Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-23 nr. 3256

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Alkūnės gatvė 2
19

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• MIKALOJUS VILUTIS.
Vienis. Romas Orantas ir jo kūryba
1
• SIGITAS BIRGELIS.
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose
2

LITERATŪRA 
• ELINA NAUJOKAITIENĖ.
Keturvėjininkai: šiandienos paralelės ir Vakarų literatūros kontekstai
5

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Su prievole vertinti...
40
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KORNELIJA AUKŠTRAKYTĖ.
Lietuviški festivalio „Baltijskij dom“ akcentai

DAILĖ 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Vieta, kurios nėra. Menas, kurio gali nepastebėti
4
• KRISTINA STANČIENĖ.
Slidi jaunystės riba ir tradicijų monstrai
5

MUZIKA 
• ŽIVILĖ STONYTĖ.
Muzikinė kelionė į Romą drauge su karalaičiu Vladislovu Vaza
8
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Kur bakūžė samanota

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kol šokome, dainavome, idėjomis gyvenome...

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atgal į ateitį

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Moterys
12

POEZIJA 
• ARNAS DUBRA.

PROZA/Apsakymo konkursas 
• GITANA GUGEVIČIŪTĖ.
Keletas jos aš
7
• ANĖ BRYDĖ.
Žuvėdra
2

VERTIMAI 
• ILSE AICHINGER.
Eliza Eliza

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• RŪTA ŠALNAITĖ.
Antišokėjiškos choreografijos festivalis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Konkurso „Jazz improvizacija 2009“ nugalėtojas: Andrejus Polevikovas1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMA KASPERIONYTĖ.
Kur dingo Mikė Pūkuotukas?
17

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANTANAS STUGYS.
Suaugę vaikai
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Iš dėlių gyvenimo
• MINDAUGAS KIRKA.
Mentalinės bombos
3
• Iš kronikų: Stebuklai
• Labai pasiklydęs7
• res ludentes / žaidžiantis paštas1

(PA)SKAITINIAI

Moterys

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]



POETINĖ EDA.
Iš senosios islandų kalbos vertė Aurelijus Vijūnas.

– Vilnius: Aidai, 2009.

RAKTŲ NEŠIOTOJOS IR JŲ MILŽINAI

Kalbą apie moteris pradėkime nuo mitologijos. Anglų ir islandų kalbos specialistas Aurelijus Vijūnas (knygą dedikavęs Mamos atminimui) kartu su leidyklos „Aidai“ serija „Mitologija“ bei Vilniaus universiteto Skandinavistikos centru mums padovanojo vieną žymiausių visų laikų poetinės kultūros šedevrų. „Poetinė Eda“ lietuvių skaitytojui pristatoma su moksliniu įvadu, kuriame aiškinami germanistikos laimėjimai.

„Bet kokios klaidos ar netikslumai knygoje yra mano paties arba trolių kaltė“, – rašoma „Vertėjo žodyje“ (p. 9), parašytame Taivane (!). Klaidų ir netiks­lumų šioje knygoje neaptikau. Jeigu tai –­ trolių darbas, anie atsiims.

Apie 40 puslapių knygoje užima paaiškinimai, kurie būtini ir įdomūs. Iš jų sužinosime, kad „Poetinė Eda“ (sen. isl. Eddukvæði) dar vadinama „Edos giesmėmis“ arba „Vyresniąja Eda“, norint atskirti ją nuo kitos islandiškos knygos, taip pat vadinamos „Eda“ (ją parašė poetas ir istorikas Snorris Sturlusonas, 1178–1241; kitas pavadinimas – „Prozinė“ arba „Jaunesnioji Eda“). Žodžio „Eda“ kilmė neaiški: pasak vertėjo, greičiausiai jis buvo tapatinamas su žodžiais, reiškiančiais poeziją ar prosenelę. „Poetinės Edos“ pavadinimas atsirado tik XVII a. –­ taip ją „pakrikštijo“ Islandijos vyskupas Brinjoulvas Sveinsonas (1605–1675). Buvo manoma, kad „Poetinę Edą“ sudarė kunigas Semundas Sigfusonas Išmintingasis (1056–1133), bet dabar tuo abejojama.

Edos giesmės – mitologinės ir herojinės. Mitologinėse karaliauja dievai, milžinai jotunai, tursai, arba troliai, nykštukai dvergai, elfai, milžiniškas vilkas Fenris, visą pasaulį juosianti gyvatė Jormunganda, šuo Garmas, mergelės valkirijos, voverė Ratatoskas, gaidžiai Gulinkambis ir Fjalaras, vanagas Habrokas, paršas Sehrymnis, drakonas Nydhogas... Herojinėse giesmėse pasakojama apie senovės didvyrius – Atlį (Atilą), Jormunreką (Ermanariką) ir kitus.

Žmonės mitologinėse „Poetinės Edos“ giesmėse vaidina menką vaidmenį. Minimi pirmieji žmonės Askas ir Embla, dievų sukurti iš medžio gabalų, jų palikuonys Lyva ir Lyftrasis. Į akis krenta tarp antgamtinių būtybių ir žmonių tarpinę padėtį užimantis kalvis Volundas (tikriausiai įkvėpęs ir Michailą Bulgakovą), dar vadinamas „elfų princu“, nors jis vargu ar buvo elfas. Volundas moka skraidyti ir pabėgti nuo priešų.

Verčiant „Poetinę Edą“, A. Vijūnui teko susidurti su metaforų mišku: čia sakoma šakelių naikintoja vietoje „ugnis“, skruostų giria („barzda“), bangų kiaulė („laivas, valtis“), skydų liūdesys („kardas“), trolių virkdytojas („dievas Toras“), trolės žirgas („vilkas“) ir kt. Šios metaforos vadinamos keningais, jų dažnai pasitaiko skaldų poezijoje.

„Poetinė Eda“ suskirstyta į „Giesmes apie dievus“ (11), „Giesmes apie didvyrius“ (19) ir „Pridėtines giesmes“ (5). Solidžios, 400 puslapių apimties, knygos pabaigoje pateikiami giesmių sutrumpinimai ir vardų bei terminų žodynėlis.

Moterys „Poetinėje Edoje“ vadinamos nešiotojomis raktų, aukso asėmis. Viena tokių – Briunhilda, kuriai po mirties trolė taria: „Buvai tu, Briunhilda, Budlio dukra, laimei blogiausiai užgimus pasauly – Gjūkio vaikus tu pražudei ir prapuldei visą jų laimę“ (p. 281). Ši giesmė – viena labiau įkvepiančių: Briunhilda, pasakodama trolei apie savo gyvenimą ir šlovindama savo meilę Sigurdui, giesmės pabaigoje prisiekia niekada nebūsianti atskirta nuo mylimojo.



Červokienė D. XXI AMŽIAUS LIETUVOS ŽOLININKAI: KAIP ĮVEIKTI LIGAS.
– Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupė, 2009.

ŽMOGUS KAIP AUGALAS

Žurnalistės, rašytojos, debiutavusios knygele vaikams „Boružės skrydis“ (2003), Daivos Žilytės-Červokienės knygą apie tikras ir netikras čeraunykes ir čeraunykus (kaip ir debiutą) išleido Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras. Tai Švietimo ir mokslo ministerijos palaiminimą gavusi alternatyvaus švietimo mokykla, sukurta austrų pseudofilosofo, antroposofijos „mokslo“ kūrėjo Rudolfo Steinerio (1861–1925). Antroposofijos ir ja pagrįstos Valdorfo sistemos teorinis pagrindas – įvairių senovės okultinių doktrinų ir Johanno Wolfgango Goethe’s gamtos sampratos eklektinis derinys. Pasak R. Steinerio, šviesūs plaukai rodo žmogaus intelektą, antroposofijos mokyme akcentuojamas baltosios rasės išskirtinumas, teigiama, kad tai – ateities rasė, kuri vienintelė sugeba kūrybiškai lavinti dvasią. Suaugęs juodaodis R. Steinerio teorijoje prilyginamas septynerių metų baltajam vaikui. Antroposofijos kūrėjas yra teigęs, kad mulatai atsirado todėl, kad jų motinos skaitė romanus apie juodaodžius. Antisemitizmu ne kartą kaltintas R. Steineris rašė, kad žydai yra istorijos klaida ir neturį teisės egzistuoti. Nemoksliškų ir netolerantiškų teiginių R. Steinerio mokyme esama ir daugiau. Jis yra teigęs, kad žemė tampa derlingesnė, jei apibarstoma pelėno odos pelenais, kad širdis nevarinėja kraujo, atomai esą tik tušti burbulai, o sifilį reikėtų gydyti gyvsidabriu. R. Steineris nebuvo kvailas ir, remdamasis kinų bei indų išmintimi, patvirtino, kad žmogus yra kaip augalas.

D. Červokienės knyga, nors ir nepretenduoja į mokslinę, nėra burtažodžių rinkinys, o puikus kompendiumas, kuriame rasime įgudusia žurnalistės ranka parašytus pasakojimus apie įdomius žmones, jų patarimus, kaip gydytis augalais. Knygos autorė pabrėžia, kad žolininkai nėra tiksliai apibrėžtas terminas, „visi jie labai skirtingi“ (p. 3). Tarp jų – aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė („visame pasaulyje grįžtama prie žolelių“, p. 7), fitoterapeutai Juozas Vasiliauskas („vaistažolės – idealus vaistas“, p. 28; jis ypač mėgsta karčias kiaulpienes) ir Juozas Ruolia (mėgsta šermukšnius, p. 48), farmacininkas Virgilijus Skirkevičius, kineziterapeutė Žanna Jankovskaja, biologė Gražina Gaidienė, chemikė Ksavera Vaištarienė, veterinarė Adelė Karaliūnaitė, istorikė Rita Balsevičiūtė ir kt.

Siurprizas: tarp „raganų“ ir „raganių“ (turbūt dėl šventos ramybės) yra ir kunigas vienuolis Valerijus Rudzinskas, padedantis žmonėms, kenčiantiems nuo priklausomybių. V. Rudzinskas taikliai apibūdina gerąją žolininkų pusę ir prasmę: svarbiausia – mylėti žmones, neniekinti jų, priimti kaip savo gyvenimo dalį. „Pilnų namų“ bendruomenė yra išleidusi ir poezijos rinkinį „Žodžiu sparnuotu skelbiame gyvenimą“.

D. Červokienės knyga nutrūksta, yra tarsi be pabaigos (vietoj jos – vaistažolių reklama). Tai suteikia viltį, kad sąlytis su gamta Lietuvos žmonėms padės greičiau atsigauti nuo vis gilėjančios politinės, socialinės ir moralinės krizės.



Šalna R., Piotrowicz W. ADOMAS MICKEVIČIUS IR MOTERYS.
– Vilnius: Petro ofsetas, 2009.

VELNIAS AR MENKA PLUNKSNELĖ?

Lietuvių ir lenkų poetas Adomas Mickevičius, kurio gyvenimą turbūt mintinai moka poeto muziejaus Vilniuje vadovas Rimantas Šalna, mylėjo moteris ne mažiau už Aleksandrą Sergejevičių. Viename nešvankokame eilėraščių tomelyje A. S. Puškinas rašė: „Vsio izmenilosia pod našim zodiakom: lev kozerogom stal, a deva stala rakom.“ Deja, panašaus A. Mickevičiaus erotizmo knygoje beveik neaptiksime, tačiau oi mylėjo pan Adam moteris. Ne veltui čia prisimintas zodiakas. Viena A. Mickevičiaus moterų buvo tikras „velnias“ (p. 51), nes ir pavardė jos labai jau velniška pasitaikė (Ana Juzefa Marija Ksavera Deybel), ir pati su biesais tikriausiai kortomis lošdavo. Ši moteris šiek tiek mokėjo dainuoti ir šio meno mokė tokią Zosę Putkamerytę. O A. Mickevičiaus ji vos nenuvedė šunkeliais: šis įstojo į mistiko Andžejaus Tovianskio sektą „Dievo dalyko Ratas“, kurioje panelė Deybel pasiekdavo ekstazę, „mokėjo „suskaičiuoti“ aplink Mistro galvą net 12 žvaigždžių“ (p. 52). A. Mickevičius pastebėdavo tik dvi. Susidūrimas su moterimi–velniu poetui baigėsi nesantuokinių vaikų pagausėjimu. Panelės Deybel gimimo ir mirties datos nežinomos, nežinoma, ir kur ji palaidota.

Dvikalbėje (lietuvių ir lenkų kalbomis) knygoje R. Šalna pasakoja ir apie kitas A. Mickevičiaus meiles. Knyga parašyta su įkvėpimu, dailiai iliustruota. „O moterie, menka plunksnele, tu lengvabūdiška būtybe!“ (p. 61).



POKALBIAI SU SIGITU PARULSKIU.
Parengė Laimantas Jonušys.

– Vilnius: Alma littera, 2009.

ANTIKOMPLIMENTAI

Bene dvidešimties knygų autoriaus Sigito Parulskio gyvenimas domina ir knygų graužikus (-es), ir bulvarinius žurnalus. Ši knyga – Laimanto Jonušio parengtas „bandymas nusiimti kaukes“ (taip vadinasi vienas iš 16 skyrelių; p. 61–66). Viena prieštaringiausių, bet įdomiausių lietuvių literatūros asmenybių, nors ir nelabai noriai, atskleidžia savo psichės užkaborius.

Esu pripratęs prie šokiruojančių, erotomaniškų, piktų, pagiežingų, narcisizmu kvepiančių S. Parulskio tekstų (kurie, nepaisant šių apibūdinimų, yra dviejų rūšių – geri ir labai geri), todėl šioje knygoje sudėtos mąslios išpažintys nuteikia kitoniškai. Kitoks Pa­rulskis, – maždaug taip galėtų vadintis filmas, parengtas pagal šią knygą (joje esama spalvotų ir nespalvotų iliustracijų, iš kurių galime sužinoti, kad S. Parulskis 1968 m. atrodė kaip mergaitė, 1983 m. – atletiškai mėtė ietį, 1985 m. tarnavo VDR, vėliau susitiko su gausybe moterų ir menininkų).

S. Parulskis pasakoja apie poeziją ir prozą („rūpėjo klausimas „kas tu esi“, norėjosi suvokti žmogiškumo fenomeną šiame laike ir pasaulyje“, p. 63), gėrimą („girtas aš nieko gero nesu parašęs“, p. 30), sutiktus žmones („Aidas [Marčėnas] ten [Pilies gatvėje] būdavo, klaidžioja pamišęs, akinius kur nors pametęs, toks pusiau Homeras privemta barzda“, p. 35), kalbą („Venclova Gedą lyg ir impresionistu vadino, o Geda sakė, kad Venclova apskritai nejaučia kalbos“, p. 40), dramaturgiją („spektakliams blogiau [nei knygoms], nes jie amžiams pranyksta ir yra trumpalaikiai“, p. 60), menkystas ir pesimizmą bei dar daug įvairių dalykų.

„Aš ir pats esu šiknius“, – sako S. Pa­rulskis, iškišęs liežuvį ir provokuodamas nebijoti drąsesnio žodžio, antikomplimento gyvenimui. Vis dėlto moterys S. Parulskį ir jo kūrybą myli. L. Jonušys siūlo šaltą dušą: „Bet Parulskiui nepatinkate jūs. Neatmeskite tokios galimybės“ (4-asis knygos viršelis).

 

Skaitytojų vertinimai


55266. Gintas :-) 2009-10-25 00:11
Žaismingai parašyta apžvalga, įdomi ir maloni skaityti, pati - lyg geras grožinės literatūros kūrinys.

55274. - - - m.2009-10-25 17:26
Dar neskaičiau- pataupysiu desertui... esu tikra, kad nenusivilsiu...

55281. pl2009-10-25 21:14
Nekanonizuokite Parulskio. Vidutiniškas prozininkas. Geriau jo poezija.

55283. as :-( 2009-10-25 21:27
Blogai su tuo Peleckiu. Labai blogai. Pats parašo, pats komentarus pasirašo. Pasigiria. Niekalas čia - neįdomu ir grafomaniška

55286. to as2009-10-25 23:39
girdėjau jį, peleckį, pats Landsbergis priėmė. Sako, gerai rašai, demokratiją Lietuvai neši. Keistas tada tas tavo kremliovskas tonas

55290. to to as2009-10-26 08:32
Ar Landsbergis kaip grafomanas ar kaip politikas (kažkurios partijos)?

55291. to to to as2009-10-26 09:22
tundra tu, Lansbergis buvo Esitjos prezidentas - nepriklausomybę Estijai iškovojo, be to, jis buvo ir Latvijos užsienio reikalų ministru - rusų armiją išvedė iš Latvijos teritorijos, o dar anskčiau jis buvo opozicijos lyderis Rytų Vokietijoje prie Honeckerio ir savo rankomis sugriovė Berlyno sieną. Didis žmogus buvo, tundra tu.

55372. tatanka2009-10-29 00:32
51406. tata2009-02-12 23:37 nerašysiu rašysiu dabar po laiku išgulėjus/ namuose ir namai su šventaisiais visi ištupėję/ aš prieš vėją uždegsiu tik žvakę šokėją/ nes lengvai apeinu tą tantemą, kur tu išprotėjai./ tau tamsu ir šviesu? ateinu kaip einokas - be magijų/ tu teisus: ta širdis nerami, vis ištrūkti norėjos jai/ baidyk nebaidęs - išskris ne dabar, traumų vėjau/ nes esu savo žemėj tėvynėj (tik vieną turėjau)/ nemigdykit manęs, man gana, raudonų uogų ant sniego/ sniegenų kartėlio, nuogų šakų, ledo ir ledo kvardatu/ širdies šiluma šiltesnė už radiatorius cia niekas kitas, tik as, tatanka, ne jis, o as

55412. prijaučianti2009-10-31 07:52
nuvylė "Pokalbiai su Parulskiu", po jų pasirodė lėkštesnis, nei maniau iš tekstų. O ir pats principas iš "gyvojo klasiko" biografijos banalybių daryti knygą... dar nors kad Parulskis būtų charizmatiškas vyras, o pasirodo - kompleksų maišas...

55421. Zuzu2009-10-31 21:35
Tamosaitis gerai paraso. O peleckis yra angazuotas mulkis

55422. gazuotaszuzu2009-10-31 21:45
zuzu, tu zlobas, mulkis, lochas, padugne

55424. to Zuzu2009-10-31 23:47
Tiesiog, ar dar ir angažuotas? Kas tokius angažuoja?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
4:22:41 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba