Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
• Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
• Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
 Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
• PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
• RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

PAVELDAS

VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

Margarita Matulytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Janas Bułhakas prie savo dirbtuvės Ožeškienės (dabar Savivaldybės) aikštėje Nr. 3. Vilnius, 1930–1940
Iš Bułhakų šeimos rinkinių

Naują parodų sezoną Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija pradeda kompleksine Vilniaus fotografijos istorijai ir realijoms skirta programa: rugsėjo 26 d. atidaroma retrospektyvinė kūrybos paroda „Janas Bułhakas – fotografikas“, bus parodyta trumpam į Vilnių iš Paryžiaus atvežta unikali Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekcija, o rugsėjo 27 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos“. Visą šią programą rengia Lietuvos dailės muziejus su Varšuvos nacionaliniu muziejumi, Lenkų institutu Vilniuje ir Vilniaus dailės akademija. Projekto kuratorė – fotografijos istorikė Margarita Matulytė.

Retrospektyvinė kūrybos paroda „Janas Bułhakas – fotografikas“

Parodoje bus eksponuojamos fotografijos iš Lenkijoje ir Lietuvoje saugomų kolekcijų: Varšuvos nacionalinio muziejaus, Lodzės meno muziejaus, Lenkijos fotomenininkų sąjungos, Krokuvos fotografijos istorijos muziejaus, Vroclavo nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Vilniaus dailės akademijos, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Bułhakų ir Rušcicų šeimų archyvų. Tai pirmoji tokio masto menininko ekspozicija, kuri išsamiai atskleis jo raiškos stilistiką, kūrybinių temų ir žanrų spektrą.

Janas Bułhakas (1876–1950) yra žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografas, išplėtojęs fotografikos teoriją, propagavęs piktorialistinę raišką. Fotomenininkas tapo pirmosios profesionalios Vilniaus fotografijos mokyklos kūrėju bei vadovu, paskelbė per 100 istorinių, teorinių, publicistinių straipsnių, išleido fundamentalias fotografijos teorijos studijas. Savo kūryba ir pedagogine veikla jis siekė, kad fotografija būtų pripažinta kaip meno sritis. 1912–1945 m. yra ypač reikšmingi Vilniaus fotografijai, nes Bułhakas ne tik aktualizavo savo gausų fotoarchyvą bei įgyvendino daugybę kūrybinių ir leidybos sumanymų, bet ir rūpinosi profesionalaus fotografijos meno įtvirtinimu, jo sklaida.

Bułhako iniciatyva Vilniuje susibūrė pirmosios fotoorganizacijos, turėjusios tarptautinę reikšmę. 1919 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete buvo įsteigta Meninės fotografijos katedra – pirmoji profesionalaus fotomeno mokykla (septintoji Europoje), 1927 m. įkurta Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotoklubas. Fotografijos mokykla kūrėsi kaip administruojanti ir edukacinė institucija, formavosi kaip savitas kultūros reiškinys. Pirmą kartą fotografija buvo integruota į profesionalaus meno terpę. Bułhakas sutelkė daug bendraminčių ir fotografijos meno kūrėjų, kurie populiarino šį meną, leisdami periodinius leidinius, organizuodami parodas ir konkursus, dalyvaudami tarptautiniuose salonuose.

iliustracija
Janas Bułhakas. Krokuva. Poselska g. 16. 1921
Iš Varšuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekcija iš Paryžiaus

Pirmųjų Vilniaus erdvinių fotografijų kolekcija specialiai atvežama iš Paryžiaus dviejų dienų ekspozicijai Vilniuje. Lenkų biblioteka Paryžiuje (Bibliothèque Polonaise à Paris) saugo vienetines išlikusias Abdono Korzono erdvines fotografijas ir kelis jo darytus portretus. Pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo A. Korzono rinkinys taps įvadu į J. Bułhako retrospektyvinę kūrybos parodą bei mokslinę konferenciją, skirtą Vilniaus fotografijos mokyklai. Bułhakas buvo pirmasis Korzono biografas, apibrėžęs pirmtako gyvenimo ir kūrybos kontūrus („O pierwszych fotografach wileńskich z XIX wieku“. – „Fotograf Polski“, 1939).

A. Korzonas – pirmasis miestovaizdžio fotografas Lietuvoje. Vilniaus miesto panoramose, Žvėryno priemiesčio, Pilies kalno, bažnyčių fotografijose jis sukūrė poetišką, paslaptingumo šydu apgaubto miesto įvaizdį. Fotografas gimė apie 1826 m. Kauno gubernijoje, Raseinių paviete. Gyveno Vilniuje, fotografijos mokėsi Paryžiuje. Maždaug 1859 metais Didžiojoje gatvėje jis atidarė modernią, plataus profilio fotoateljė. Prancūzijoje apsirūpinęs nauja technika, įsigijęs septynis objektyvus, iš jų keturis vaizdų ir erdvinei (stereoskopinei) fotografijai, fotografavo miesto vaizdus, architektūrą, gamino erdvines fotografijas, portretavo, reprodukavo tapybą, dagerotipus.

Korzonas pirmasis 1860 m. užfiksavo įvykį – geležinkelio tunelio statybą Paneriuose. Kita reikšminga fotografo veiklos sritis – visuomenės ir kultūros veikėjų fotoportretai (poeto Vladislavo Sirokomlės, archeologo Adomo Honorijaus Kirkoro, sukilėlių Zigmanto Sierakausko, Jokūbo Geištoro). Korzonas priklausė 1863-iųjų sukilimo Vilniaus miesto organizacijai, fotografavo bendražygius. Jo padarytus sukilimo vadų portretus įsigydavo, platindavo ir kaip relikvijas saugojo sukilėliai bei jiems prijaučianti visuomenės dalis. 1863 m. balandį fotografas buvo suimtas ir ištremtas į Suchobuzimskojės valsčių, Jenisejaus guberniją (dabar Krasnojarsko kraštas), jo fotoateljė uždaryta, įranga ir fotografijos konfiskuotos. A. Korzonas mirė 1865 m. tremtyje.

Trumpai dirbusio Vilniaus fotografo palikimas, saugomas Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, yra nedidelis, tačiau turi ypatingą reikšmę ne tik fotografijos, bet ir kultūros istorijai.

iliustracija
Janas Bułhakas. Vilnius. Miesto vizija. Apie 1930
Iš Bułhakų šeimos rinkinių

Tarptautinė mokslinė konferencija „Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos“

Konferencijoje lietuvių ir lenkų fotografijos tyrinėtojai įvertins bendrą fotografijos paveldą, aptars istorinį Vilniaus fotografijos mokyklos kontekstą, svarstys Vilniaus fotografijos mokyklos tęstinumo Lietuvoje ir Lenkijoje problemas, analizuos vilnietiškos fotografijos sklaidą, apibrėš naujas fotografijos meno mokyklos strategijas.

Parodos iniciatorė ir kuratorė Małgorzata Plater-Zyberk įves į Bułhako fotografijos pasaulį, atskleisdama jo daugialypę kūrybą. Lenkų bibliotekos Paryžiuje bendradarbė meno istorikė Małgorzata Grąbczewska padarys pranešimą apie prancūzų meno istoriko Pierre’o Francastelio ryšius su Bułhaku bei jo sukauptą vertingą Vilniaus fotografo kūrinių kolekciją. Weronika Rostworowska (Vavelio karališkoji pilis) papasakos apie mažai žinomą Bułhako projektą Krokuvoje, vykdytą Vavelio pilies atstatymo darbams vadovavusio profesoriaus Adolfo Szyszko-Bohuszo kvietimu. Skirmantas Valiulis ir Stanislovas Žvirgždas supažindins su menininko publicistika ir pastaraisiais metais intensyviai verčiamais jo tekstais bei jų leidyba. Fotografijos ekspertas iš Minsko Jurijus Vasiljevas aptars ankstyvąjį Bułhako gyvenimo periodą Baltarusijoje. Grażyna Goszczyńska (Gdansko nacionalinis muziejus) analizuos fotografo ir vieno ryškiausių jo aplinkos kolegų Stanisławo Filiberto Fleury‘o kūrybos palikimą Gdansko rinkiniuose, primins istorikų pamirštą vardą – profesorių Jerzį Hryńczuką, vieną paskutinių Vilniuje Bułhako laborantų. Varšuvos nacionalinio muziejaus fotografijos kuratorė Danuta Jackiewicz, keldama klausimą, kas yra Bułhako fotografijos – miesto dokumentai ar miesto vizijos, gilinsis į autoriaus raiškos problematiką.

Ne mažiau dėmesio konferencija skirs Vilniaus fotografijos mokyklos kontekstui. Mokslinių publikacijų apie fotografų veiklą iki 1915 m. autorius Dainius Junevičius pateiks naujas įžvalgas, papildysiančias Lietuvos fotografijos raidos sampratą. Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto adjunktas Dariuszas Konstantynówas svarstys fotografijos meno funkcionavimą 1919–1939 m.: organizacijų veiklą, parodas, leidybos iniciatyvas ir fotografijos dėstymą Stepono Batoro universitete. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas) iškels opią istorinę problemą – mokslininkas teigia, kad fotografija buvo vienas svarbiausių ir efektyviausių lietuvių kovinės dvasios mobilizavimo bei istorinės sostinės idėjos palaikymo ginklų.

iliustracija
Abdonas Korzonas. Vilnius. Didžioji gatvė. 1860–1863. Erdvinė fotografija. Stiklo negatyvo atspaudas ant albumino popieriaus
Lenkų biblioteka Paryžiuje

Dar vienas svarbus fotografijos teoretikų forumo klausimas – ar vilnietiškoji fotografija veikė kitas meno sritis, kokia buvo jos sklaida? Dailėtyrininkė Ilona Mažeikienė (Lietuvos dailės muziejus) atidengs vieną įdomiausių ir netyrinėtų Jurgio Hopeno kūrybinės veiklos sričių – fotografiją, ieškodama paralelių jo grafikos lakštuose ir Vilniaus motyvų nuotraukose. Zita Pikelytė apžvelgs Lietuvos regioninės miestovaizdžio fotografijos raišką ir ypatumus, nagrinės galimas vilnietiškos mokyklos įtakas. Gdansko fotografijos galerijos vadovas Stefanas Figlarowiczius, surengęs daugybę vilnietiškai fotografijai skirtų parodų, apibrėš Vilniaus fotoklubo narių kūrybinę veiklą pokary.

Baigiamasis konferencijos posėdis skirtas naujajai fotografijos meno mokyklai. Šiemet sukanka dešimt metų, kai Vilniaus dailės akademijoje buvo įkurta Fotografijos ir videomeno katedra (2000 m. pervadinta į Fotografijos ir medijos meno katedrą). Katedros vedėjas Alvydas Lukys supažindins su fotografinės edukacijos tendencijomis po Jano Bułhako, VDA skaitantis multimedijos ir interaktyvios medijos kursą Vytautas Michelkevičius aptars fotografijos (de)integracijos į šiandieninį meną veiksnius ir bandys suformuoti šiandienos fotografijos kūrimo ir suvokimo modelį: fotomenas be auros, fotografija be koncepcijos, medijų menas be fotografijos. Milda Žvirblytė svarstys svarbius Bułhako kartai, tačiau ir šiuolaikiniam menui aktualius paveiksliškumo aspektus, kurie pastebimi Alvydo Lukio, Gintauto Trimako, Remigijaus Treigio ir kitų darbuose. Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos Fotografijos katedros docentė Eglė Jaškūnienė aptars taikomosios fotografijos ištakas, techninius ir kūrybinius fotografijos panaudojimo dailėje ir dizaine aspektus bei sąsajas su ikikarine praktika.

Toks dviejų valstybių tyrinėtojų dialogas padės įvertinti bendrą paveldą, skatins mokslinį bendradarbiavimą.

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos

Rengėjai: Lietuvos dailės muziejus, Lenkų institutas Vilniuje, Vilniaus dailės akademija

Rėmėjai: LR kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos

iliustracija
Janas Bułhakas. Dresdenas. 1912, atspausta apie 1929
Iš Vroclavo nacionalinio muziejaus rinkinių

Vilnius, 2007 m. rugsėjo 27 d.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

PROGRAMA

9.00 Konferencijos atidarymas. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lenkų instituto direktorius Mariuszas Gasztołas,

Vilniaus dailės akademijos rektorius Adomas Butrimas

I posėdis. Jano Bułhako kūrybos paveldas

9.20 Małgorzata Plater-Zyberk. Jano Bułhako gimtoji fotografija

9.40 Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas. Jano Bułhako žodžio menas

10.00 Danuta Jackiewicz. Dokumentalistas ar vizionierius? Varšuva Jano Bułhako fotografijose

10.20 Małgorzata Maria Grąbczewska. Jano Bułhako fotografijos Paryžiaus Pierre’o Francastelo nacionalinio meno istorijos instituto archyvuose

10.40 Jurijus Vasiljevas. Janas Bułhakas Baltarusijoje

11.00 Weronika Rostworowska. Bułhako Vavelio epizodas

11.20 Kavos pertrauka

II posėdis. Istorinis Vilniaus fotografijos mokyklos kontekstas

11.40 Dainius Junevičius. Lietuvos fotografija iki 1915 m. – kas liko už kadro

12.00 Grażyna Goszczyńska. Vilniaus fotografai Gdansko kolekcijoje: Stanisławas Filibertas Fleury’s (1858–1915) ir Janas Bułhakas (1876–1950)

12.20 dr. Dariuszas Konstantynówas. Fotografija tarpukario Vilniaus meniniame gyvenime

12.40 dr. Algimantas Kasparavičius. Emociniai Vilniaus įvaizdžiai tarpukario Lietuvos ideologiniame diskurse

13.00 Pietų pertrauka

III posėdis. Vilnietiškos fotografijos sklaida

14.20 Margarita Matulytė. Vilnietiškos tapatybės fenomenas

14.40 Zita Pikelytė. Bulhakiškasis Vilnius ir Nepriklausomos Lietuvos miestovaizdis: sąsajos fotografijoje

15.00 Ilona Mažeikienė. Miesto motyvai Jurgio Hopeno fotografijose ir ofortuose

15.20 Stefanas Figlarowiczius. Vilniaus fotografai Gdanske po 1945 metų

15.40 Kavos pertrauka

IV posėdis. Naujos fotografijos meno mokyklos strategijos

16.00 Alvydas Lukys. Fotografinės edukacijos tendencijos po Jano Bułhako

16.20 Vytautas Michelkevičius. Fotografija, kaip medija: estetinių, komunikacinių ir technologinių jos sampratos kriterijų link

16.40 Eglė Jaškūnienė. Fotografija ir grafinis dizainas. Integracijos pradžia

17.00 Milda Žvirblytė. Paveiksliškumo aspektai šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje

17.20 Diskusijos

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:24 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba