Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
 RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

POEZIJOS PAVASARIS 2011

Didelis, mažas, mažesnis*

RAMUTĖ DRAGENYTĖ

[skaityti komentarus]


Karta

Tema – kartos atpažinimo ženklai poe­zijoje – pirmiausia suponuoja klausimą, kaip suprantame kartą, kokia jos charakteristika, pasaulėžiūra, egzistencinės įtampos, kalbėsena ir kokia kartos samprata eksplikuojama poetiniame diskurse.

Enciklopedijos terminą „karta“ sociologiniu požiūriu apibrėžia kaip panašaus amžiaus individų grupę, vyresnę ar jaunesnę už kitas grupes. Kartõs pasaulėžiūrai įtaką daro konkretus istorinis laikotarpis, turintis tik jam būdingų ypatybių. Kartų skirtumai labiausiai išryškėja tose visuomenėse, kuriose vyksta greiti, ekspresyvūs ir svarbūs socialiniai pokyčiai. Neretai tas skirtumas reiškiamas konfliktu – jaunesnioji karta neigia, kritikuoja vyresniąją.

Kartai, kaip socialiniam vienetui, svarbios istorinės ir politinės aplinkybės, įtemptos socialumo būsenos (karai, revoliucijos, ideologinis režimas, priverstinė migracija, trėmimai, rezistencija). Literatūrinėms kartoms įtakos turi ir bendros kultūrinės tendencijos: literatūrinės epochos, srovės, kryptys, sąjūdžiai, būrimasis į tam tikros pakraipos manifestinius, literatūrinius žurnalus, telkimasis į grupuotes, dažniausiai skleidžiančias maištingas avangardo idėjas, kurios vėlesnei kartai jau gali tapti kritikuotinos kaip pasenusios.

Taigi kartai priskiriami ne tik gimusieji tais pačiais metais ar vieną dešimtmetį, bet ir gimusieji ar brendusieji tam tikru istoriškai intensyviu laikotarpiu. Tai gali būti panašaus likimo žmonės, turintys bendrą pasaulėžiūrą, kurių generuojamos idėjos yra panašios. Nors, kita vertus, poetas dažniausiai yra asocialus subjektas: vienišas unikumas, nelinkęs per daug bendrauti ir savęs priskirti kokiai nors kartai.


Kartos ženklai

Kokie tie kartõs atpažinimo ženklai tekstuose: įvaizdžiai, motyvai, grafinė formos raiška? Visų šių bruožų nebūtina sieti su karta. Karta yra socialinis vienetas, tad iš savo gyvenamojo meto ji atsineša tam tikrų socialumo ženklų. Galima skirti ir daug paprasčiau: jaunesnioji karta dažniausiai siekia paneigti vyresniosios kartos kūrybą, kuri bent jau Lietuvoje turi tradicinės lyrinės (maironinės) kūrybos bruožų. Maištas prieš šią tradiciją –­­ tai maištas prieš vadinamąją seną (pasenusią) kartą. Bet jaunesnioji karta nebūtinai maištauja prieš senąją, jaunieji kūrėjai gali būti ir vyresnės kartos kūrybos sekėjai, negalvojantys apie amžininkus, bet manantys, kad jų vidinio balso „autentika“ savaime yra absoliuti vertybė.

Skirstyti kartomis imta XX a., nes kartai turi su­bręs­ti solidus tekstų ir tinkamas išsiskiriančių ir manifestuojančių rašytojų skaičius. Paprastai ryškios literatūrinės kartos save įvardija pačios, arba vėliau vardą joms suteikia literatūrologai, taip užkoduodami kartos atpažinimo ženklą. Pavyzdžiui, 3–4 dešimtmečio –­ Heming­way’aus prarastoji karta, 5–6 dešimtmečio –­ bytninkų karta JAV, įpykusių jaunuolių Didžiojoje Britanijoje, 3-iojo dešimtmečio Ukrainos futuristų grupuotė – naujoji generacija, 1961–1981 m. gimusių amerikiečių rašytojų – X karta ir daugelis kitų. Lietuvoje ryškiausios save identifikavusios kartos buvo J. A. Herbačiausko, S. Čiurlionienės, K. Puidos pomaironinė karta, kuriai neberūpėjo kova už lietuvišką spaudą ir panašūs tautiniai klausimai, juos vienijo siekis kurti meną dėl meno (anot S. Čiurlionienės, „noras puoštis, noras išreikšti kokią mintį naujais, savo paties išgalvotais dalykais, tas tai noras yra paties gyvenimo apsireiškimas“). Vėliau, viena kitai oponuodamos, gerokai išsiskyrė keturvėjininkų, trečiafrontininkų, neoromantikų kartos, emigracijoje aplink antologiją „Žemė“ (1951) susibūrusi žemininkų ir vėlesnė bežemių karta. Žemininkų kartõs pavyzdys liudija, kad kartai gali priklausyti ne tik panašiu laiku (1915–1921) gimę, panašiõs biografijos (emigracija), šalia vienos antologijos, duodančios pavadinimą visai kartai (šiuo pavadinimu vadinami ir neįtrauktieji į anto­logiją), susibūrę, bet ir panašios pasaulėvokos, kūrybos tematikos, raiškos kūrėjai. Vėlesnė karta, vadinamoji bežemių, dar kitaip – neornamentuotos kalbos generacija, atsirado kaip priešprieša žemininkams. Pavadinimas liudija naują kartą, naujas vertybes, pasaulėžiūrą ir nurodo galimus atpažinimo ženklus: žemininkų kartai svarbus žemės įvaizdis, bežemių – egzistencinė tuštuma, nauji socialinės ir egzistencinės aplinkos ženklai.


Atpažinimas poezijoje

Lietuvoje išsiskiria ryški karta, gimusi 3–5 dešimtmečiais (apie 1928–1943), jau pamažu nykstanti: Algimantas Baltakis (g. 1930), Vytautas P. Bložė (g. 1930), Janina Degutytė (1928–1990), Sigitas Geda (1943–2008), Jonas Juškaitis (g. 1933), Robertas Keturakis (g. 1935), Alfonsas Maldonis (1929–2007), Justinas Marcinkevičius (1930–2011), Marcelijus Martinaitis (g. 1936), Jonas Strielkūnas (1939–2010), Judita Vaičiūnaitė (1937–2001). Ši karta ateityje galbūt gaus Marcinkevičiaus kartos vardą (analogija Maironio kartai). Visi autoriai –­ skirtingi, jų bendru bruožu ar kartos atpažinimo ženklu vadintina turininga estetinė kalba, kartais vadinama ezopine, panašus maironiškasis siekis, būdingas XIX a. pab. poetų kartai – saugoti, žadinti, budėti prie tautinių vertybių, o nykstant kaimams (7–8 dešimtmečio kūryba) – agrarinės kultūros ilgesys, žemės sakralizacija. Dėl politinių ir istorinių aplinkybių susiklosčiusios situacijos ir iš jos kylantys idealai bei siekiai skirtingas kartas suartina (Maironis –­ Marcinkevičius). Ne veltui žodis „karta“ tolygus „pasikartojimui“. Šios kartos vyresnieji brendo SSRS okupacijos laikotarpiu, pirmieji kai kurių rašytojų rinkiniai buvo duoklė marksistiniam realizmui, todėl tai galėtų būti vienas atpažinimo ženklų, nors ir nerodantis tekstų kokybės. Sovietinio laikotarpio autorių kūryboje ryškus ir marksistinis-komunistinis romantizmas, tikėjimas šviesia ateitimi, kai visi bus lygūs ir gyvens geriau už likusį pasaulį. Paprasčiausia kartą identifikuoti per tekstuose atpažįstamus ideologinius kodus. Stiprią įtaką šiai kartai darė ir vertimai.

Akademiniame diskurse mėginama išskirti 6-uoju dešimtmečiu gimusiųjų kartą (G. Cieškaitė, A. A. Jonynas, D. Kajokas, N. Miliauskaitė, G. Patackas, K. Pla­telis ir kiti). Šie ir vėliau gimusieji (E. Ališanka, G. Grajauskas, A. Marčėnas, S. Parulskis) jau išsilaisvinę iš poreikio kelti tautos savimonę bei vaduotis iš ideologinių suvaržymų, panirę į egzistencinę, filosofinę, psichologinę problematiką. Kūryboje pastebima vis daugiau postmodernizmo kodų (teorinis pagrindas almanache „Miestelėnai“): atsiribojimas nuo tautiškumo idealų ir vertybių, (savi)ironija, kalbančiojo asmens sureikšminimas, žaidimas, paradoksai, kasdieniai pasakojimai, nuobodulio estetika. Atsirado ir ryškesnių socialumo ženk­lų – technologijų įvaizdžių (pvz., mikrobangų krosnelė, kompiuteris), komentarų po tekstais. Ne kartų atpažinimo, bet veikiau neatpažinimo ženklus galima taikyti vėlesniems rašytojams.

Laikotarpis maždaug nuo 1980-ųjų iki dabarties ryškaus įvardijimo neturi, jam priskiriami realizmo, maksimalizmo, minimalizmo, multikultūralizmo terminai ir bruožai. Pasak Danielio Grassiano, parašiusio knygą „Hybrid fictions: American literature and Generation X“ (2003), pasiektas toks eklektikos ir hibridiškumo (hybrid fictions) lygis, kai joks literatūrinis judėjimas negali savęs identifikuoti, nyksta literatūrinių šakų įvairovė, pinasi žiniasklaidos ir technologijų formos.

Kuo toliau, tuo tekstai ir poetų amžius vis labiau niveliuojasi, nes kiekvienas pradedantysis rašyti – ir jaunesnės, ir vyresnės kartos – savo tekstus gali skelbti internetinėje erdvėje, egzistuoja netgi keletas specializuotų interneto svetainių, kuriose dedami tekstai, jie komentuojami, vėliau galbūt taisomi, perrašomi. Glaudžiai bendraujama tarp skirtingo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios aplinkos rašytojų. Taip vieni iš kitų jie perima įvaizdžius, tematiką, stilistiką. Tekstai pasirašomi slapyvardžiais, todėl anonimiškumas visa dar labiau jungia į hibridišką masinę fikciją. Formuojasi interneto paveikta karta, karta, kurios pasaulėvaizdžiui įtakos turi jau nebe istoriniai sukrėtimai, bet technologijos. Interneto žaidimai suteikia akstiną žaidybiniam požiūriui į aplinką. Iš internetinių komentarų (naujosios tautosakos), asmeninių svetainių ir įvairaus pobūdžio socialinių tinklų formuojasi lakoniškas šmaikštus, sąmojingas kalbėjimo stilius. Grakštaus sąmojo nestokoja ir poezija. Internetinėje erdvėje atgimęs epistoliarikos žanras verčia kurti trumpus pasakojimus. Siužetiška poezija neretai nesiskiria nuo paprasto prozinio pasakojimo. Internetinė erdvė atstoja popierinę, tad ši technologiškai pažangi šviečiamoji priemonė taip išlavina, kad net pastebima jaunųjų poetų (gimusių 9–10 dešimtmečiais) tendencija būti mažais suaugusiaisiais: „susenęs viduj / tik išorėj 23“ (g. 1984).


Neatpažinimo ženklai

Būta aplink almanachus susibūrusių „kartų“, bet iš laiko perspektyvos toks skirstymas nieko nereiškia – poetai išsibarsto, kai kurios pavardės iš literatūros apskritai išnyksta. Skirstymas kartomis įmanomas tuomet, kai tai lemia ryškūs istoriniai pokyčiai, bet ir tokiu atveju kiekvienas poetas į tuos pokyčius reaguoja savaip, savaip metaforizuoja. Paskaitę skirtingo laikotarpio eilėraščių, pajusime literatūrines kryptis, sroves, sąjūdžius –­ vadinamąją laiko dvasią. Bet kartais poetus gali skirti ne vienas dešimtmetis, o greta sudėję jų eilutes autorių neatskirtume. Tarkime, poetus dažnai vienija dievoieškos tema: „Koks šaltis, Viešpatie, koks šaltis! / Per širdį žiurkės letenom šlapiom“ (B. Mikalauskienė, g. 1958); „ir iš kur šitoks šaltis / toks šaltis kad atima ranką“ (S. Parulskis, g. 1965); „ir nieko. ir tuščia. / tik šaltis, viešpatie, šaltis“ (V. Stankus, g. 1984). Arba: „Aš baisiai ištroškau mano kojos nutirpo saulė man į akis – / Pamatyk mane pirmas – / Viešpatie“ (R. Stankevičius, g. 1973); „dieve, dabar padaryk / kad ranka nedrebėtų / grūdus atskirt nuo pelų“ (V. Stankus, g. 1984). Jaunatviškos žaidybos pavyzdys: „Paukštis išspjovė / Šviesą iš sapno / Ir tapo šviesu“ (J. Jackevičius, g. 1937); „kai sapnų santechnikas / staiga užsuko kraną / o dievai nusprendė / negimdyti“ (A. Kaziliūnaitė, g. 1987); arba: „Ugnis nudažo esmę / Kvėpuoja oras esmę“ (J. Jackevičius, g. 1937); „iš ugnies / ugnyje įkalinta / paslaptinga šalis – / iš ten ateina pavasaris“ (A. Kaziliūnaitė, g. 1987). Šie pavyzdžiai rodo, kad skirtingų kartų autorių tekstai gali būti labai panašūs, eilutės viena kitą net gražiai pratęsia. Tad skirstyti poetų pagal kartas nėra jokios prasmės. Juos galima pavadinti net savotiškais sektantais, talentingai sekančiais savo mokytojų, nebūtinai vyresniųjų, pėdomis. Vieni dideli, kiti maži, o treti dar mažesni.

Galima teigti, kad tam tikri ženklai gali atspindėti socialinį kūrėjo statusą, ideologinę pakraipą, pasaulėžiūrą. Bet kuo geresnės, aukštesnės kokybės poezija, tuo sunkiau rasti jos atpažinimo ženklų ir identifikuoti ją su karta. Klasikos požymis niekada nebuvo karta, o dažną rašytoją lydi tos pačios ambicijos –­ anot Jono Jackevičiaus, „užklumpa tokia bėda –­­ užvaldo įžūlus noras savaip perkurti pasaulį“.


2011 m. gegužės 26 d., Vilnius


____________________________________
* Pranešimas, skirtas tarptautinei poetų ir literatūros kritikų konferencijai „Kartos atpažinimo ženklai poezijoje“


 

Skaitytojų vertinimai


68574. pl :-) 2011-06-06 15:27
įdomu. Dragenytę skaityti - visada įdomu

68650. ak :-) 2011-06-09 13:57
smagu rasti dar kažką šia tema ir kad LM paviešino pranešimą. Neseniai taip norėjosi dar vieno požiūrio. Ačiū.

68669. Esmas2011-06-10 10:41
Įžvalgus, stiprus, kritiškas požiūris, pakilęs gerokai aukščiau virš vidutiniškumo sudarytojų ir jų pasirinkties klasifikuoti bergždumo. Ačiū.

68688. Abadani :-) 2011-06-11 18:01
Šviežias žvilgsnis, išmani tekstų interpretacija.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 9 
4:13:48 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba