Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-10 nr. 2971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

PDR ĮSPŪDŽIAI 
• Ričardas Šileika.
BE SKUNDŲ, GALUTINIŲ IŠVADŲ IR BE TROŠKULIO
1
• Karolis Baublys.
NARDYMAS POEZIJOJE IR VANDENIO SĖKMĖ
• Kornelijus Platelis.
POEZIJA IR STICHIJOS: VANDUO
• Kęstutis Nastopka.
POETINIAI VANDENŲ RAŠMENYS
• VANDENS VERTIKALĖ1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• SKAITYMO ŠVENTĖ, SKIRTA BELGŲ RAŠYTOJUI GEORGES`UI SIMENONUI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ69
• VLADAS BRAZIŪNAS1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ3
• LAURYNAS KATKUS
• DONATAS PETROŠIUS
• WILLEM M.ROGGEMAN
• VLADAS BRAZIŪNAS
• MARIUS ABRAMAVIČIUS1
• LUTZ SEILER

KNYGOS 
• SKRENDANT NELIEKA PĖDSAKŲ
• PLACEBAS8
• POROS7
• NAUJOS KNYGOS

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
PO JUBILIEJAUS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
IŠLEISTA A.MACIJAUSKO "FOTOGRAFIJŲ RINKTINĖ"
6

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
KANKINANTIS MEISTRIŠKAS BORISO EIFMANO BRAIŽAS
1

TEATRAS 
• Leif Zern.
VIENA GRAŽIAUSIŲ MŪSŲ LAIKŲ MALDŲ
• Calle Pauli.
JIS NORI IŠVADUOTI MUS IŠ SUSIKURTŲ ĮVAIZDŽIŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
SAVAITĖ PRASIDEDA PENKTADIENĮ

DAILĖ 
• Lina Jakeliūnaitė.
TEKSTILĖS POEZIJA
 Viktorija Ryžovaitė.
ROJUS YRA AISTROS SPALVOS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Živilė Kropaitė.
RUDENYBĖS
2
• Živilė Kropaitė.
LAIŠKAS KLEVUI
1
• Živilė Kropaitė.
NUOBIRULIAI
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "MIELIAU RAŠYSIU APIE GĖLES IR MEILĘ..."12

KRONIKA 
• Ričardas Šileika.
RATNYČĖLĖ TEKĖJO NEMUNAN, SKROBLUS - MERKIN
2
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS6
• Algimantas Žižiūnas.
NEĮGALIŲJŲ KŪRYBOS VILTYS - ŠVENTOJOJE
• Rasa Dumčiūtė.
SLAPTAŽODIS: "ŽIEMGALIAI"
1
• LDK ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS IŠ RUSIJOS SAUGYKLŲ
• in memoriam.
ANTANAS REKAŠIUS
4
• LIETUVIŲ PEN CENTRAS

DE PROFUNDIS 
• "UNDINĖS IR UNDINAI"
• Kęstutis Navakas.
NEMUNO IR NERIES POKALBIS KAUNO SANTAKOJE APIE SVARBIUS DALYKUS
8

DAILĖ

ROJUS YRA AISTROS SPALVOS

Viktorija Ryžovaitė

[skaityti komentarus]

"Rojus yra ledo spalvos", - parašė meno kritikas A.Andriuškevičius, peržiūrėjęs vėlyvuosius L.Gutausko paveikslus. Taip. "Rojus yra aistros spalvos", - tariau aš, pamačiusi menininko M.Abramavičiaus tapybos darbų parodą "Prie rojaus vartų", atidarytą "Stiklo karoliukų" galerijoje. Regis, menininkas M.Abramavičius - fotografas, tapytojas, klajūnas ir šiaip neramios, bet skaidrios sielos žmogus - nebenori išlipti iš dangaus sferos. Tai vasaros pradžioje su angelais skraidžioja (tuo metu buvo atidaryta jo fotoparoda "Profesija - Angelas"), tai rudenėjant jau lūkuriuoja "Prie rojaus vartų". Turbūt nelengva gyventi tarp dangaus ir žemės. Belieka viena - išmokti skraidyti. Pasirodo, ši magija Mariui yra įkandama, nes jis moka skraidyti - ne sparnais, o teptuku. Bent jau toks įspūdis susidaro pamačius šį rojaus ciklą. Skraidantys darbai. Kosminiai. Kokie pirmi žodžiai blyksteli galvoje pamačius paveikslus? Šviesa, sapnas, aistra. Paveiksluose pietietiškai šiltomis, ryškiomis spalvomis atveriamas fantastiškas jūrų gelmių, dangaus, augmenijos pasaulis, kuriame knibždėte knibžda stilizuotų simbolių, daug virpančio švelnumo ir švytinčio nuoširdumo. Epikūrinė nuotaika. M.Abramavičiaus darbai alsuoja šilta ir skaidria šviesa. Žavinga. Įtaigu. Kodėl patikiu jo Rojaus Vizija? Išskirčiau penkias priežastis: jis sugeba kitokiu rakursu pažvelgti į nemarią rojaus temą; įtaigi vitališkų spalvų kalba; eklektiškumas, nevirstantis pigiu kiču; sugebėjimas žaisti visais penkiais žmogaus pojūčiais ir, svarbiausia, nuoširdumo bei primityvizmo injekcija (arkliška dozė širdžiai ir sielai).

Prarasto rojaus paieškos. Rojaus tema - viena dažniausių meno kūriniuose. Viduramžiais meno kūriniai buvo kuriami, bandant perteikti šventųjų gyvenimo scenas pagal Biblijos pasakojimų siužetus. Krikščioniškame viduramžių mene keistai susipynė primityvūs ir sudėtingi vaizdavimo metodai. Viduramžių menininkas nesistengė įtikinamai imituoti natūros ar sukurti gražių daiktų - jis išmoko paveiksluose išreikšti tai, ką jautė. Rojus tuo laikotarpiu dažniausiai buvo vaizduojamas arba jau vykstant Didžiosios Nuodėmės aktui (kaip Ieva sugundo Adomą), arba po Didžiojo Nuopuolio (Ievos ir Adomo išvarymas iš Rojaus). Rojus traktuojamas kaip pirmapradės nuodėmės šaltinis. Tie du vaizdavimo variantai tapo populiariausi ir išsilaikė iki šių dienų. Tai koksai M.Abramavičiaus rojus? Kitoks. Prieš Didžiąją Nuodėmę (ne per, ne po) - šviesiai džiugus, su tvyrančia ore aistra ir begaliniu švelnumu. Iš jo sukurtos Ievos sklinda būsimos nuodėmės nuojauta, kuri čia suvokiama ne kaip nuodėmė, o kaip lipniais medaus voratinkliais apraizgyta aistra (darbas "Ieva ugniniame rojuje"). Tyrumas ir aistra. Štai! Šių jausmų sintezė, sklindanti iš Ievos ir M.Abramavičiaus rojaus, skiria šio dailininko darbus nuo visų kitų. Mariaus rojus - nelyginant vaikystė, jame viskas ryšku, gera, gražu, nuotaikinga. Ieva tyrumu prilygsta vaikui, nors savo sielos pievoje pradeda užuosti keistą, bauginantį, o kartu ir jaudinantį aistros gėlių aromatą. Vaikiška? Gal. Bet tikra. Ir tik skaidrios sielos žmonėms, ieškantiems prarasto rojaus...

Vitališkos spalvos. Sakančios "šilta, šilčiau, šilčiausia, karšta!". Visa gama nuo kaitriai raudonų, oranžinių, geltonų iki ramesnių mėlynų, žalių ir galybės kitų. Ryškios, bet nerėkaujančios ir akių negraužiančios spalvos, turinčios tik M.Abramavičiaus kūrybai būdingo egzotiško "imbierinio" prieskonio. Pietietiškas koloritas. Aistros spalvos. Deginančios akis ir šildančios sielą. Atrodo, šios spalvos buvo ilgai nokintos persikų giraitėje, vasarvidžio saulėje. Dailininkas M.Abramavičius neblogas koloristas. Paveikslai neturi jo kartos menininkams (ne visiems, bet daugumai) būdingo lietuviško depresinio drumzlinumo, spengiančio nykumo, šiaurietiško atšiaurumo ir murzinumo. Jo spalvos sultingos. Žiūri į paveikslus ir matai varvančias sultis. Skanu. Šio ciklo kompozicijos dinamiškos, dailininkas mėgsta lygiai užtapytus plotus, kuriuose knibžda gausybė simbolių - žuvys, lelijos (ar tulpės?), dievo akis, žaltys, piramidės ir kita. Būdingas tapybiškumas, o kartu ir stilizuotumas, dekoratyvumas (simboliams, kūnams, veidams). Tapymo manierą vadinu debesiniu tapymu. Būna tokių švelnių kamuolinių debesėlių, lengvai nudažančių dangų, - ir jo teptuko potėpiai turi to lengvumo ir minkštumo. Naivioji tapymo maniera, - gal todėl darbai tokie nuoširdūs ir šilti. Giedra tapyba. Tokios giedrumos mačiau K.Zimblytės darbuose. Nors M.Abramavičiaus ir K.Zimblytės darbai savo išorine išraiškos forma yra visai nepanašūs, bet vidine - siejasi. Abiejų darbai pasižymi dvasiniu skaidrumu, šviesa, džiugiu lengvumu. Atsiduri tarp šiapus ir anapus. Tik K.Zimblytės kūriniai labiau meditaciniai, apvynioti snaudžiančiom ramybės gijom, o M.Abramavičiaus - ekspresyvesni, skleidžiantys hedonistinę nuotaiką. Smagu.

Eklektika. Dailininko darbuose dera ryškios ir drąsios laukiniškos spalvos, tam tikra primityvizmo dozė (tai primena vaikų piešinių dekoratyvumą), nepaisymas natūralių formų, žodžiu, visa, kuo žavėjosi "les Fauves" ir "impression" krypties atstovas Seurat. Puantilistine tapymo maniera - taškeliais, grynos spalvos potėpiais sukurti darbai "Moteris pavasarį", "Daugiau šviesos".

Fantastiškai graži Ieva primena Egipte paplitusį moters grožio etaloną - ilgi tamsūs plaukai, didžiulės akys, tiesi nosis, siauras veidukas, putlios lūpos. Visa tai sujungus į viena ir pridėjus "mariško" skaidraus nuoširdumo bei egzotiško vitališkumo, - rezultatas puikus. Labai jau nelietuviškas. Bet ir ne indiškas (žinant dailininko ligos diagnozę - "Indija", - keista). Savitas.

Penkių pojūčių žaismas. Rašydamas apie 1864 m. "Saloną", Baudelaire`as naudojasi citata, pasiskolinta iš Hoffmanno "Kreislerianos": "Ne tik sapnuose ar tuose švelniuose kliedesiuose, į kuriuos nugrimztama prieš sapną, bet netgi girdint muziką pažadinamas tas analogijos pojūtis ir intymus spalvų, garsų ir aromatų ryšys". Dailininko M.Abramavičiaus darbai taip pat pažadina 5 pojūčius - uoslę, skonį, klausą, regą, lytėjimą. Kaip? Vėlgi jokios magijos, paprasčiau ir būti negali. Žiūrėdamas į darbus, pajunti švelnų egzotiškų kvapų dvelksmą - Therry`o Muglerio "Angel": ambros ir cinamono, lauko gėlių, nekaltumo, sumišusio su aistra, jausmingumo. Skonis? Gardus. Primena prisirpusias vyšnias su plaktos grietinėlės debesėliu ar karštą raudonąjį vyną su mažyčiais imbieriniais saldainiukais. Klausa? Trapios muzikos garsai. Srūvenančios iš paveikslų į tave, per tave ir atgal. Mainai. Man šie garsai primena grupės "Enya" muziką - lengvą, trapią, skambią, angelišką. Kadaise ją vadindavau dangaus muzika. Čia ją vėl išgirdau. Rega? Akys godžiai geria iš paveikslų varvančias sultis. Prinokusios spalvos. Degančios. O už galerijos lango ruduo ir krentantys lapai... Kontrastas. Lytėjimas? Tarsi paveikslų paviršius nubarstytas vos įžiūrimais, švytinčiais pūkeliais. Jų beveik nesimato, bet gali pabandyti paliesti - savo širdimi jauti, kokie švelnūs?

Nuoširdumo injekcija. Gal M.Abramavičiaus tapyba ir atrodo kam primityvoka palyginti su kai kuriais garbiųjų akademikų darbais, bet daug nuoširdesnė ir tikresnė. Beje, manydama, kad menas yra praradęs nuoširdumą nuo Rafaelio laikų, anglų dailininkų grupė, pasivadinusi "Prerafaelitų brolija", bandė menui sugrąžinti nuoširdumą ir nekaltumą. Pavyko? Yra įvairių versijų. O M.Abramavičiaus menas savaime nuoširdus. Be tyčinio ar netyčinio dirbtinumo. Dabar mene tiek daug pompastiškumo, teatrališkumo, jausmingo neskoningumo, dirbtinio šoko. Vakarų menas balansuoja ant sukrėtimų bangos. Šokas, šokas, o rezultatas? Lygus nuliui. Ir tiek. Pasiilgsti naivumo ir atvirumo. Kad ir to paties vaikiškumo. Skaidrus intymumas. Naivu ir gera.

 

Skaitytojų vertinimai


4165. mergyte :-) 2003-10-19 14:18
Naivu ir gera, o rezultatas?

4166. sokas2003-10-19 17:13
man rezultatas panasus i ekponatu is pilies g-ves

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
4:11:19 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba