Rugsėjo 6 d. Toronte mirė Kanados lietuvių dainininkė Slava Vaclova Žiemelytė,
spalio 1d. jai būtų suėję 85*
Gyvenusiojo šalia mūsų mirtis pasuka mintį atgal, veda į būtąjį laiką, atverdama kitokį tikrovės regėjimą. Tiksliau, praregėjimą. Išėjusysis prisikelia neįspėtu, tarsi tikruoju savo pavidalu.
Kada ir kokią Slavą Žiemelytę pažinome?
Dar nebuvome stovėję Baltijos kelyje, bet dvasia jau susivieniję, pasiryžę – nesulaikysi, nebeužtvenksi! Vadinome 1989 m. pavasarį Sugrįžimų pavasariu ir bėgome prie kelio pažiūrėti, kaip grįžta broliai namo. Parėjo tada mūsų poetai, rašytojai, dailininkai, muzikai – kadaise iš namų išėjusieji, ir tie, svetimoje žemėje užaugusieji, ir net Eglės vaikai, gimusieji užjūrio kraštuose. Per juos sugrįžo į mus tautos kultūros, meno, jos dvasios dalis – ją jutome per garso, spalvos artumą, raiškos ir minties savitumą. Lietuviai ir Sibire išsiskirdavo gyvenimo būdu, dainomis, elgesiu, net savo veidu – kad ir kur būtų, Rytuose ar Vakaruose, jie išlaikė gyvą tautiškumo esatį.
Ano Pavasario metą Naujosios operos kompanija iš Čikagos (New Opera Company of Chicago) atvežė į Vilnių JAV lietuvių kompozitoriaus Dariaus Lapinsko operą „Dux Magnus“ – čikagiečių spektaklis tapo gražiausia Sugrįžimų pavasario diena Lietuvos operos ir baleto teatre. Pirmą kartą tuomet išgirdome ir Slavą Žiemelytę. Tarp kitų garsiais menininkais pristatomų solistų jos pavardė atrodė lyg ir kukliai. Tačiau raštiškas anonsas bylojo, kad yra dainavusi Kanados operoje (Canadian Opera Company), CBC-TV operoje, Kanados radijuje, dalyvavusi „Banff Opera“ festivalyje, turi įvairių stilių koncertinį repertuarą (S. Šimkus, V. K. Banaitis, F. Schubertas, O. Respighi, A. Schönbergas, Vakarų Indianos spirituals ir kt.), koncertavo JAV, Australijoje, Kanadoje.
Vos išėjo į sceną, nuo pirmųjų frazių pasidarė aišku, kad yra daug metų scenoje praleidusi, dainavimo kultūrą išsiugdžiusi artistė, turi brangiausią moterų balsų kategorijoje balsą – galingą, kompaktišką, gražaus tembro kontraltą. Pasibaigus spektakliui, negalėjai savęs neklausti, kodėl iki šiol apie ją negirdėjai ir kokiose scenose prabėgo kūrybingiausias dainininkės laikas. „Mano gyvenimas nebuvo labai spalvotas“, – kukliai atsakė tuomet Slava Žiemelytė, ir papasakojo tipišką, bet turinčią ir savitų bruožų lietuvių išeivijos dainininko istoriją.
Prasidėjęs turtingame Užluobės sodžiaus vienkiemyje netoli Skuodo, darbščioje, dainuojančioje, grojančioje septynių vaikų šeimoje, gyvenimas anksti iškėlė sunkų pasirinkimo kryžių: Raudonosios armijos okupuojama tėviškė ar karo pabėgėliai Prūsijoje? Ji, devyniolikmetė, niekuo bolševikams nenusidėjusi, bet ar kaltė svarbu – buožės dukra, mokėsi gimnazijoje, ėjo į bažnyčią, tai ir sunaikins, kaip sunaikino tūkstančius 1940–1941-aisiais. Apsisprendimas padalijo šeimą: Slava su trimis seserimis, broliu ir našle motina prisišliejo prie vežimų vilkstinės, skubančios Vakarų link, vyriausieji brolis ir sesuo liko namie.
Lietuvoje žmonės krauju rašė pokario metraštį – išbėgusieji irgi kūrė savo istoriją. Leido knygas, laikraščius, steigė mokslo įstaigas, plėtojo politinę veiklą, gausesnėse susitelkimo vietose organizavosi kultūrininkų, menininkų sambūriai, koncertavo chorai, solistai. Apsigyvenusi Vysbadene, Slava stojo į Lietuvių tautinį ansamblį, amerikiečių zonoje laikomą geriausiu lietuvių ansambliu. Dainavo chore. Vėl pasidavė savo gimnazistiškai svajonei, kadaise pakurstytai Skuodo gimnazijos mokytojo Kazio Motgabio – tai jis, smuikuodamas per pamokas, įžiebė nenugalimą troškimą muzikuoti, mokė ją skambinti fortepijonu, griežti smuiku, dainuoti, tik tėvas, pastebėjęs pernelyg rimtą dukros potraukį nerimtam dalykui, sakė: „Balso gali ir jauna būdama netekti, iš ko tada gyvensi? Verčiau išsimokyk dantų gydytoja – šito darbo niekada nepristigsi ir galėsi jį dirbti, kol tik ant kojų pastovėsi.“
Iš namų pasiimta ir visur tampoma tėvo armonika ne kartą lėmė pasirinkimą – palikusi ansamblį Slava baigė gailestingųjų seserų mokyklą ir įsidarbino Würzburgo ligoninėje.
B. d.____________________________________
* S. Žiemelytės gimimo metais kai kada nurodomi 1927-ieji, tačiau, sulaukusi vyresnio amžiaus, dainininkė prisipažino pokariu pasijauninusi, o iš tikrųjų yra gimusi 1924 m.