 | Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis 2009-10-23 nr. 3256 |
|
| Spausdinti | Archyvas | Redakcija | |
POEZIJA ARNAS DUBRA
čia nebuvo nieko daugiau, tik artėjantis kalnas, durys dvynės, kur repetuotas spektaklis, ir spragsintis virpantis vaizdas pro langą – židinys, į gabalus plėšantis mano ramybę: ugnį ir kaulus – į kaulus ir ugnį, ir smėlį; tada dar mėgai juodas alyvuoges, aš – žalias, tai buvo vieninteliai žodžiai tą dieną: „aš – pass“, sunerdavau smilių ir nykštį į žiedą, kad tilptų varpinės laikrodis, ir imdavo mušti į delną, – tada skambant jaučiau tekantį laiką, juo mėgavausi tarsi gėrimu, kol kūną apleisdavo, pramušdavo garsas, ir akys virsdavo į viršų. Greitėjantis smuikas tarsi spindulys įstrižai kambario, toks malonus garsas, nunešantis kažkur į rugių laukus: tarsi sėdėčiau elektros kėdėj, klausydamas vasario bliuzo, kojas panardinęs į šiaurės vandenį, prie vakarinio akmenų molo, kur jūros žvaigždės įsisupusios plaukuos, kur neršia kalmarai, jūrų arkliukai, aštuonkojai – ir viskas tarytum prieš mirtį: baltais kosmonauto dantim, vakuuminiu kostiumu, cirko artistų kaskadom ir gravity barais, ir nepaliekantis garsas. Motinos, pametusios vaikus žolėje, plantacijose, Vilniaus gatvėj, su didžiuliais vandens bokštais, apsodintas magiškom lempom, visas šis ežeras – velnių namai: tegu jis žalias, gilus kaip neregio siela, pasitiki pirštais, kaip alpinistas pasitiki batais, taisydamas dievo darbus, – viskas čia apie vieną meilės istoriją, apie ramunių pievą, Dievo čiurkšlę – vaivorykštė apie Mikį ant balto žirgo. Karštą, švelnų arbatos puodelį saujoje tavo. Tavo kvėpavimas tarsi užtaisymas kulkos: sustoja ir spragteli – taip guliu pasviręs: paveikslai, žaidimai, o akyse – raudoni lubinai. Vandens amžius visa ši istorija apie vyrą, miegantį fontano dugne, išpieštą jūreivio kūną, iš burnos byrantį smėlį; apie kaulėtos širdies smakrą, apie didelį tarpą, smailiais it snapai pirštais išplėštą tarp teksto ir tavęs, kažką tarp vyno taurės ir žaidimo kauliukų, apie iš rankų sudėtą šulinį, apie mane tiesiog mane prie obels, kai žaidžiu su siūlų arkliuku, kai kyla baltas kaip kryžius mėnulis, kai spyruokliuojanti mano galva pramuša vandenį, – štai toks ligotas šitas autoportretas, – manęs man užtenka tiek, kiek yra. Vaikščioti oru „nebus jokios taikos jeigu nepabučiuosi“ kažkas paleido žirgus į namus, kai aš stovėjau nugara į jūrą, ir grįžęs tyloje mačiau tave bangoj, – be poilsio augindama mane miegojai – – – buvau toks pilkas ir bailus, kai trūko upėj ledas ir prislėgė vasaris kūnu, nepajutau, kaip baigės kalbos, lėtai be gailesčio skambėjo tik ore metalas – šie kūnai nesulauks žiemos – ir pravirkau žaizdas užspaudęs lūpom kiti aplinkui gėrė, juokėsi ir valgė, vis lenkėsi į keturias puses bandydami kažkur viršūnėje gulbės sparnais įžiūrėti dievą – – – nebeužteks vandens, marš marš žirgeliai šuoliais per plėšikų girią, per kalnus, per karalių taką, per mergaičių skruostus kai tu nubusi – – – aš miegosiu |
| ← | → |
Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | ||
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | ||||
Nuorodos
Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas
„DAILĖ“, „VILNIUS“,
„7 MENO DIENOS“,
„ŠIAURĖS ATĖNAI“,
„LITERATŪRA IR MENAS“,
„NEMUNAS“,
„UŽUPIO ŽURNALAS“
Lietuva internete
