Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
• Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
• Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
 PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
• RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

POEZIJA

PAULIUS NORVILA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos fotografija

atokvėpiai


o kartais logiška baigtis – išjungt šviesas
ir negirdėt, kaip užsidaro oro uostai,
net jei iš rankų į rankas naktiniai reisai,
net jeigu viskas, kuo tikėjom, nusibosta:
naktiniai pokalbiai ir pokalbiai naktim,
kai kaukia šunys į mėnulį ar į dievą,
kai viskas susiskaido skiemenim
ir tyliai kriauklėn kaip vanduo nubėga,

o kartais logiškos baigties išvis nėra.
tik trupa nuo dangaus dangaus spalva,
ir šaukia žmonės, kad prakeiks kuklumą,
kai angelas savu sparnu pridengia karį,
o trys karaliai atsiduoda malonumams,
net jeigu nematai, nes per tamsu,
net jeigu viskas, kuo tikėjom, nusibosta.

čia logiška baigtis – nakties štrichu,
čia pasakos prieina ir paglosto.

sapnas


visos roko legendos ir visos jų pamirštos dainos,
dar žodynai seni, su pilkais nudėvėtais viršeliais,
toks šis miestas tingus, tartum trys nupenėti
balandžiai,
tartum sapnas, iš tų, kurių niekas pamiršti negali.

tai todėl jis prieš miegą ir tampa mažais
paveikslėliais,
kurie krenta į laikrodžių smėlį, kai žmonės
nemato,
kai patvinusios upės trumpam negalvoja, kur teka,
ir kai niekas nežino, kada pagaliau atsibus.

šitas sapnas gražus.

šalia


aš nieko, aš jau nieko nežinau,
kai tiek turėta ir tiek pat nebe,
kai krenta vakaras ir sudega savy
greičiau nei žemės nepasiekus kometa,

greičiau nei ledas po ledu, kai visa tai
fiksuojama ant kalendoriaus pieštuku,
o baigiantis savaitei vėl sakai,
kad viskas buvo velniškai gražu,

net jeigu nieko panašaus jau niekada
nesugalvos, neišsiburs ir neištars
girti šlavėjai į šviesias gatves,
paspringusias skeveldromis rudens.

tradicijos


viskas vyksta iš tikro, net jei tai sezoninės liūtys,
tris dienas, tris naktis, o po to jau tikriausiai gana,
o po to apsirenk savo paltą ir einam kur nors
pasibūti,
kur dangus nesvarus, kur nuo vėjo palinkus šaka.

gal kur nors pabraidyt, gal sutikt vienas kito
iš naujo,
tris dienas, tris naktis nekeliavom, ir buvo ramu,
bet po karo švenčiausio ir vėl žmonija trokšta
kraujo,
gal taip pat po rudens visi trokšta, kad būtų gražu.

ir prašau nemeluot bent jau sau, jeigu viskas
iš tikro,
jeigu lapas iš popieriaus, prisilietimas – iš stiklo,
jeigu dreba ranka, kai rašai paskutinius žodžius,

mano noras tik vienas – uždegti, surast ir paklysti,
ir neklausk, čia trys dienos, trys naktys ar trys
išdavystės,
ir neklausk, nes gražu čia, gražu ir gerai, ir čia
viskas perpus.

baltai


visos vėliavos baltos, o broli,
net jei tau atrodo kitaip,
nuo šakos ant šakos ir po kojom,
kaip nematomi medžių dažai,
nuo monetos ant budelio rankų
gula tavo pavargus galva,
kai prieš temstant sužino tauta,
kad per naktį šis mietas taps tuščias,
kad ne žmonės, o paukščiai valdys
tavo laiką, kurio tau pritrūks,
neklausyki manęs, neklausyk,
šitas mietas – tik vėjų kryptis,
o aš pats – tik akimirkos svoris,
kuris tempia į dugną tave,
visos vėliavos baltos, o broli,
net jei netiki, net jeigu ne.

mimikos


akys merkiasi, merkiasi, merkias,
ir kartojasi, viskas kartojas –
šventos vietos, upelės ir upės,
kuriomis nepasieksime rojaus,
nes tikriausiai prieš miegą nuskęsim,
aš žinau, kad negali taip būti,
bet yra, tartum vynuogių vynas
ir ruduo nudėvėtas truputį,

bet yra, ir neklausk, ar tai sveika,
kai įsipina lietūs į plaukus
tarp išnykusio prietemoj vaiko
ir tapytojo, kurs nesulaukia,
kol prisnigs į varinį fontaną,
tarp pirmosios antrosios eilutės
aš skaitau, aš skaitau, ir iš naujo
šis ruduo nusidėvi truputį.

klavišiniai


artėja vakaras ir išsisklaido dūmai,
ir viskas virsta pelenais arba mira,
ir niekur neskubam per savo vienodumą,
tik temstam kaip dangus, kurio gana,

artėja ir galiausiai nebelieka
atstumo jokio tarpu mūsų – nieko,

kai valtys kiauros, kai nusekę upės
ir kai, atrodo, niekas neberūpi,
nei logika, nei leistina riba,

mes merkiamės, ir blankūs siluetai
pavirsta formomis, kurias gali mylėti,
ir jau nekyla klausimų „už ką?“.

tradicijos


taip tobula, kad nežinai, už ką atleista,
o kas dar kabo virš galvos kardu,
kaip besidriekianti eilė prie gaisro
ar tolstantis gyvenimo meniu,

ir nežinai, ar vaikas, ar senelis
šią nuotrauką kaip atmintį vartys,
o tie, kurie suklupo ten, ant bėgių,
suklups dar kartą temstant ant peties,

ir nežinai, tačiau žinot nereikia,
taip tobula, kad švintant pamažu
atslūgsta potvynis ir upės deltoj
atleidžiamas gyvenimas kartu.

viskas


sakyk, mieloji, ar mane kada matei,
ar tik parsinešei namo prieš miegą,
kai geso vakaras ir krentantys lašai
žadėjo rudenį, bet nepaliko nieko,

kai buvo laikas baltas ir vėsus,
kaip atvirutėje – blankstąs šešėlis,
kai plevėsavo vėliavos į tris kraštus
ir dievas – buvo žiauriai susivėlęs

nuo nemigos, nuo miego, nuo dabar
iki tada, iki geriausia nežinoti,
sakyk, mieloji, ar mane kada matei,
ar tik turėjai ir net sau nerodei.

lapeliai


tokia naktis, kai nepatartina užmigti,
kai nepatartina kalbėtis su savais,
kai vakaras pavirsta vakarais,
irkluojant prietemoj valtelę pilką,
kuri kaskart – nežinoma kryptim,
sudie, sudie, jai krenta nosinaitė,
gyvenimas kurioj meluotas ir pageltęs,
toks paprastas – plieniniais ašmenim,

tokia naktis, kai gimsta troškulys
iš tris kartus lietaus ir dukart sniego,
iš garso ir gyvenimo ant bėgių,
kuriais nerieda surimuoti traukiniai,
tokia naktis, kai pasaką be galo
galėčiau sumeluoti netgi aš,
bet kam meluoti, jeigu niekas nesupras,
o tie, kurie suprastų, jau atšalo.

tokia naktis, kai nepatartina užmigti,
kai nepatartina kalbėtis su savais.
irkluoju aš valtelę pilką,
ir vakaras pavirsta vakarais.
 

Skaitytojų vertinimai


40917. hm2007-09-24 21:24
nuobodu

40930. tačiau2007-09-25 10:14
Rašyk, Pauliau, toliau - kabina, gyvas reikalas

40931. skaitovas :-) 2007-09-25 10:36
Bravo galiu teistarti. Primena viena personą, bet gal cia subjektyviai man. Saunus darbai. Zaviuosi.

40932. Justina :-) 2007-09-25 10:49
Šaunu.

40950. meteorologas 2007-09-26 01:59
tikrai atšalo temperatūros. o kas čia omeny?

40978. tk pamastymas tik2007-09-27 20:26
sudetinga pasikt i riesuto kevala, nebent butum paukstis o>

40991. Tuscia2007-09-29 10:46
Tuššščias garsas, vien pretenzingos tralialiuškos.

40992. Prasau2007-09-29 10:49
"ir prašau nemeluot bent jau sau", Pauliau, neturi k1 pasakyti, o jei ir pasakai ką įdomesnio, tik atsitiktinai, kaip aklai vištai grūdas.

40993. redaguoti2007-09-29 10:54
Yra gerų vietų, bet prasikiša banalus žargonas, visokie "žiauriai", neišvengta klišių. Visą tą krūvą būtų galima suredaguoti į kokius du gerus eilėraščius.

41053. kiskis p2007-10-02 10:06
ar ne sito autoriaus pjese buvo skaitoma per radijo teatra pries dvi dienas? apie viena seseri kuri buvo skulptore ka tik pabaigusi skulptura - erdvine kompozicija religine tematika, o kita sesuo vitraziste, kuriai staiga kilo nauja ideja naujam vitrazui. siaip megstu radijo teatra, bet neatlaike nervai, isjungiau.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:11 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba