Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
 Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
• Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
• PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
• RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

TEATRAS

AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Justas Tertelis su kolegomis spektaklyje „Atviras ratas“
Nuotrauka iš „Atviro rato“ archyvo

Fenomenas: į „Atviro rato“ monospektaklį „Pra…“, kurį vaidina jaunas aktorius Justas Tertelis, nėra bilietų! Rugpjūčio viduryje Vilniaus mokytojų namų svetainę, kur vaidinta, užgulė gausybė jaunimo. Klausiu Eleonoros Kasperūnienės, teatro administratorės, kokiais stebuklingais „viešųjų ryšių“ instrumentais tiek žiūrovų surinko? Šypsosi ji ir rankom skėsčioja: „Pats aktorius tiek surenka!“

Žiūrėdamas vasaros pradžioje šio spektaklio eskizą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokomajame teatre, dar abejojau, ar vaidinimas apie jauno aktoriaus baimes ir svajones, teatro „virtuvę“ sudomins jaunimą. (Čia svarbus profesinis atpažįstamumas, emocinė patirties bendrystė.) Ar bus įdomus spektaklis įtrauktas į nevalstybinio teatro, kuris negali sau leisti vaidinti „nepopuliarių“ spektaklių, repertuarą...

Justą Tertelį įsidėmėjau Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro „Palėpė“ spektakliuose. Jis išsiskyrė iš kitų jaunuolių, žaidžiančių teatrą, savotiška scenos charizma, organiškumu ir vidine branda. Režisierius Olegas Kesminas gana nepatogioje jauniems mėgėjams Peterio Shafferio pjesėje „Equus“ jam skyrė Aleno Strengo vaidmenį (2000). Justas nevaidino perdėtai jautraus „ligonio“; remdamasis savo individualybe, jis kūrė mąslaus jaunuolio, kuriam šis pasaulis atsiveria ne pačiomis gražiausiomis savybėmis, vaidmenį. Studentiškoje etiudų mozaikoje „Bobiada“ Justas, vaidindamas „storiausią Bobą“, atsiskleidė kaip galįs vienu kitu kūno plastikos bruožu, kostiumo detale sukurti groteskinį veikėją.

Studijuojantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Vladas Bagdonas, specialybės dėstytojas – Aidas Giniotis) J.Tertelis biografinių improvizacijų spektaklyje „Atviras ratas“ nekūrė personažo, – režisierius A. Giniotis šiame jokiom vizualinėm „gudrybėm“ nežaižaruojančiame vaidinime studentus panardino į sceninės partnerystės ir netiesioginio bendravimo su jauna publika laboratoriją. Patirties bendrumas ir atpažįstamumas – šio intymaus išpažintinio jaunų artistų ir publikos kalbėjimosi per teatrą svarbiausias bruožas. Nors nevalia tapatinti pasakojamų istorijų su vaidintojų patirtimi, Justo pasakojimas – nesentimentalus, be patetikos –­ apie lemtingą atsisveikinimą su Mama buvo viena iš emocionalių vaidinimo „viršukalnių“… Kita Justo istorija apie nugriautą Druskininkų vandens bokštą simboliškai ženklino viso aktorių kurso „atsisveikinimą su vaikystės rojumi“…

Monospektaklis „Pra…“ – savotiška minėto vaidinimo tąsa. J.Tertelio čia pagrindinis partneris – žiūrovai. Justas, nesislėpdamas už personažo, tragikomiška intonacija pasakoja apie jauno aktoriaus pradžią – didelės scenos svajones ir baimes, nevienaprasmius santykius su pedagogais, kolegomis, spektaklio bendraautoriais – scenografu, apšvietėju, režisieriumi… „Kliūva“ ir teatro kritikui. (Išties dauguma teatro kūrėjų neturi galimybių lankytis rimtuose tarptautiniuose teatrų festivaliuose, o jų darbus linkstama vertinti moderniame „tarptautiniame kontekste“…) „Kartų konflikto“ aktorius nepersūdo, užuojautos neprašo – čia jam padeda lengvai ironiškas žvilgsnis į save ir į pradžios situaciją. Bet pastumdėliu teatre jam būti nesinori.

Nežinau, ar Justui teko matyti anksčiau Vilniuje viešėjusio kaliningradiečio Jevgenijaus Griškoveco monovaidinimų. Tam tikrų bendrumų esama. J.Tertelio monopjesės tekstą, manyčiau, vertėtų paskelbti kuriame nors kultūros leidinyje (kol kultūrinė spauda dar gyvuoja, nes esama ženklų „iš aukščiau“, jog dėl finansinių priežasčių gali jos ir nelikti…).

Monospektaklis J. Terteliui – profesinė dovana, reguliarus pasitikrinimas, kaskart – naujas iššūkis. Kiekvienas vaidinimas – gyvas, vis kitoks, nes kitokia ir publika, jos reakcija (ko gero, sunkiausias išbandymas būtų vaidinti kokios nors įkalinimo įstaigos auditorijai, nes jai žodis „pradžia“ keltų specifines asociacijas ir prisiminimus…). Publika – godi linksmybių, flirto su artistu, tad aktoriui svarbu nepasiduoti „linksminimo“ vilionėms. Kita tolesnio darbo su monospektakliu kryptis – aktoriaus lemties, konfliktų su savimi, tam tikrų vertybių netekties apmąstymai… Juk artistų gyvenimas net jų žvaigždžių valandomis turi ir savo šešėlių. Be to, jaunystė – veržli, smalsi ir… egoistiška. Į artisto pradžią galima įvairiai pažvelgti. Ne vien kuriant humoro nestokojantį romantinį himną pradžiai. O vis dėlto kiekvienam ji – vienintelė. Brangiausia. Neužmirštama...

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:16 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba