 Vini Pūchas (dešinėje) ir Piatačiokas filmavimo aikštelėje |
Jis pasiekė aukščiausią šlovės tašką, tapo dievaičiu ne tik vaikams, paaugliams, bet ir brandaus amžiaus žmonėms. Jo talentą šlovino įvairių kultūrų žmonės, jo kūrybai lenkėsi visas pasaulis. Jis pasiekė viską, ko kada galėjo norėti ir... staiga išnyko. Jo gerbėjai jau seniai sunerimę klausia: kur dingo Mikė Pūkuotukas?
Prieš aštuonis dešimtmečius vienoje JAV valstijoje dirbo garsus literatūros kūrėjas Alanas Aleksandras Milnas. Jis turėjo dukrą, kuri nesulaukė užtektinai tėvo dėmesio – jis buvo pernelyg užsiėmęs. Ilgainiui šalia jos atsirado draugas – apkūnokas, pasižymintis kiek per dideliu kūno plaukuotumu, mėgstantis medų. A. A. Milnas, susižavėjęs dukters ir jos naujojo pažįstamo draugyste, parašo biografinį romaną ir pavadina dukters draugo vardu – „Winnie the Pooh“.
Romanas greit tampa bestseleriu, kino studijos kovoja dėl teisės jį ekranizuoti. Vini Pūchas kenčia dėl pernelyg didelio dėmesio, jį medžioja paparacai, jo gyvenimas pasauliui tampa lyg po didinamuoju stiklu. Planetos numylėtinis pradeda vartoti narkotikus. Jam dažnai kyla vaizdinių, kad gimtajame miške tigras kartu su kengūra augina vaiką, o kiaulė dėvi triko. Niekas netiki jo vizijomis, kino studijos nebenori statyti apie jį biografinio filmo. V. Pūchui pradeda trūkti pinigų narkotikams. Jis susideda su mafija. Ilgainiui jai įsiskolina milžiniškas pinigų sumas ir yra priverstas bėgti.
Prieglobsčiu garsiajam romano personažui tampa Sovietų Sąjunga – vieta izoliuota nuo išorinio pasaulio. Čia jis stengiasi pritapti prie naujos kultūros ir persidažo plaukų spalvą iš šviesiai geltonos į tamsiai rudą. Tačiau JAV prigimtis vis tiek ima viršų, ir Vini Pūchas SSRS pradeda propaguoti naują muzikos stilių – repą. Čia jį pastebi režisierius Fiodoras Chitrūkas ir 1969 m. pradeda apie jį statyti biografinius filmus: „Vini Pūchas“, „Vini Pūchas eina į svečius“, „Vini Pūchas ir rūpesčių diena“. 1972 m. restauruojamas pradinis šių filmų vaizdas ir garsas. Čia V. Pūchas pagaliau Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai viešai pasirodo atliekantis savo dainas, kuriose akivaizdžiai perteikiamas aktoriaus charakteris. Kaip sako dvi jo dainos eilutės, jis nepasižymi proto aštrumu: „Tuščia smegeninėj učia / Pam param tik vėjai pučia.“ Šiomis eilutėmis autorius prisipažįsta ne tik esąs kvailas, jis čia vartoja niekada neprigijusius žodžius kaip učia, pam ar param. Tačiau dainininkas nenusivilia ir toliau stengiasi džiaugtis gyvenimu: „Nors galvelėj vėjai pučia, bet man gera učia učia.“ Tai iš tikrųjų kelia simpatiją šiai didžiai asmenybei, turint omenyje jo sunkią patirtį JAV.
Kita ryški Vini Pūcho charakterio savybė – per didelis pomėgis valgyti: „Ką daryt jis bepradėtų, kad tiktai nesuliesietų, / Betgi šito juk nebus: / Jis laiku sukirs pietus.“ Kaip tik dėl šios silpnybės garsiajam aktoriui SSRS tampa idealia gyvenamąja vieta – vyraujantis socializmas leidžia niekada nedirbančiai asmenybei namie nuolatos turėti medaus.
Vini Pūchas vėl garsenybė. Jis susidraugauja su vienu aktoriumi, vaidinusiu kartu Chitrūko filmuose. V. Pūchas su Pietačioku tampa neišskiriami ir, kentėdami nuo pernelyg didelio dėmesio, bėga į Sovietų Lietuvą. Čia pasikeičia vardus ir tampa Mike Pūkuotuku ir Knysliuku.
Lietuvoje Mikė Pūkuotukas nebesifilmuoja, bet šalį pasiekia filmai iš Sovietų Rusijos. Jie išverčiami į lietuvių kalbą ir taip žmonės čia su juo susipažįsta. Kine Mikė nebedainuoja, bet kartais žmonės vis išgirsta jo trumputes daineles, kai šis su Knysliuku keliauja pasivaikščioti. Vienoje iš jų Mikė vėl užsimena apie senus žalingus įpročius ir tai, kad į šią veiklą jau įtrauktas ir Knysliukas: „Kur einam mes su Knysliuku, / Neklausinėkit mūs! / Nieks neatspės, nepasakys, / Oi ne, oi ne, oi ne.“ Kai kas iš apklaustųjų kaimynų šią dainą interpretuoja kitaip. Jie teigia, kad čia Mikė reiškia savo slaptas simpatijas Knysliukui. Pasauliui iškyla dar viena mįslė: Mikė Pūkuotukas homoseksualus?
Garsusis aktorius čia vėl tampa unikaliai liaudies mylimas, ir savo žodį taria teatras. 2005 m. Saulius Mykolaitis režisuoja spektaklį apie Mikės Pūkuotuko gyvenimą. Specialiai jam yra sukuriama keletas dainų, tarp kurių ir „Kaip smagu“, kurioje atsispindi pagrindinės garsenybės charakterio savybės.
Visą gyvenimą paparacų kamuotam aktoriui to jau būna per daug, ir jis vėl dingsta. Televizija, išstūmusi iš susidomėjimo taikinio knygas, pati greit nustoja rodyti biografinius šio įstabaus veikėjo filmus. Teatrui ateina sunkūs krizės laikai, režisieriai priversti statyti naujus populiarius spektaklius. Su menu Mikę Pūkuotuką apleidžia ir žiniasklaida.
Kartais Mikę pažinoję žmonės dar paniūniuoja: „Charašo živiot na svete Vini Pūch, / U nevo semja i deti, / on lapuch“ (gerai pasaulyje gyvena Mikė, turi šeimą ir vaikų, anot jo plikės). Gal tai ir yra tikroji Mikės išnykimo priežastis? Gal jis pagaliau vedė ir susikūrė ramų šeimyninį gyvenimą? Tačiau kyla klausimas: o kur jo jausmai Knysliukui?
2008 metais informaciniame-kultūriniame tinklalapyje www.youtube.com pasirodo paskutinė daina, skirta Mikei Pūkuotukui. Joje atlikėjas Ivanushka Lt išreiškia tauriausius jausmus aktoriui ir klausia: „Mike Pūkuotuk, kur tu esi? Gal tave suėdė Gena?“ Čia vertėtų sustoti ir į šį faktą žvilgtelėti atidžiau.
Anuomet, kai Fiodoras Chitrūkas filmavo biografinius Mikės Pūkuotuko filmus, gretimoje aikštelėje dirbo Krokodilas Gena su ištikimuoju bendrakeleiviu Kūlverstuku. Žinių, kad šie aktoriai bendravo su M. Pūkuotuku, neaptikta. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad po ilgo krokodilo ir jo draugo bendradarbiavimo dingo ir Kūlverstukas. Tuomet Gena buvo teisiamas už jo mėsinių audinių transportavimą į savo organizmą. Neatsiradus svarbių įkalčių, krokodilas išteisintas.
Negi garsaus aktoriaus, dainininko, filosofo lemtis tokia baisi? Negi taip baigiasi visų numylėtinio kelionė po šį žiaurų pasaulį? Kad ir kur dabar būtų Mikė Pūkuotukas, niekada jo nepamiršim. Mike, mes tavęs ilgimės.