Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-23 nr. 3256

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Alkūnės gatvė 2
19

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• MIKALOJUS VILUTIS.
Vienis. Romas Orantas ir jo kūryba
1
• SIGITAS BIRGELIS.
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose
2

LITERATŪRA 
• ELINA NAUJOKAITIENĖ.
Keturvėjininkai: šiandienos paralelės ir Vakarų literatūros kontekstai
5

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Su prievole vertinti...
40
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KORNELIJA AUKŠTRAKYTĖ.
Lietuviški festivalio „Baltijskij dom“ akcentai

DAILĖ 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Vieta, kurios nėra. Menas, kurio gali nepastebėti
4
• KRISTINA STANČIENĖ.
Slidi jaunystės riba ir tradicijų monstrai
5

MUZIKA 
 ŽIVILĖ STONYTĖ.
Muzikinė kelionė į Romą drauge su karalaičiu Vladislovu Vaza
8
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Kur bakūžė samanota

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kol šokome, dainavome, idėjomis gyvenome...

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atgal į ateitį

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Moterys
12

POEZIJA 
• ARNAS DUBRA.

PROZA/Apsakymo konkursas 
• GITANA GUGEVIČIŪTĖ.
Keletas jos aš
7
• ANĖ BRYDĖ.
Žuvėdra
2

VERTIMAI 
• ILSE AICHINGER.
Eliza Eliza

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• RŪTA ŠALNAITĖ.
Antišokėjiškos choreografijos festivalis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Konkurso „Jazz improvizacija 2009“ nugalėtojas: Andrejus Polevikovas1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMA KASPERIONYTĖ.
Kur dingo Mikė Pūkuotukas?
17

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANTANAS STUGYS.
Suaugę vaikai
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Iš dėlių gyvenimo
• MINDAUGAS KIRKA.
Mentalinės bombos
3
• Iš kronikų: Stebuklai
• Labai pasiklydęs7
• res ludentes / žaidžiantis paštas1

MUZIKA

Muzikinė kelionė į Romą drauge su karalaičiu Vladislovu Vaza

ŽIVILĖ STONYTĖ

[skaityti komentarus]

Spalio 1 dieną Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje įvyko senosios muzikos koncertas, pavadintas „Karalaičio Vladislovo kelionė į Romą. Karališkosios svitos muzikiniai įspūdžiai, patirti keliaujant po Europos didikų dvarus 1624–1625 m.“. Tokia konceptuali koncerto paantraštė patraukė akį, o gausi tarptautinė atlikėjų komanda žadėjo gerų muzikinių įspūdžių. Koncertą drauge su Lietuvos radiju ir televizija surengė įstaiga „Banchetto musicale“, jis vyko kaip nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ „Baroko dialogų“ dalis. Atėjusį į bažnyčią klausytoją turėjo nustebinti gausybė garso ir vaizdo transliavimo įrangos, nebūdingos kiekvienam koncertui. Tai buvo neatsitiktinai – koncertas buvo įrašomas ir vėliau transliuojamas gausiai Euroradijo klausytojų auditorijai.

Grįžtant prie koncerto programos idėjos, joje per muziką siekta atspindėti karalaičio Vladislovo Vazos kelionę 1624 m. į Romą, kurios metu būsimasis valdovas norėjo susipažinti ir su Europos muzikos naujovėmis. Keliaudamas ir apsistodamas Europos didikų dvaruose, jis patyrė daugybę įspūdžių, kuriuos, remiantis istorikams žinomu kelionės maršrutu, aplankytais miestais bei kai kuriomis datomis, pavyko, nors ir kūrybiškai, atkurti. Šiai kelionei iliustruoti buvo pasirinkti svarbiuose to meto Europos kultūros centruose gyvenusių ir kūrusių kompozitorių kūriniai, o kai kurie jų – tiesiogiai susiję su karalaičiu, kaip kad Vladislovo garbei sukurtos ir Florencijoje 1625 m. pradžioje jam parodytos Francescos Caccini operos „Rudžjero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ fragmentai.

Išsirengęs į kelionę, karalaitis Vladislovas buvo beveik trisdešimties. 1624 m. gegužės mėnesį jis pajudėjo iš Varšuvos į Romą. Aplankydamas Vieną, Zalcburgą, Miuncheną, Boną, Kelną, Briuselį, Antverpeną, pro dabartinės Prancūzijos ir Šveicarijos žemes nuo Bazelio jis pasuko Milano link. Į Italiją karalaičio svita atvyko tik lapkričio viduryje, matyt, nuodugniai susipažinusi su šių miestų ir kraštų muzikinėmis tradicijomis ir naujovėmis. Pirmajam maršruto etapui atstovavo keturi koncerto pradžios kūriniai –­ Intrada iš vieno XVII a. Lenkijos rankraščio; italų kompozitoriaus ir vargonininko Giovanni’o Priuli’o, vadovavusio Vienos imperatoriaus Ferdinando rūmų kapelai, Kancona septyniems; Niurnberge dirbusio vargonų virtuozo Kasparo Hasslerio Keturbalsė kancona (iššifruota iš Vilniuje saugomo XVII a. muzikos rankraščio –­ „Braunsbergo vargonų tabulatūros“) bei vieno žymiausių to laiko klavyrinės muzikos virtuozų anglo Johno Bullo, tuomet dirbusio Antverpene, Galjarda. Šie instrumentiniai kūriniai, atlikti ir viso konsorto „Brevis“ (vadovaujamo projekto sumanytojo Dariaus Stabinsko), ir nedidelių grupelių (muzikantai atvyko iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Šveicarijos ir Italijos), buvo tarsi įsibėgėjimas, galbūt apšilimas tolesnei koncerto programai – panašu, kad jaudulys bus užvaldęs atlikėjus. Netgi energingi pirmojo smuiko – šveicarės Leilos Schayegh užsimojimai, bandantys suderinti krinkančius G. Priulio kanconos temos imitacijų įstojimus, vos sulaikė kūrinio atlikimą nuo „sugriuvimo“.

Tačiau toliau viskas ėjosi puikiai. Kompozitorių Giovannio Andrea Cimos ir Francesco Rognoni’o Taegio kūriniai reprezentavo Milano kultūrą, o Alessandro Piccinini’o ir Bartolomeo Montalbano – Bolonijos. Įdomu buvo sužinoti, kad F. Rognoni’s, vadovavęs Milano kunigaikščio dvaro kapelai, buvo pažįstamas su karalaičio tėvu Zigmantu Vaza ir buvo jam dedikavęs vieną įdomiausių to meto muzikos traktatų, skirtą Vazų kapelos muzikantų tobulinimuisi. Klausytojai išgirdo jo ariją „Tempesta di dolcezza“ („Švelnumo audra“), kurią atliko Nora Petročenko. Ši jauna lietuvių dainininkė –­ šiuo metu garsiausia Lietuvos senosios muzikos atlikėja, kiekvienąkart nustebinanti naujomis balso galimybėmis ir nepaprastu stiliaus pojūčiu. Nors ir nebaigusi profesionalių dainavimo studijų, ji patirties sėmėsi iš žymių pasaulio atlikėjų įvairiuose meistriškumo kursuose, ją nesibaiminant galima pavadinti ryškiausia Lietuvos senosios muzikos vokalinės scenos žvaigžde. O minėtoji arija, reikalaujanti sudėtingų vokalinių pasažų, puikios tarties, itin plataus balso diapazono, visa tai patvirtino.

Yra išlikę įdomių duomenų apie konkrečius muzikinius kūrinius, tiesiogiai susijusius su karalaičiu Vladislovu. Antai Vatikane atvykusiam karalaičiui pristatyta jo garbei sukurta muzikinė panegirika „La vittoria del principe Vladislao in Valacchia“ („Karalaičio Vladislovo pergalė Valakijoje“), aukštinanti jo nuopelnus 1621 m. Chotyno mūšyje su turkais. Šį operą primenantį kūrinį sukūrė iš Vokietijos kilęs kompozitorius ir liutnininkas Giovanni’s Girolamas Kapsbergeris, o jį atliko 72 muzikantai. Deja, jis neišliko, kaip ir Marco da Gagliano opera „La regina Sant’Orsola“, sukurta karalaičiui Vazai. Reikšmingiausias muzikos kūrinys, dedikuotas Vladislovui, buvo 1625 m. sukurta minėta Francescos Caccini opera „La liberazione di Ruggiero dall’isola d’Alcina“ („Rudžjero išlaisvinimas iš Alčinos salos“). Ji karalaičiui parodyta tų pačių metų vasario 3 dieną Florencijoje, o paties kūrinio atsiradimu ir jo pastatymu pasirūpino Toskanos kunigaikštienė Marija Magdalena – Vladislovo teta. Visa opera skirta į Toskanos kunigaikštystę atvykusiam Lenkijos ir Lietuvos valdovo sūnui pašlovinti.

Koncerto programą baigė Claudio Monteverdi muzika – tai karalaičio muzikiniai įspūdžiai iš Venecijos. Skambėjo jo madrigalas „A quest’olmo“ ir pirmasis Magnificat, suvienijęs gausų atlikėjų būrį –­ aštuonis solistus (Editą Bagdonaitę, Norą Petročenko, Lukaszą Dulewiczių, Kęstutį Jakeliūną, Toomą Tohertą, Uku Jollerį, Nerijų Masevičių), chorą ir konsortą „Brevis“, kuriems dirigavo Gintautas Venislovas.

Koncertą tiesiogiai transliavo Lietuvos radijo „Klasikos“ programa, jo programą komentavo muzikologė Jūratė Katinaitė. Šis koncertas buvo „Euroradijo muzikos savaitės“ dalis – taip siekta tarptautiniam klausytojui pristatyti Vilnių, kaip gilių kultūros tradicijų ir šiuolaikiškos raiškos miestą. Vykę šeši koncertai atspindėjo skirtingų epochų ir stilių muziką, kuri buvo ir yra kuriama bei atliekama Vilniuje.

Pirmajame ciklo koncerte Ž. Martinaitytės ir E. Balsio, C. Saint-Saënso ir P. Dukas kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dalyvavo Vilniuje gimęs ir augęs violončelininkas Davidas Geringas ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur. Rugsėjo 30 d. kamerinę muziką drauge su pianistu iš Rusijos Tigranu Alikhanovu griežė Valstybinis Vilniaus kvartetas. Spalio 2 d. tiesiogiai iš Lietuvos radijo koncertų studijos transliuotas Dainiaus Pulausko grupės džiazo koncertas, spalio 3 d. iš LRT archyvų transliuota J. Fromentalio Halévy opera „Žydė“ (diriguojant Jonui Aleksai). Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusiame baigiamajame koncerte nuskambėjo Onutės Narbutaitės oratorija „Skiautinys mano miestui“, kurią atliko solistai Asta Krikščiūnaitė, Ignas Misiūra, chorai „Aidija“, „Jauna muzika“ ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami Roberto Šerveniko. Galima džiaugtis, kad Euroradijo muzikos savaitės koncertus iš Vilniaus transliavo aštuoniolika Europos radijo stočių, Australijos ABC, Jungtinių Amerikos Valstijų APM ir Kanados CBC radijo stotys.

 

Skaitytojų vertinimai


55280. Ispudziai2009-10-25 20:40
Toks jausmas, kad straipsnio autore klausesi ne muzikos, o tik uzsirasinejo koncerto pranesejos teksta. O man, pavyzdziui, kilo gausybe graziu minciu, kurias norejosi issakyti, ar uzrasyti apie pacia muzika ir zinoma puiku jos interpretavima, bet kaip cia gali rasyti, jei esi tik prie radijo imtuvo ir dar ne Lietuvoje. Na bet vis tiek, buvo gera pasidziaugti, kad tokie dalykai jau vyksta ir tevyneje. Europoje tokiu konceptualiu koncertu vyksta vis maziau, nes atlikejai Europoje daugiausiai susirupine savo produkcijos pardavimu. Mielas Dariau, patys didziausi komplimentai tau ir tavo komandai, taip ir toliau, tik nenuleisk ranku.

55325. Viola da Gamba2009-10-27 00:35
Autore labai giria dainininke Nora Petrocenko, ja is ties verta pagirti uz aistra ir atkakluma domintis senoviens muzikos repertuaru. Taciau koncerte buvo girdeti, kad technika dar labai reiketu tobulinti... To ir palinkeciau, juolab turi visus tam reikalingus gabumus.

55339. Giedrė2009-10-27 13:20
O aš visai netraktuočiau Noros kaip šio repertuaro specialistės, ji turi idomų specifinį balsą, tinkanti šiuolaikinei muzikai, gal net džiazui, nežinau, bet kad ji bandė prisitaikyti tas arijas savo ne visai plačioms galimybėms, tai buvo akivaizdu. Labai jautėsi balso ir visos jos esybės forsavimas, todėl, manau, kai kur nukentėjo šių solinių kūrinių dramaturgija ir vientisumas.

55343. to ispudziai :-( 2009-10-27 15:13
noriu pritarti pirmajam komentarui - recenzija sausa ir mazai ka pasakanti apie pati koncerta. pati programa labai idomi, tokiu netiketu spalvu isgirsti tame ankstyvajame baroke. o paskutinis magnificat - tiesiog super! tikrai yra kuom pasidziaugti.

55350. Ausra :-) 2009-10-27 18:00
Nezinau ka kaip kas klause, bet mane koncertas, o ypac N.Petrocenko balsas sujaudino iki sirdies gelmiu! Ne daznai po koncerto gali pasakyt-"va cia tai isimintina!", o dar ne dazniau isspaust asara! Dar labiau susizavejau dainininke Nora P., po Jusu gerbiamieji, kritikos. Sakot nebaigus jokiu dainavimo mokslu?! Tada tokius talentus ant ranku nesiokim ir didziuokimes esant musu tarpe! Aciu uz koncerta!

55355. Darius St.2009-10-28 01:54
Mielieji, labai dziugu uz jusu pasisakymus apie koncerta. Taciau bukite atsakingi ir teisingai rinkites pseudonimus, nes viola da gamba Lietuvoje be manes kol kas niekas negroja (del to zinoma gaila), ir jau siandien sulaukiau poros pastabu apie ne mano, o "Viola da Gamba" issakyta nuomone.

55371. Viola da Gamba2009-10-29 00:23
Viola da Gamba patvirtina, kad slapzvardis su Dariumi St. neturi nieko bendro. Sis slapyvardis naudojamas, beje, ir visai kitokio pobudzio straipsniu komentaruose;)

55429. Cimbolai2009-11-01 14:16
Gaila, LRT archyvas neleidžia pasiklausyti šio koncerto įrašo. Gal bus pakartojimas gyvai?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
4:22:46 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba