Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-21 nr. 3157

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Betoniniai triušiai.
MARAKANOS TAUTA. MAKARONŲ ŠALIS
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ališanka.
NESODINTI MEDŽIO, ARBA STRUGOS POETINIAI VAKARAI
• NAUJOS TURGAVIETĖS ATIDARYMAS DRUSKININKUOSE!

SUKAKTYS 
• Aldona Ruseckaitė.
„KAS PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“
1

KNYGOS 
• „ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS“
• „GRUMTYNĖS DĖL GONKŪRŲ“
• „PORCIJA“
• „SMURTAS. APMĄSTYMAI APIE NACIONALINĘ EPIDEMIJĄ“1
• Vitas Areška.
KANDI PAŠAIPA LAIKUI, MENUI IR SAU
• Gintarė Adomaitytė.
PIENĖS GERIA PIENIŲ PIENĄ
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• BRONIUS KUTAVIČIUS: „KŪRYBA YRA GYVYBĖ“4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
ATVIRI TEATRINIO MENO PAIEŠKOMS
1
• Ridas Viskauskas.
AKTORIUS PLIUS PUBLIKA LYGU...
1

DAILĖ 
• Kristina Stančienė .
1+1
28
• Inga Kaselienė.
ŽAIDŽIANTI TRADICIJA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
VILNIETIŠKOS FOTOGRAFIJOS SEZONAS

POEZIJA 
• PAULIUS NORVILA10

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
KOMPLEKSAI, VĖLYVOJI MEILĖ IR POEZIJA
4

VERTIMAI 
• ABEL MURCIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jurijus Dobriakovas.
„HOLIDAY IN“: NERŪPESTINGAS KELIAVIMAS IR NEAPIBRĖŽTI ATOSTOGŲ REZULTATAI (I DALIS)
1
• „TARP: VASAROS 5“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jūratė Baranova.
MIRTIES IŠSIŠAKOJIMAI: J.L.BORGESAS
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 Mindaugas Peleckis.
JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS
5

KRONIKA 
• RUDENS PARALELĖS
• KIVIRČŲ KOMEDIJA JAUNIMO TEATRE

DE PROFUNDIS 
• BETONINIAI TRIUŠIAI7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

JUODOSIOS SAULĖS FENOMENAS

Mindaugas Peleckis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Poetas ir mistikas Guido von Listas

Astronomams Saulė – maždaug 333 000 kartų už Žemę sunkesnė gyvybę mūsų planetoje palaikanti žvaigždė. Mitologijoje Saulė taip pat labai svarbi. Saulę garbino visos tautos – nuo lietuvių iki graikų (helios), romėnų (sol), egiptiečių (ra), indų (surja) iki įvairių kitų – indėnų, Sibiro – tautų, taip pat mormonai. Krikščionybėje Saulė – Kristaus prisikėlimo simbolis. Tuo tarpu musulmonams draudžiama melstis tekant ir leidžiantis Saulei, nes ją draudžiama garbinti.

Nors įvairių šalių mitologijose Saulė – šviesos simbolis, ezoterinėse, alchemikų tradicijose nuo senovės egzistavo dvi Saulės. Antroji – Juodoji Saulė. Popiežiaus Konstantino (mirė 715 metais) „Šventosios Trejybės knygoje“ rašoma, jog žmogus sukurtas „iš Juodosios Saulės ugnies“.

Panagrinėkime, kas gi ta paslaptingoji Juodoji Saulė, kuria domėjosi ir popiežius, ir Adolfas Hitleris, ir alchemikai bei mistikai.

Juodosios Saulės kilmė

Mistinėje hermetinėje tradicijoje (tai – helenistinis okultinis mokymas, pirmaisiais amžiais kilęs Egipte) kalbama apie Centrinę Ugnį, ne vieną Saulę.

Klasikiniame alchemijos veikale „Opus Magnum“ Juodoji Saulė vadinama lotyniškai – Sol Niger. Aukso (tiksliau, filosofinio akmens) gamyboje ji –­ pirmoji stadija (nigredo; nešvarumų sudeginimas, apvalymas; kitos dvi – albedo, baltinimas, nušvitimas; ir rubedo – žmogaus susivienijimas su auksu, riboto ir neriboto pasaulio susijungimas). Apie Sol Niger savo veikale „Mysterium Coniunctionis“ rašė Carlas Gustavas Jungas.

Stantonas Marlanas knygoje „Juodoji Saulė: alchemija ir tamsos menas“ rašo, jog Juodoji Saulė visada buvo viena labiausiai slepiamų paslapčių alchemijoje, nes ji buvo laikoma didžiulės transformacinės galios šaltiniu, pasąmonės (kalbant šiuolaikine kalba) energijos simboliu, visuose mumyse gyvenančia jėga. Juodoji Saulė alchemijoje yra riba tarp sąmonės ir nepriklausomai egzistuojančio Aš. Juodoji Saulė sulaužo logika paremtą gyvenimą. Juodoji Saulė – jėga, kurios neįmanoma įterpti į jokius rėmus ar paaiškinti racionaliai.

S.Marlanas aiškina, jog Juodoji Saulė yra ne tik mūsų tamsioji sielos pusė, bet ir pagrindinis elementas, leidžiantis suvokti archetipus, dvasines traumas, sielos transformaciją. Mokslininkas Juodąją Saulę lygina su kabalos paslaptimi, budistų tuštumos doktrina ir sufijų mistikų juodąja šviesa. S.Marlanas alchemija besidomintiems žmonėms siūlo, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, nebijoti susidurti su tamsiąja savo būties puse, nes, norėdami pasiekti savo sielos transformaciją, privalome pažinti ir ją.

Nobelio premijos laureatas, poetas Thomas Stearnsas Eliotas (1888–1965) rašė: „Norėdami atvykti nežinia kur, turite eiti keliu, kuris yra neišmanymo kelias. Norėdami turėti, ko neturime, turite eiti neturėjimo keliu. [...] Ir tai, ko nežinote, yra vienintelis dalykas, kurį žinote. Ir tai, ką turite, yra tai, ko neturite. Ir ten, kur esate, jūsų nėra.“

Juodoji Saulė XX amžiuje

XX amžiuje alchemikų ir hermetikų Juodosios Saulės simbolis buvo iškreiptas nacių ideologijos.

Nacių pamėgtas Juodosios Saulės simbolis paimtas ne tik iš senovinių alchemijos ar hermetinių doktrinų. Juodoji Saulė, vadinamoji Centrinė Saulė, labai svarbi teosofijos guru, „Slaptosios doktrinos“ (1888) kūrėjos Jelenos Blavatskajos (1831–1891, tikroji pavardė Helena Petrovna Hahn) mokyme.

iliustracija
Vevelsburgo pilies bokšto salė

Karlo Maria Wiliguto (1866–1946), vadinto Himmlerio Rasputinu ir inspiravusio nacių misticizmą bei germaniškąją neopagonybę, mokyme Nematomoji Saulė (Santur) simbolizuoja kitą dvasinės jėgos polių.

Edos draugijos (Edda-Gesellschaft) įkūrėjas Rudolfas Johnas Gorslebenas (1883–1930), nagrinėjęs runų paslaptis ir išleidęs armanizmo (neva tikrosios arijų religijos) „bibliją“, pavadintą „Žmonijos saulėlydis“ (Hoch-Zeit der Menschheit), teigė, kad kova tarp senosios ir naujosios (Juodosios) saulių buvo nuspręsta dar prieš 330 000 metų, mistinio Hiperborėjos žemyno gyvavimo laikais.

Naciai, prieš paversdami Juodosios Saulės simbolį pagrindiniu savo ženklu (iš tikrųjų ne svastika buvo pagrindinis nacių simbolis; ezoterinis okultinio nacizmo simbolis buvo Juodosios Saulės simbolis), rado senovines germaniškas seges (Zierscheiben), primenančias romėnų fibulas, kurias frankų ir germanų moterys segėdavo ant savo diržų.

Remiantis teosofija ir ja paremtais mistiniais mokymais, naciai itin sureikšmino Juodosios Saulės (Schwarze Sonne), arba Saulės Rato (Sonnenrad) simbolį, kuris tapo centrinis nacių okultizme. Jis iki šiol yra germaniškąją neopagonybę išpažįstančių žmonių ritualuose.

Manoma, kad pagal senovinių segių pavyzdžius Juodosios Saulės simbolį nupiešė Heinrichas Himmleris (1900–1945), SS ir gestapo vadas. Kaip teigia nacių okultizmo tyrinėtojas Jamesas Twiningas, „Juodosios Saulės simbolis sujungė tris svarbiausius nacių ideologijos simbolius – Saulės Ratą, svastiką ir stilizuotą pergalės runą“. Ne paslaptis, kad SS – tai dviguba pergalės runa.

Vevelsburgo paslaptis

Pagrindinė Juodosios Saulės simbolio vaizdavimo vieta – 1609 metais pastatyta Vevelsburgo pilis, esanti Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Trečiojo reicho metais ši pilis tapo pagrindiniu SS ideologiniu centru. SS vadas H.Himmleris norėjo, kad po „galutinės pergalės kare“ pilis taptų „naujojo pasaulio centru“.

Šiauriniame Vevelsburgo pilies bokšte esančios salės, vadintos Obergruppenführersaal, grindyse – Juodosios Saulės mozaika (žr. pav.). Vevelsburgo pilis ir joje iki šiol išlikusi mozaika buvo „senosios pagoniškosios germaniškosios religijos“ ceremonijų ir ritualų centras.

Legendos teigia, kad Vevelsburgo pilyje XVII amžiuje buvo nukankinta tūkstančiai raganų. Gali būti, kad ši atmosfera traukė ir Juodosios Saulės garbintojus nacius.

Juodosios Saulės garbintojai

Trečiajame reiche veikė kelios okultinės organizacijos, kurios propagavo Juodosios Saulės kultą.

1935 metais H.Himmleris, Hermannas Wirthas ir Walteris Darré įkūrė bene paslaptingiausią nacių organizaciją – „Ahnenerbe“ („Senovės paveldo tyrimo ir mokymo bendrija“). Pagrindinis Juodosios Saulės kulto propaguotojas H.Himmleris ir jo talkininkai, ieškodami „senovės arijų religijos“ pagrindo – Juodosios Saulės arba Filosofinio Akmens, surengė nemažai ekspedicijų po visą pasaulį: į Švediją, Norvegiją, Islandiją, Rumuniją, Turkiją, Graikiją, Siriją, Iraką, Kareliją, Prancūziją, Indiją, Kiniją, Tibetą, Lenkiją, Boliviją, Krymą, Ukrainą bei po pačią Vokietiją.

iliustracija

Dar viena okultinė organizacija, ieškojusi Juodosios Saulės pėdsakų įvairiose kultūrose, buvo „Thule“ draugija (Thule-Gesellschaft), pavadinta mitinės šalies, minimos graikų legendose, vardu (beje, romėnų poetas Vergilijus „Eneidoje“ mini „pačią šiauriausią šalį“, pavadintą „Ultima Thule“). „Thule“ nariai aktyviai dalyvavo kuriant A.Hitlerio nacionalsocialistų partiją. Tačiau tikrasis draugijos tikslas buvo surasti Atlantidą, kurios gyventojus, remdamiesi Platonu ir J.Blavatskaja (su kurios įkurta Teosofų draugija „Thule“ palaikė glaudžius ryšius), laikė pirmaisiais arijais. Konspiracijos teorijose teigiama, kad „Thule“ nariai garbino Juodąjį Akmenį (Schwarzer Stein), kurį galėtume tiesiogiai sieti su Juodąja Saule.

„Thule“ ideologijos įkvėpėjas – Vienoje gimęs poetas ir mistikas Guido von Listas (1848–1919, tikrasis vardas Guido Karlas Antonas Listas), pagrindinis runų tyrinėtojas (jo autoritetas tarp runų – senųjų skandinavų rašmenų – pripažįstamas iki šiol). Tikrąja, ezoterine germanų religija jis vadino Saulės garbinimą – Armanen (tai adaptuotas terminas iš Tacito raštų, kuriuose tai vadinama Herminones).

Juodoji Saulė dabar

Nors nacizmo laikai praėjo, neonacizmas, neopagonybė ir Juodosios Saulės garbinimas išlieka gyvi. Šis fenomenas tebėra nagrinėtinas, tiesa, jis tapo komercializuotas, į jį žiūrima dvejopai: arba tai labai sureikšminama, arba iš to tyčiojamasi.

Įdomus faktas – astronomai, iki 1967 metais sukurto termino „juodoji skylė“ (kuri kai kurių mokslininkų vadinama tuneliu į kitas visatas), vartojo terminą „juodoji žvaigždė“.

Juodoji žvaigždė (Saulė) atsidūrė ir „Žvaigdžių karų“ filmuose, Jameso Rollinso romane „Juodasis ordinas“, Celia S.Friedman romane „Juodoji Saulė kyla“, Russello McCloudo trileryje „Juodoji Taši Lhunpo Saulė“, Luco Bessono filme „Penktasis elementas“.

Dar labiau Juodosios Saulės įvaizdis eksploatuojamas šiuolaikinėje ezoterinėje muzikoje: Vokietijoje yra grupė, pavadinta „Schwarze Sonne“, JAV – „Black Sun“, austrai „Allerseelen“ naudoja Juodosios Saulės simboliką, noise stilistikos projektas NON įrašė albumą „Juodosios Saulės vaikai“ („Children of the Black Sun, 2002 metai). Mistinė eksperimentinės muzikos grupė „Coil“ leido savo albumus nuosavoje leidykloje „Black Sun Productions“, apie Juodąją Saulę ne kartą dainavo tokios žymios eksperimentinės muzikos grupės, kaip „Death In June“, „Von Thronstahl“, „E Nomine“ ir net pasaulinio garso australų duetas „Dead Can Dance“.

Trumpai reziumavus, Juodosios Saulės reikšmė neišnyko – ji buvo svarbi ir senovės hermetikams, ir kompiuteriais apsiginklavusiems šiuolaikiniams menininkams bei rašytojams. Įdomu, ar leis Juodoji Saulė kada nors įminti mįslę – kas ji yra iš tikrųjų?

 

Skaitytojų vertinimai


40929. Šiaurys :-) 2007-09-25 07:53
Įdomūs simboliniai dalykai. Man įtikinamiau suvokiama "juodoji skylė", `juodoji saulė` gal labiau simboliškai suvokiu, bet straipsnis labai įdomus, daug ką sužinojau naujo. Tuo pasižymi visi Mindaugo straipsniai, ačiū! Mindaugai, parašiau tau e-mailą, gal nenuėjo, nes mano yra yahoo, būna kartais nenueina.

40933. m.2007-09-25 12:29
Gerbiamas Siaury, parasykite man, prasau, i sektantas666@yahoo.com...

40982. s.n. :-) 2007-09-27 22:45
Tai dabar jusu eile, as jau du kartus rasiau:)

55542. zinia2009-11-05 11:44
musulmonai menulio garbintojai.Ar be SAULES matytume MENULI ?s SAULES energija keicia gamta ZEMEJE .IR mes baltieji gyjename Europoje,one Afrikoje,kodel?

70049. ivan :-) 2011-07-31 22:39
puikus straipsnis. nieko naujo nesuzinojau,bet tvaringai viskas parasyta. todel vertinu labai gerai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
4:10:06 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba