Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
• Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
• Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
• PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
 RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

KRONIKA

RUDENS PARALELĖS

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kone pusė Lietuvos žiūrėjo krepšinį, tad ir televizijos programos susijaukė. LTV ruošėsi iškilmingam krepšininkų sutikimui, kai užklydau į Eišiškių miestelį („Mūsų miesteliai“, LTV), kur sutikau mokytoją Liudą Dovidką, atsimenantį senus laikus. Jo ir tėvas buvo mokytojas, vargai abiejų buvo panašūs – kaip išlikti lietuviu ir dar kitus išmokyti lietuviško rašto. Gera, kai sugyveni su kaimynais kitataučiais, nes praeityje būta daug pikto, bet pabaiga it nutrūkstanti daina: „Nepilni 200 lietuvių beliko miestelyje.“ Dvi moteriškaitės iš lietuviško kaimo dar neužmiršo liaudiškų dainų – kam tos kalbos, kad LTV neįsileidžianti etnografinių bobulyčių? Tik dainuoti nebėra kam. „Su plikom bambom nemokam...“ – prisipažįsta laidos šeimininkei Nijolei Baužytei. Kartais ir plikumai nepadeda: ėmė „Mango“ ir subyrėjo. Visos televizijos kelias dienas ašarojo ne mažiau už Josifą Kobzoną, kuris vienu metu net poroje rusiškų kanalų – RTR „Planeta“ ir PBK – atšventė 70-metį. Padainavo beveik visą savo sovietinį repertuarą, ansambliai ir chorai keitė vienas kitą, duetu traukė su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, o pabaigoj nugriaudėjo toks galingas salės „Uraaa...“, kokį anksčiau galėjai išgirsti tik per paradus Raudonojoje aikštėje. Dainininkas prisipažino, ko jis lankėsi vasarą su koncertu Vilniuje ir kitose buvusiose respublikose, – norėjęs visus sujungti ir pašlovinti didžiąją Tėvynę.

Lietuvoje kyla maisto kainos. Italijoje vieną dieną visi nevalgė pabrangusių makaronų. Mūsų televizija maitino krepšiniu. Premjeras irgi tapo krepšinio įkaitu... Tuo tarpu Druskininkuose, „Nemuno“ sanatorijoje, viskas dėjosi lyg romane „Dvylika kėdžių“: pro užpakalines duris visi tempė mūsų bendrą profsąjunginį turtą – šaldytuvus, televizorius, kėdes, kilimus... Prie paradinių durų susirinkę bėdžiai veltui laukė, kad ir jiems nukris koks kąsnelis. Žurnalistę iš Vilniaus turto dalintojai vaikė kaip zuikį. Senos valdiškos aistros ir naujame dokumentiniame filme „Milijardai Tėvynei ir...sau“ („Slaptieji XX a. archyvai“, LNK). 1921 m. specialūs vagonai su sacharinu, kokainu ir kitokiomis nekontroliuojamomis prekėmis riedėjo į badaujančią Maskvą, o iš to gerokai pralobę mūsų diplomatai, įsitaisę nieko nenutuokiančio Jurgio Baltrušaičio pašonėje, neužmiršdavo ir savo viršininkų Kaune. Vien kilimų buvo atgabenta daugiau kaip 200. Pats užsienio reikalų ministras, vėliau – žurnalistikos tėvas, Juozas Purickis buvo įsipainiojęs į bylą, kurioje valstybės nauda taip gudriai susieta su asmenine, kad neatskyrė net anuometinis Seimas. O kur galimi čekistų interesai?

Nieko naujo mūsų pasaulyje ir televizijoje. Nuolatinį kelią į žvaigždes galima vertinti kaip televizijos kanalo agoniją. Tokių išvadų nebijo ir Rusijos televizijos analitikai, nes ir ten dieną naktį bilda „Žvaigždžių fabrikas“. Jie drąsesni ir gausindami TV laidas iš šunų gyvenimo. Prisiminė net Šarikovą iš „Šuns širdies“: „Reikėjo ne šunį sužmoginti, o palaukti, kol žmonės sušuniškės. Tada ir būtų įvykusi Šarikovo išsvajotoji pasulinė revoliucija“ (A. Šorochovas, „Literaturnaja gazeta“). Vytenis Pauliukaitis nukrito nuo kėdės („Pakalbėkim“, LTV), nes malonu buvo suvaidinti ciuckį prieš Beatą Nicholson. Sušunėjom, todėl gailiai kniaukia tik katės naujame Gintaro Makarevičiaus dokumentiniame filme „Žiemos paralelės“, kuriuo „Skalvijoje“ buvo pradėtas tarptautinis kino festivalis „Tinklai“. A.Pogrebnojus su bendraminčiais gražiai atnaujino salės vidų: gali susikaupęs žiūrėti į ekraną ir išvysti jame ne televizišką gyvenimą, o tokį, kuris yra greta tavęs. G. Makarevičius sutiko, kad jo filmą galima pavadinti antitelevizišku vien dėl ilgų gyvenimą stebinčių kadrų. Iš kačių ir šunų globos centro su visais jų garsais persikeliame į vaikų globos namus, kur mokytoja mėgina įkalti į galvas panelėms, kuo ameba skiriasi nuo žmogaus. Paskui – Pabradės centras, kur atbėgėlės iš Afrikos nori afrikietiško maisto. Sudaužyti ir apkruvinti automobiliai, kurie irgi turi savo centrą. Keturios daugelio televizijų mėgstamos temos, bet filme jokių sensacijų ir prašmatnybių. Matome Lietuvą it po kokio karo: žiaurėjančią, moraliai ir dvasiškai sužalotą. Vienoje „Žiemos paralelėje“ herojė ant rankų pakelia svetimšalės vaiką, suskamba vilties muzika.

Mažai pakitusioje „Kultūroje“ (LTV) knygiai džiaugiasi, kad jų nenuvilia skaitytojai. Kritika mažai padeda. Gandas stipresnis, kad ir apie rašytoją Browną. „Da Vinčio kodą“ skaito ir tie, kurie beveik nieko neskaito. Valdas Pruskus knygoje „Neformalios komunikacijos. Gando sandara, socialinė organizacija ir sklaida“ kultūrinius gandus skirsto į piktavališkus ir pokštiškus. Piktavališkas – valstybė neberems nacionalinio kino. Pokštas – gandas, kad šiemet kinas gaus 30 milijonų litų. Juk vien režisieriaus Vaidoto Aškinio sumanytam su latviais ilgametražiam animaciniam filmui „Aukso žirgas“ (pagal J. Rainį) reikės milijono litų. O kur dar milijoniniai istoriniai filmai?

Šiauliuose išgirdau gandą, kad Frenkelio kaminas nesąs miesto istorinis ženklas. Brolis Kazys Algimantas knygoje „Frenkelio naginės“ rašo: „Geras galvas turėjo žydai, nieko nepridėsi. Dar caro laikais pastatė gamyklą, išdirbtas odas tiekė Rusijos avalynės fabrikams. Ir Smetonai Lietuvoje šeimininkaujant, senasis fabriko kaminas dūmus pūtė. Kokių tik odų jame neišdirbdavo. Siuvo ir batus, tačiau kaimiečiams jie buvo per brangūs.“ Užtat vaikystę daugelis praleidome bėginėdami su Frenkelio naginėmis. Jei neliks kamino, ar neteks statyti paminklo naginei?

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:23 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba