Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-10 nr. 2971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

PDR ĮSPŪDŽIAI 
• Ričardas Šileika.
BE SKUNDŲ, GALUTINIŲ IŠVADŲ IR BE TROŠKULIO
1
• Karolis Baublys.
NARDYMAS POEZIJOJE IR VANDENIO SĖKMĖ
• Kornelijus Platelis.
POEZIJA IR STICHIJOS: VANDUO
• Kęstutis Nastopka.
POETINIAI VANDENŲ RAŠMENYS
• VANDENS VERTIKALĖ1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• SKAITYMO ŠVENTĖ, SKIRTA BELGŲ RAŠYTOJUI GEORGES`UI SIMENONUI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ69
• VLADAS BRAZIŪNAS1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ3
• LAURYNAS KATKUS
• DONATAS PETROŠIUS
• WILLEM M.ROGGEMAN
• VLADAS BRAZIŪNAS
• MARIUS ABRAMAVIČIUS1
• LUTZ SEILER

KNYGOS 
• SKRENDANT NELIEKA PĖDSAKŲ
• PLACEBAS8
• POROS7
• NAUJOS KNYGOS

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
PO JUBILIEJAUS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
IŠLEISTA A.MACIJAUSKO "FOTOGRAFIJŲ RINKTINĖ"
6

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
KANKINANTIS MEISTRIŠKAS BORISO EIFMANO BRAIŽAS
1

TEATRAS 
• Leif Zern.
VIENA GRAŽIAUSIŲ MŪSŲ LAIKŲ MALDŲ
• Calle Pauli.
JIS NORI IŠVADUOTI MUS IŠ SUSIKURTŲ ĮVAIZDŽIŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
SAVAITĖ PRASIDEDA PENKTADIENĮ

DAILĖ 
• Lina Jakeliūnaitė.
TEKSTILĖS POEZIJA
• Viktorija Ryžovaitė.
ROJUS YRA AISTROS SPALVOS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Živilė Kropaitė.
RUDENYBĖS
2
• Živilė Kropaitė.
LAIŠKAS KLEVUI
1
• Živilė Kropaitė.
NUOBIRULIAI
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "MIELIAU RAŠYSIU APIE GĖLES IR MEILĘ..."12

KRONIKA 
• Ričardas Šileika.
RATNYČĖLĖ TEKĖJO NEMUNAN, SKROBLUS - MERKIN
2
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS6
• Algimantas Žižiūnas.
NEĮGALIŲJŲ KŪRYBOS VILTYS - ŠVENTOJOJE
• Rasa Dumčiūtė.
SLAPTAŽODIS: "ŽIEMGALIAI"
1
 LDK ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS IŠ RUSIJOS SAUGYKLŲ
• in memoriam.
ANTANAS REKAŠIUS
4
• LIETUVIŲ PEN CENTRAS

DE PROFUNDIS 
• "UNDINĖS IR UNDINAI"
• Kęstutis Navakas.
NEMUNO IR NERIES POKALBIS KAUNO SANTAKOJE APIE SVARBIUS DALYKUS
8

KRONIKA

LDK ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS IŠ RUSIJOS SAUGYKLŲ

[skaityti komentarus]

Iki spalio 15 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) veikia karaliaus Mindaugo karūnavimo proga atidaryta paroda "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII amžiuje", pristatanti LDK istorijos ir kultūros paveldą iš kultūros paveldo saugyklų Rusijoje: Valstybinio istorijos muziejaus, Maskvos kremliaus muziejaus ir Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo. Ši paroda pradeda Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų ciklą, pristatantį Lietuvos kultūros ir istorijos paveldą, esantį kitų šalių saugyklose.

XIV-XVIII a. Rytų ir Vidurio Europos kultūrinį, politinį bei geopolitinį gyvenimą veikė vienos didžiausių šio regiono valstybių - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija. Abiejų valstybių tarpusavio santykiai nemažą įtaką turėjo jų politinei raidai, to meto viso regiono geopolitinei kaitai, kartu sąlygodami ir vėlesnį šio regiono modernių valstybių formavimąsi.

Chronologiškai galima išskirti du LDK ir Rusijos tarpusavio santykių periodus: pirmasis - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpusavio santykiai XIII-XV a., antrasis - Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos valstybės santykiai XVI-XVIII amžiais. Susikūrus Lietuvos valstybei ir jai įsitvirtinus lietuvių žemėse, prasidėjo LDK ekspansija į susiskaldžiusios Rusios teritoriją, plečiant savo valstybės teritoriją ir stiprinant jos potencialą. Nuo XVI a. pirmos pusės Vidurio ir Rytų Europos regione geopolitinė situacija ėmė keistis. Nusistovėjusią regiono valstybių pusiausvyrą ėmė veikti kylanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, tapusi politine ir karine Rusios žemių lydere. Prasidėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kova dėl Rusios palikimo. XVII-XVIII a. prie nuolat silpnėjančios Abiejų Tautų Respublikos sienų išaugę stiprūs kaimynai - Rusija, Austrija, Prūsija - XVIII a. pabaigoje nulėmė Abiejų Tautų Respublikos valstybės likimą. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kaip suvereni valstybė, išnyko iš politinio Europos žemėlapio, kai 1795 metais paskutinė Abiejų Tautų Respublikos dalis buvo aneksuota Rusijos.

Parodoje siekta bendriausiais bruožais supažindinti su esminiais bei ryškiausiais LDK ir Rusijos istorijos procesais. Ši paroda - pirmas bandymas Lietuvoje pristatyti Rusijoje saugomo unikalaus LDK istorijos ir kultūros paveldo dalį, aktualinti jį ir įtraukti į Lietuvos kultūrinę apyvartą.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamos archyvalijos, raštijos paminklai, tapybos, grafikos ir taikomosios dailės kūriniai. Didžią parodos dalį sudaro eksponatai iš didžiausių kultūros paveldo saugyklų Rusijoje, juos papildo eksponatai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos.

Seniausią eksponatų grupę sudaro unikalios XIV-XVI a. tarpvalstybinės sutartys, istorinių dokumentų originalai iš Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo Maskvoje. Lietuvoje šio laikmečio ir tokio pobūdžio sutarčių nėra išlikusių. Vienos unikaliausių parodoje - 1372 m. sutartis tarp LDK kunigaikščio Algirdo ir Maskvos kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio bei 1427 m. sutartis tarp LDK kunigaikščio Vytauto ir Tverės kunigaikščio Boriso. Šios sutartys su abiejų LDK kunigaikščių antspaudais. Šalia kitų tarpvalstybinių dokumentų - Maskvos Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto dukters, testamentas su jos antspaudu (1451 m.) bei LDK kunigaikščio Aleksandro nuotakos Maskvos didžiosios kunigaikštytės Jelenos Ivanovnos kraičio sąrašas (1495 m.).

Parodoje eksponuojami bibliografine retenybe tapę Lietuvos raštijos paminklai iš Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje - Pranciškaus Skorinos spaustuvės Vilniuje leidiniai: 1522 m. išleista "Mažoji kelionių knygelė" ir 1525 m. "Apaštalas". Tai pirmos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išspausdintos knygos (Lietuvos bibliotekos savo saugyklose neturi nė vieno "Mažosios kelionių knygelės" egzemplioriaus, o Vilniaus universiteto bibliotekoje yra vienas "Apaštalo" egzempliorius). Pasaulio bibliotekų saugyklose iš viso žinomi 154 Pranciškaus Skorinos Vilniuje spausdintų knygų egzemplioriai, iš kurių net 107 egzemplioriai yra Rusijoje.

Pirmą kartą po 200 metų Lietuvoje galima pamatyti išsamiausio istorinio šaltinio - LDK raštinės archyvo, vadinamos Lietuvos Metrikos, keturias knygas, kurias parodai paskolino Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas. Lietuvos Metrika, kurią sudaro 644 knygos, 1794 m. numalšinus Tado Kosciuškos sukilimą, buvo išvežta į Rusiją. Parodoje eksponuojami ir reti pirmieji teisės normų rinkiniai LDK - Didžiojo kunigaikščio Kazimiero teisynas (1468 m.), kuriam įsigalėjus pradėtas teisės kodifikavimas; taip pat III Lietuvos Statutas, priimtas ir išspausdintas 1588 m., kaip teisinis LDK pagrindas su nedideliais pataisymais galiojęs iki 1840 metų.

Rankraštinę ekspozicijos dalį papildo su eksponuojamais dokumentais susijusių istorinių asmenybių portretai iš Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje, kurių dauguma - iš XIX a. viduryje Vilniuje veikusio Senienų muziejaus. 1865 metais carinei administracijai uždarius Senienų muziejų, jo didžioji eksponatų dalis buvo išvežta į Maskvą. Tarp šių portretų išskirtinę vietą užima 1853 m. dailininko Jono Zenkevičiaus tapytas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas - vienas pirmųjų Senienų muziejaus eksponatų.

Centrinę parodos vietą užima eksponatai iš Maskvos kremliaus muziejaus. Tai dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių (1647 ir 1667 m.) dovanos Rusijos carui Aleksejui Michailovičiui Romanovui. Iš 1647 metų LDK pasiuntinybės dovanų carui, atvežtų didžiojo pasiuntinio Jono Kazimiero Paco, parodoje eksponuojama auksuoto sidabro praustuvo komplektas ir taurė. 1667 m. spalio 20 d. Rusijos caras Aleksejus Michailovičius priėmė LDK pasiuntinybę, vadovaujamą didžiojo pasiuntinio Kiprijono Povilo Bžostovskio, ir Lenkijos pasiuntinybę, vadovaujamą didžiojo pasiuntinio Stanislovo Kazimiero Beniavskio. Parodoje - LDK pasiuntinybės dovanotas ąsotis ir Lenkijos pasiuntinybės dovanota gertuvė. Eksponatai unikalūs ne tik menine verte ir įspūdingu dydžiu, bet ir kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - suverenios valstybės - didybės ir to meto politinės galios liudijimas.

Žygintas Būčys

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
4:11:17 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba