Atgal į ateitį

Ekonomistai ir politikai skaičiuoja: iki kurių metų nuriedėjome atgal? Kada pasuksime ateitin? Gediminas Vagnorius siūlosi į talką („Forumas“, LTV). Prisimenu nepriklausomybės pradžią, rytinius pasitarimus pas Vytautą Landsbergį, kai jis puldavo Kazimierą Prunskienę, kol pats netapo premjeru. Dabar greta jo sėdi jauni žmonės iš Andriaus Kubiliaus vyriausybės, bet jie kalba dar greičiau, karščiau ir painiau už vakarykštį ekonomikos gudragalvį. Klausytojai ir žiūrovai užpila skambučiais: „Pasakykite aiškiai, kodėl siūlote taupyti iš skurdžių, o turčiams bijote net piršteliu pagrūmoti“? „Dviračio šou“ (LNK) paaiškina: „Pabandyk ką nors išpešti iš Bronislovo Lubio.“ Tadas Blinda gal ir galėtų, bet naujo filmo apie „svieto lygintoją“ greit nebus – nėra finansavimo. Užsienio kino festivaliai lipa vienas ant kito: pasidžiaugėme kino dokumentika ir Kauno kino festivalio likučiais, o mina ant kulnų animacinis „Tindirindis“ su kalnais filmukų, laida „Durys atsidaro“ (LTV) pranašauja vengrų kino savaitę, sparčiai atšuoliuoja ir „Scanorama“.

Riedu atgal – į senus laikus, kai dar ir kaime būta kino. Dabar rajonuose jo reikia ieškoti su žiburiu. Jurbarko kultūros centras kaip gervė pavasario laukia europinės renovacijos, bet kino entuziastas Algis Petraitis vykdo savo programą – rodo lietuvišką dokumentinį kiną. Jau beveik dešimt metų. Tiesa, iš DVD plokštelės, bet turi priglaudęs ir senąją kino techniką. Su „Vabzdžių dresuotoju“ atvykome trise – režisierius Linas Augutis, aktorius Gediminas Girdvainis ir prie filmo pirštą prikišęs kritikas. Kalbamės su visais: vieniems gyvas aktorius televizijos laikais tebėra staigmena, kitiems animacija pažįstama tik iš televizijos, tretiems – sunku patikėti, kad animacininkas Vladislovas Starevičius kurti pradėjo Lietuvoje. G. Girdvainis nuliūdo, kad jo niekas nepakvietė į gruodžio mėnesį Niujorke vyksiantį lietuviško kino festivalį, bet džiaugėsi, kad neužmiršo jurbarkiečiai, nes čia kadaise irgi vykdavo kino festivaliai, o liaudies teatras netrukus švęs 50-metį. Nemuno pakrantėmis džiaugėmės važiuodami, o dar labiau – grįždami: beveik Nica, tik Jurbarkas – ne Kanai. Vis vien graži perspektyva lietuviškai dokumentikai. L. Augutis pasakojo, kaip rausėsi Maskvos archyvuose, kur reikia ne tik pinigų, bet ir mokėti gurkšnoti kavutę su viską menančiomis kino archyvarėmis. Arba – kaip per internetą galima susirasti kino retenybių Londono ir Paryžiaus kino archyvuose. Kai bus parengti Muzikos ir teatro akademijoje jaunieji kinotyrininkai, galės atsiraitoję rankoves kibti į kino praeitį, kurdami jo ateitį. Kol kas kartojama Viktoro Gerulaičio laida „Kai aš mažas buvau“ (LTV2). Stebina kitoks Valentinos Paukštelytės stilius „Kultūros metraščiuose „(LTV2), nes dabar, prasidarius kultūros durims, televizijoje nežinia ko laukti. Kaip Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje: ėjome su seserimi Aldona apžiūrėti, kur kabos jos tautodailės darbai ir įvyks poezijos vakaras, o užklupome Benedikto Januševičiaus smagų „Raidininkavimą“. Smalsiai apžiūrėjome, nes skaityti lyg ir nebuvo ką. Kai buvo mažas, mano sūnus Erdvilas dėliojo raides: „t + t...“ Klausėme: „Kas išėjo?“ „Dramblys“, – atsakydavo, nužvelgęs mano stotą.

Atgal į ateitį Šiauliuose tolstu su pusbroliu inžinieriumi Vytautu Kriaučiūnu, kuris, atgavęs 50 ha žemės, nuniro į kultūrą. Diskutuojame, kodėl nepaprastai „skanius“ memuarus „Kolaborantas?“ parašęs D. Jankauskas, senais laikais tvarkęs miesto maisto ūkį, užmiršo, kad buvo „specparduotuvės?“ Užtat sužinome, kad po N. Chruščiovo sutiktuvių A. Sniečkus už skanius pietus liepė padavėjoms duoti po butelį „Palangos“, o vėliau ministru tapęs K. Plechavičius sumaišė su žeme už lėkščių tarškinimą ir apdovanojo papeikimais. Kaip vyksta uždari baliukai dabar, parodė Lietuvos ryto televizijos reporteriai. Vaizdas pro Vilniaus mero gimtadienio langą buvo vienoks, o žodžiai – kitokie. „Taupumo sumetimais“ vakare visi užsisakė valdiškus automobilius. Tik televizija neleido ramiai užknarkti.

LTV rodė R. Zameckio filmą „Atgal į ateitį“. „Lietuvos talentuose“ (TV3) mokytojas iš Rokiškio vijurku sukosi ant galvos ir mėgino tuo įrodyti, kad praeityje slypi dabartis. Mokytoja Inga Patrienė iš Kretingos parodijavo Kristinos Kazlauskaitės personažus iš „Dviračio šou“. Tačiau kas ją įsileis į TV, jeigu prie laidos vartų stovi Vitalijus Cololo su Džiugu Siaurusaičiu? Vaikų dainos nugnybiamos, o muzikos žvaigždė Marijonas Mikutavičius siūlo: „Gal ateisite po 10 metų?“

„Stiliuje“ (LTV) smuikininkas Vilhelmas Čepinskis nerimauja dėl klasikinės muzikos ateities Amerikoje. Kol turime savą Filharmoniją, jaučiamės saugesni už amerikiečius. Dieną ir naktį televizijoje gaudome „Mezzo“ kanalą. Jis kartais pasiūlo ir kino retenybių: M. Camus filmą „Juodasis Orfėjas“. Lietuvos televizijos tebesisuka ties pedofilijos skandalu ir įtartinai ilgai fone smaginasi mergaičiukės erotiniais gestais – ūsuotų dėdžių nusikaltimo liudijimais. Pabudo iš miego ir „Dviračio šou“ blondinės: kaip galima per metus perskaityti penkias knygas ir dar išrinkti geriausią? Juk ateitis – tik „Rožių“ ir „Tortų“ televizija...