Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
• Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
 Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
• PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
• RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

DAILĖ

1+1

Kristina Stančienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ieva Paltanavičiūtė. Be pavadinimo. 2007 (vitražas Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto interjere)

Šiuolaikinio lietuviško vitražo „svoris“, jo vaidmuo dabarties dailės procesuose ir raiškos galimybės, lyginant su sovietmečiu, yra gerokai pakitę. Turbūt niekuomet šiai dailės šakai nebebus skiriama tiek dėmesio, o valstybės institucijų, įvairių įstaigų interjerai, fasadai niekad nebebus masiškai apipavidalinami vitražine puošyba. Reikia pripažinti, kad, nepaisant ideologizuoto sovietmečio vitražo turinio ir suvaržytos plastikos, anuomet ši meninė kūryba turėjo progą plačiai išsiskleisti.

Mūsų dienomis pakito ne tik vitražo užsakymų pobūdis. Pastebimas ir savotiškas cecho uždarumas – nėra daug teoretikų, dailėtyrininkų, tyrinėjančių lietuvišką vitražą, čia vykstantys procesai ne visuomet sulaukia dėmesio, nėra plačiai žinomi. Vienas iš įdomesnių Lietuvoje vitražo „virtuvės“ renginių – tarptautinis vitražo simpoziumas „1+1”, šiemet organizuotas septintą kartą. Tradicinį simpoziumą rengia Vilniaus dailės akademijos Vitražo studija. Jo sumanytojas, nuolatinis vadovas ir organizatorius – VDA Monumentaliosios dailės katedros profesorius, menininkas Algirdas Dovydėnas.

Savaitę trunkančio tarptautinio vitražo menininkų sambūrio lakoniškas pavadinimas „1+1“ pabrėžia dėstytojo ir studento bendradarbiavimo svarbą, edukacinį renginio aspektą. Kartu tai klasikinės, akademinės vitražo krypties pavyzdys. Tokia renginio dalyvių schema nėra griežtai privaloma, tačiau, pedagogams ir studentams dirbant kartu, išryškėja ne tik šiuolaikinio vitražo tendencijų, technologijų įvairovė, bet ir mokymo proceso, skirtingų mokyklų ypatumai.

Simpoziume „1+1” nuolat dalyvauja dėstytojai ir studentai iš įvairių šalių aukštųjų mokyklų. Čia sukuriami nedideli vitražai, skirti konkretiems interjerams. Simpoziumo dalyviai atvyksta su paruoštais kartonais, žinodami būsimo kūrinio erdvės specifiką, apipavidalinimo schemą, pagrindinę idėją. Paprastai simpoziumų metu vyksta ir teoriniai renginiai – paskaitos, konferencijos, kuriose dailininkai pristato kūrybą, pranešimus vitražo temomis skaito dailėtyrininkai. Išskirtinis „1+1” bruožas – čia sukurti darbai turi aiškų tikslą ir paskirtį, jie visuomet tampa tam tikros, kaskart vis kitos architektūrinės erdvės akcentu, neišsibarsto, kaip dažnai nutinka su vitražų projektais ar „mobiliais“, parodoms skirtais darbais.

Rugpjūčio 25–rugsėjo 1 d. vykusiame tarptautiniame vitražo simpoziume dalyvavo keturios dėstytojų ir studentų „poros“ iš Lietuvos ir svečiai iš Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos. Su Sanderlando (Didžioji Britanija) nacionalinio stiklo centro atstovais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis: čia galės mokytis mūsų studentai. Simpoziumo metu buvo surengta teorinė konferencija.

Simpoziumo dalyviai vitražais papuošė Kauno technologijos universiteto, Panevėžio instituto rūmų koridorių. Penkiolikos abstrakčių vitražinių kompozicijų ciklas buvo simboliškai dedikuotas meno ir mokslo sąveikai. Rugpjūčio 30 d. Vilniaus „Akademijos“ galerijoje atidaryta talentingo dailininko vitražisto Henriko Kulšio (1944–1991) vitražų projektų paroda.

Šių metų simpoziumo kulminacija tapo VDA Vitražo studijos studentų projektų ir fotografijų paroda Vokietijoje, Dresdene. Ji surengta buvusioje miesto geležinkelio stotyje įkurtoje galerijoje, prie vitražo dirbtuvių. Pasak VDA Vitražo studijos dėstytojų, ekspozicija buvo gausiai lankoma, sulaukė atgarsių Vokietijos žiniasklaidoje.

Kas paskatino VDA Vitražo studiją imtis nelengvo organizacinio darbo – tarptautinio renginio kuravimo? Profesorius A.Dovydėnas pasakoja, jog, rengiant būsimus vitražo dailininkus, jaučiamas neišvengiamas atotrūkis tarp studentų teorinių žinių ir praktikos. Šios meno srities, kaip ir daugelio kitų, ugdymui trūksta lėšų: brangios medžiagos ir technologijos neleidžia kiekvienam studentui asmeniškai imtis didesnių kūrinių įgyvendinimo. Stinga patirties, savarankiškai atliktų vitražų konkrečiuose interjeruose. Todėl vienas pagrindinių simpoziumo tikslų – suteikti studentams galimybę sukurti ir įgyvendinti pirmuosius svaresnius darbus, paskatinti savarankišką kūrybą.

Kas porą metų vykstantys vitražo simpoziumai paliko pėdsaką įvairiuose Lietuvos regionuose, pastatų interjeruose ir išorės puošyboje. Pirmųjų dviejų „1+1” renginių (1999 ir 2000 m.) metu buvo sukurti vitražai tuometinės studentų poliklinikos Vilniuje bei Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos interjerams. Vėliau dėstytojai ir studentai, dalyvavę simpoziumuose, turėjo progą apipavidalinti sakralinių pastatų erdves, Troškūnų švč. Mergelės Marijos ir Andrioniškio šv. Petro ir Povilo bažnyčias. Kulto statiniams dekoruoti buvo pasirinkti įvairūs plastiniai, kompoziciniai sprendimai – sukurti abstrakčių ornamentų vitražai, figūrinės scenos. 2004 m. simpoziume, kuriame buvo kuriami geometrinių ornamentų vitražai, dalyvavo ir garsus vitražo menininkas Thierry‘s Boisselis, Miuncheno dailės akademijos dėstytojas.

Simpoziumų metu užsimezgantys ryšiai su užsienio vitražo mokyklomis, gyvas bendravimas, idėjų mainai liudija gyvybingą šios dailės šakos tradiciją, jos aktualumą. Nepaisant sumažėjusios vitražo „rinkos“, tam tikra, nors ir efemeriška, architektūros ir monumentalaus meno sąveika išlieka – be privačių iniciatyvų, dekoruojamas ir vienas kitas visuomeninis pastatas, vitražais pasipuošti nori ir Lietuvos bažnyčios. Tačiau ryškėja ir šiuolaikinės Lietuvos architektūros „lobizmas“, besąlygiškas tarnavimas užsakovo, o ne visuomenės, konkretaus miesto ar regiono kultūriniams, estetiniams interesams. Paradoksalu – vienas po kito mūsų šalyje dygsta moderniausi statiniai bei jų kompleksai, tačiau ne visur suvokiamas darnios, estetiškos, originalios, meniškai apipavidalintos architektūrinės erdvės unikalumas ir svarba.

Pasak šių renginių organizatorių ir dalyvių, Lietuvos dvasininkija taip pat ne visuomet noriai ar bent liberaliai priima šiuolaikinio monumentaliojo meno kūrinius į kulto pastatus. Šioje situacijoje neretai iškyla modernumo ir tradicijos santykio problema. Į statinio dekorą dvasininkai dažnai žvelgia tarsi per XIX a. pabaigos estetinių idealų prizmę, mėgina piršti savo skonį bei meno kūrinio supratimą.

Tarptautinių vitražo simpoziumų „1+1” patirtis leidžia įvertinti ir dabartinės lietuviško vitražo mokyklos pozicijas tarptautiniame kontekste. VDA Vitražo studija ugdymo kokybės, techninės bazės atžvilgiu vargu ar nusileidžia daugeliui Vakarų Europos vitražo centrų. Daug liūdniau Rygos dailės akademijoje: išardžius technologinę bazę, nutrūko vitražo mokymo tradicijos.

Lietuviško vitražo mokykla išsiskiria dar viena svarbia ypatybe: Vakarų Europos valstybių vitražistai daugiausia mokomi amato, technologinių dalykų, tuo tarpu lietuvių studentai daugiau laiko skiria specifiniams dailės dalykams – plastikos, komponavimo žinioms ir įgūdžiams tobulinti.

 

Skaitytojų vertinimai


40891. kiskis p2007-09-24 09:59
sita specialybe yra tikras nesusipratimas, nesamone. rygos akademijoje, pasirodo, daug linksmiau: nutruko tradicijos. ir labai gerai.

40894. marakanec as 22007-09-24 10:47
kolega kiskis p,pastoviai transiliuojat neigiama poziuri apie vda instituta,vis po sios organizacijos pamatais meginat savo menkais nageliais pakapstyt! rodos per anksti nurasot ir vitrazo specialybe,nepagalvojot,kad valdovu rm gali palikt be monumentaliojo meno chrestomatiju!ar pagalvojot kokius nuostolius del to patirtume salies kulturiniu masteliu matuojant!?

40896. kiskis p2007-09-24 11:49
ar turima omeny siknovu rumai? "monumentaliojo meno chrestomatiju"? gydyk galva, marakanecai.

40897. marakanec as 22007-09-24 12:04
jokio patriotizmo is kiskis p negirdet ir sulaukt neiseina, tik desperatyvus svaiciojimai.balansuot akademinio virskinimo sistema siam padarui patartina,pries ziemos sezona!

40898. kiskis p2007-09-24 12:08
falsyvi siknovu rumai ir vda su jos pasmirdusia prarugusia administracija nera patriotiskumo simboliai, priminsiu. pats nesvaiciok.

40899. marakanec as 22007-09-24 13:09
vargsas kiskis p,kazkas monumentaliai leteneles numinde vda koridoriuose,ar pazinimo sakniavaisiai per kartus buvo?daug nuoskaudu jauciate,o ka asmeniskai pries vitraza turite?

40900. kiskis p2007-09-24 13:16
vitrazo katedra yra sovietmecio supelijes palikimas. niekine specialybe, blefas. kaip ir daug kas vda koridoriuose ir ypac kabinetuose.

40903. kiskis p2007-09-24 16:42
manau kad markanecas tycia erzinasi. negali buti zmogus toks naturaliai durnas.

40910. marakanec as 22007-09-24 19:56
net ne daktarui aisku,kad blefas yra kiskis p sau susikuriama vertybine krize.istisas tautinio nepilnavertiskumo bukietas trukdo siam padarui tupciojant apie nemylimas vda rm sienas.o gal kuriate rimtas perspektyvas ikurti kiskis p savo katedra?vitrazistas nereiskia durnas?

40911. vedejes2007-09-24 20:25
nu sto zajec v malenkuju zopacku markovku vstavim...chi chi chi

40913. stiklius2007-09-24 20:39
nu zaits nu pagadi...

40918. kiskis p2007-09-24 21:35
vitrazistas kuo giliau i vakara, tuo labiau prisiliuobes.

40919. marakanec as 22007-09-24 22:13
vis delto kiskis p dar ir moraliniu vda sablonu nuosirdziai susirupines,tuscia stiklo tara,is mon katedros surinkta,brazdina.tikrai respekt reiskiu.apie video ktd vdj pvz,kiskis p,turit medziagos?

40920. Titas2007-09-24 22:16
Įdomu, kiek tų vitražistų VDA iškepa ir ką jie gyvenime veikia?

40922. Gediminas2007-09-24 22:40
vda kasmet po kokius(ias) 8 iskepa...

40923. Gediminas2007-09-24 22:47
7 is tu astuoniu isimeta diploma kuprinen ir vaziuoja i londona ar bruklyna langu plaut uz 5$ i valanda, o 1 is 8, labai tiketina, pabando persikvalifikuot i grafik disaigneri su virsvalandziais ir lieka gimtineje...

40925. mergina studente2007-09-24 23:17
Zaviuosi profesorium menininku Algiu Dovydenu. Koks jis barbius devyndarbius, kaip viska suspeja. Dekano pareigos uzgule pecius, bet nepaliauja studentais teviskai rupintis, ir simpoziumus organizuoti, o dar ir skulpturos katedrai vadovauja. Ilgiausiu metu profesoriui Algiui Dovydenui, nors ir ne gimtadienis jo.

40935. Titas-Kiškiui2007-09-25 16:32
Tradicijos nutrūko ne tik Rygoje, bet ir Vilniuje: neliko vitražo gamybinės bazės Dailės kombinate, neliko bronzos liejyklos, granito, keramikos dirbtuvių, LDS galerijos nusmurgusios jokioms padorioms parodoms netinkamos, pusiau knaipėmis paverstos, kad būtų iš ko gyventi administracijai. Dailės akademija ruošia nei amato meistrus, nei menininkus, net neįsivaizduoju, kokie tėvai gali leisti savo vaiką ten studijuoti vitražo, tekstilės ar keramikos. Krizė gili. Kol neišsivėdins sovietinis raugas iš visos šitos sistemos, kol Dailininkų sąjungos bilietas bus “znak kačestva“ VDA absolventams, o ŠMC - meno šventovė, mums, kiški, net pasiginčyti nebus apie ką.

40938. kiskis p2007-09-25 18:09
keistas dalykas, neliko "gamybines bazes", bet bronza gali raz dva atsilieti bent keliose vietose, granitui irankiu tokiu nusipirkti kokie anksciau nesisapnavo, o keramika issidegti, tik turek pinigeliu uz viska uzsimoketi, kas labai savaime suprantama.

40939. kiskiui2007-09-25 18:55
Gal gali pasakyti kur atsilieti bronza raz dva kokybiskai kad atitiktu tarptautinius standartus ir pagal siuolaikines technologijas, kur rasti gerus granito meistrus isdidinti ir ivykdyti darba medziagoje ir kodel skulptoriai vaziuoja i Kinija darbus realizuoti. Sovietmecio lygis siandien nebetenkina nei menininku, nei meno pirkliu. Gruto parko lygis tik neismanantiems tinka. Normalioj meno rinkoj ar aukcione - slepkis.

40940. kiskis p2007-09-25 19:13
gal tas skulptorius, kuris vaziavo i kinija, pats buvo kinas?

40942. kiskiui2007-09-25 19:26
Gal ir vilnieciai tau kinieciai, nes Katedros aikste kinisku granitu isklojo.Ir musu krepsininkai kinai, nes kinai jiems paminkla prie zymenso padare. Viena skulptoriu kinieti Lietuvoj tikrai zinau, bet i Kinija visai kiti vaziuoja.

40944. kiskis p2007-09-25 20:27
o kas cia blogo vaziuoti i kinija jeigu ten pigiau ir geriau padaro?

40956. kiskiui2007-09-26 16:32
Nieko blogo pirkti paslauga kur pigiau ir geriau, tik kad musu pinigeliai isvaziuoja ir nebesugrizta. Jauti skirtuma? 1:0 kinu naudai.

40958. kiskis p2007-09-26 16:57
girdejau, islandai irgi veza savo akmeni apdirbti i kinija. kai raudosi kruvinom asarom del visos lietuvos pinigeliu, nepamirsk nulasint asareliu ir del islandisku.

40959. kiskis p2007-09-26 17:04
tik, tiesa pasakius, man rodos, tau labiausiai gaila ne lietuvisku pinigeliu, o senu laiku, kombinatines sukciu sutves ir tarybines "gamybines bazes", ane?

40995. Gediminas :-) 2007-09-29 11:03
eikit jus, vilnieciai is tikruju yra kaunieciai.

52749. mother fuc :-) 2009-05-06 20:44
As galvoju kad dangus yra melynas, o kaip jus manote

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:22 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba