

* * *

Ežeras. Krantai apaugę meldais, aplink juos nemažai geltonų ir baltų lelijų. Vienas ežero krantas smėlėtas. Vakaras. Nuo ežero grįžta išsimaudžiusi mergina ir vaikinas. Viena mergina dar maudosi.

I mergina. Egle, mes tavęs nelauksim. Lipk greičiau.

Eglė. Nelaukit, aš pati pareisiu.

Vaikinas. Žiūrėk, kad kas neužpultų.

Eglė. Kai tavęs nebus, tai ir pulti nebus kam.

Jie nueina. Eglė išlipa iš vandens. Eina prie rūbų ir išsigąsta. Guli jos suknele apsirengęs Žilvinas.

Žilvinas. Nebijok. Ko išsigandai?

Eglė. Kodėl tu su mano suknele?

Žilvinas. Aš neturiu rūbų.

Eglė. Ką tai reiškia? Pavogė?

Žilvinas. Galima ir taip sakyti. Įsirangiau į tavuosius.

Eglė. Jeigu tave apšvarino, tai nereiškia, kad gali ir mane basą palikti.

Žilvinas. Nepyk, aš tuoj ją grąžinsiu.

Eglė. Aš nepykstu. Gražiai atrodai. Kuo tu vardu?

Žilvinas. Žilvinas. O tu Eglė?

Eglė. Tai tu klauseisi pasislėpęs?

Žilvinas. Taip, aš buvau tavo rūbuose.

Eglė. Keista. Mano rūbuose? Tu juokus mėgsti.

Žilvinas. Taip, čia daug vietos. Ateik, sušilsi.

Eglė. Bet... Tikrai?

Žilvinas. Nebijok. Na kaip?

Eglė. Šilta. Tu kvepi ežeru.

Žilvinas. O tu duona.

Eglė. Duona?

Žilvinas. Taip, aš labai mėgstu duoną.

Eglė. Aš labiau mėgstu pomidorus. Ir obuolius. Taip, obuoliai man skaniausi.

* * *

Rojus. Galėtų būti kolektyvinio sodo panorama, tik, aišku, be namelio. Gėlynai, vaismedžiai ir obelis. Gražiai nupjauta veja. Dievas Adomui demonstruoja, kaip veikia benzininė žoliapjovė.

Dievas. Matai, čia patrauki, tik staigiai, va, ir veikia. Na ir stumdai po pievelę. Supratai?

Adomas. Taip, tėveli.

Dievas. Koks aš tau tėvelis? Kiek kartų reikia kartoti? Kreipkis „Dieve“, arba „Sutvėrėjau“. Aš tavęs negimdžiau, tik sukūriau. Supranti?

Adomas. Taip, tėv... Dieve.

Dievas. Žolytę turi pjauti kas trečią, vėliausiai kas ketvirtą dieną. Krūmus su žirklėmis pereik kas savaitę. Šešias dienas dirbk, o septintą galėsi ilsėtis.

Adomas. Aišku, supratau, tėveli. Ai, kad man liežuvis nudžiūtų. Sutvėrėjau.

Dievas. Va va, ir nudžius, jei norėsi. Savo galva gyvenk, Dievas ne tarnas tau, ne liokajus. Bet dėkoti nepamiršk. Sekmadienį, septintą dieną, melskis ir aukok. Aišku? Mėgstu dėmesį ir pagyras.

Be Dievo ir Adomo sode dar yra Ieva, angelas Amūras, kokių šešiolikos metų vaikinukas ir žaltys. Žaltys, įsirangęs į medį, žiūri iš viršaus į nugaras surėmusius Ievą ir Amūrą.

Ieva. Kada vėl pas mus apsilankysi?

Amūras. Nežinau. (Pauzė.) Kada senis užsimanys.

Ieva. Aš tavęs lauksiu.

Amūras. O kam? Tu gi turi Adomą.

Ieva. Jis man nepatinka. Kažkoks kreivas ir senas. Tu – kas kita.

Amūras. Bet aš angelas.

Ieva. Na ir kas?

Amūras. Man negalima.

Ieva. Kiek daug šiam pasaulyje draudimų. Obuolių nevalgyk, su vyru nesantykiauk. Ir kam tada visa tai, jei nieko negalima? Kam jis viską sukūrė?

Amūras. Jam geriau žinoti. Tam jis ir Dievas.

Ieva. Nekenčiu jo. Greičiau jis iš čia dingtų.

Amūras. Bet tada ir aš išskrisiu.

Ieva. O tu vienas negali atskristi? Rytoj?

Amūras. Tai nuodėmė. Už tai mane gali išsiųsti į pragarą.

Ieva. O rojus? Manai, tai ne pragaras? Gal dar blogiau, tiek vaisių, tiek pagundų ir nieko negalima. „Valgykit, vaikai, duoną ir gerkit vandenį iš upelio.“ Fui, apsivemsiu.

Dievas. Amūrai, vaikeli, gal jau skrendam. Vakaras jau arti, kol parsirasim. Tad kaip sakiau, vaikai mano, gyvenkite dorai. Žaltys jus prižiūrės. Duok strėles ir lanką, palaikysiu.

Amūras. Vėl visas iššaudysi, o man daryti reikės. Išnaudotojas.

Dievas. Na, na.

Dievas sėdasi Amūrui ant pečių ir šis nuskraidina Dievą į dangų.

* * *

Vėl ežeras. Žilvinas su Egle guli ant žolės.

Žilvinas. Padaryk taip (dviem pirštais padaro apskritimą).

Eglė nykščiu ir smiliumi padaro apskritimą. Žilvinas į jį įkiša pirštą ir stumdo, kol Eglė nesuspaudžia.

Eglė. Dabar nepaleisiu. Niekada tavęs nepaleisiu.

Žilvinas. Vis tiek turėsi kada nors paleisti.

Eglė. Aš nenoriu. Kada vėl susitiksim?

Žilvinas. Rytoj. Kol kas palik man savo suknelę. Paskui gal ką susimedžiosiu.

Eglė. Atnešiu rytoj tau kokį nors savo brolio drabužį.

Žilvinas. Gerai. Tekėk už manęs.

Eglė. Dabar?

Žilvinas. Ne, rytoj.

Eglė. Iki rytojaus dar išgyventi reikia.

Žilvinas. Rytojus ateis labai greitai, jau šiandien.

Eglė. Taip, man jau reikia eiti. Iki rytojaus, mielasis.

Žilvinas. Egle, o kas yra idiotas?

Eglė. Kam tau?

Žilvinas. Kai kas mane taip pavadino.

Eglė. Tu ne toks. Tikrai.

Žilvinas. Iki, rytoj šioje vietoje. Aš lauksiu.

Švelniai pasibučiuoja ir išsiskiria.

* * *

Dievas sėdi ant debesėlio. Rankoje turi kariškus žiūronus.

Dievas. Ale tu matai? Vis dėlto pabėgo prakeiktasis, pabėgo pas tą pasileidėlę. Na, tik sugrįžk, iškart į pragarą ištremsiu, nevidonas. Nors ką čia sulaikysi, jaunas gi, neįdomu jam su manim, seniu. Pats toks buvau, žinau. Jo amžius dabar toks, paauglystė. Sunkus metas. Priešinasi, nori įsitvirtinti, viską patirti, išbandyti reikia. O dar ta. Pati ant kaklo kabinasi, tai kurgi klausys? Kas aš jam, ne autoritetas. Nereikėjo man tos bobos lipdyti, nereikėjo. Jaučiau, kad nelaimes atneš. Ir dar kokia akiplėša, akis drasko. Gal reikėjo antrą vyrą nulipdyti? Vienas būtų žolę pjovęs, kitas krūmus karpęs? Bet reikia pratęsti giminę. Moteriškas pradas būtinas, kaipgi jie vienas kitą vaisintų? Bet bėdos bus, jaučiu. Dėl moterų brolis brolį žudys, tautos viena prieš kitą stos, tikrai, neišvengiamai. Žiūrėk, žiūrėk, ale ir žaltys niekšas, palikau prižiūrėti, o jis ką? Ne tik kad nedraudžia, pats obuolį tiesia, išdavikas. Ne su Dievu, su žmonėmis išvien eina. Adomas šaunuolis, neima, purtosi. Aha, į dangų, į mane rodo. Teisingai. O Ieva nepaiso, iškart pasigriebė ir valgo. Na, jau ne, taip nieko nebus. Greit obuolių neliks, jei visokie čia valgys. Duonos jai negana. Išvysiu, rytoj pat išvysiu iš sodo, tegul keliauja į žemę ir ten patys kuriasi. Juk, tiesą sakant, dėl to ją ir sukūriau. Adomas atsisakė, tai vaisių Amūrui atkišo. Ot boba. Na, tas tai tikrai žino, kas yra obuolys. Per daug lepinau, užginto vaisiaus nedraudžiau. Myliu aš jį kaip tikrą sūnų. Užėjo abu už medžio. Nesimato. Ai, vėjo nėra, debesėlis vietoj stovi, nieko nematau. Ak, kojos susipynė, raičiojasi, tu matai, kas darosi. Bjauru, šlykštu, kaip jie taip gali? Mano sode. Neištversiu. O Adomas ką ten veikia? Su savim žaidžia? Žiūri į anuos ir žaidžia. Kur jis to išmoko? Aš juk nerodžiau, tik su žoliapjove mokiau dirbti. Viskas, rytoj pat visus į žemę, ir žmones, ir žaltį. Angelą vis dėlto pasiliksiu, jis juk nekaltas. Boba sugundė, o tuos ištvirkėlius... Siaubas, kas vyksta, kas vyksta, o kas dar bus?

Lyja smarkus lietus. Žaibuoja. Po vieno blykstelėjimo užsidega medžio viršūnė.

Žilvinas. Žalty, oi tu,

Sutvėrime, oi tu tu…

Operatorius vaizdą filmuoja kildamas kosminiu aparatu. Liepsnojantis medis mažėja, kol virsta tik maža kibirkštėle, paskui matome visą Lietuvą, visą Europą, galų gale visą Žemę. Žemė vis mažėja, mažėja, kol galiausiai išnyksta mažų šviečiančių taškelių jūroje. Pasirodo užrašas:

FILMO PABAIGA

 

Skaitytojų vertinimai


47315. po palme2008-06-12 00:18
gera interpretacija

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:01 Sep 11, 2011   
Jan 2009 May 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba